Apsirijimas – viena iš nuodėmių ir problemų, su kuria susiduria vyrai. Tai kūno ir sielos priešas! Kas yra apsirijimas? Apsirijimas – tai nesugebėjimas laiku sustoti valgant arba geriant, tačiau ši savoka yra kur kas platesnė.
Apsirijimas – tai tam tikros smegenų dalies, kuri atsako už alkio pojūtį, sutrikimas. Taip pat apsivalgymo priežastimi galėtų būti žemas pasitikėjimo savimi lygis, klinikinė depresija bei kitos psichologinės problemos, tačiau daugeliu atvejų tai yra emocijų kontroliuojamas procesas, o ne fizinis negalavimas. Siūlau įsidėmėti šio straipsnio pavadinimą/patarlę „Valgyk, kad gyventum, o ne gyvenk, kad valgytum!“
Apsirijimo rūšys
Yra dvi apsirijimo formos (lygiai): vidutinė ir aukšto pavojaus. Žmogus, kuris jaučiasi „pilnas“ ką tik prarijęs visą puodą makaronų, tačiau vis vien eina antros porcijos, priklauso 1 lygiui.
Tuo pačiu, kai žmogus, kuris jaučiasi prikimšęs pilną skrandį, siekia dar vieno čipsų pakelio, dar vieno duonos gabalėlio ir dar vienos lėkštės, pilno kokio nors maisto, jis pakliūna į aukštos rizikos kategoriją.
Pavojus slypi abejose kategorijose. Nesaikingas apsivalgymas veda prie viršsvorio, kas kenkia pasitikėjimui savimi, sukelia depresiją bei stresą. Tai uždaras ratas!
Be abejo, daugelis mūsų (vyrų) mėgsta prisiryti ir/arba prisigerti penktadieniais, po ilgos ir labai alinančios darbo savaitės, taip? Tačiau daugume vyrų apsiryja ir prigeria dažniau, negu kartą per savaitę. Sprendimas yra! Visų pirma reikia identifikuoti problemą, kol ji neišsprūdo iš rankų ir nepakliuvo į burną.
Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį
Persivalgymas kyla dėl kelių aplinkos, biochemijos ir psichologijos veiksnių. Pagrindinė problema dažniausiai kyla dėl klinikinės depresijos, streso arab psichologinės traumos.
Streso metu žmogus valgo daug greičiau ir daugiau, negu įprasta. Taip pat maistas, kurio tu nori streso metu, dažniausiai būna riebus, skanus ir labai kaloringas.
Šie troškimai nėra iš prigimties grynai psichologiniai. Jie kyla iš emocijų, kurios sukelia cheminę reakciją smegenyse, ir šie troškimai kankins tave tol, kol tu pasiduosi. Faktai rodo, jog šie troškimai keičiasi lygiai taip pat dažnai ir netikėtai, kaip ir emocijos, kurios valdo minėtus troškimus.
Mokslininkai, tyrinėdami apsivalgymo problemą, atrado, jog troškimas apsivalgyti – parabolė, t.y.: jis vystosi, pasiekia kulminaciją ir po to atslūgsta. Geriausias būdas įveikti šią parabolę – nukreipti nuo to alkio mintis, pvz. einant pasivaikščioti kur nors toliau ir vengiant bet kokios veiklos, susijusios su maistu.
Stenkis vengti televizijos arba išvykų į kino teatrus (kol dar nemoki suvaldyti savo troškimų), kur būsi „priverstas“ pirkti spragėsių arba atidaryti savo mėgstamiausių traškučių pakelį.
Dar vienas būdas įveikti apsirijimą – meditacijos. Vietoj buko spoksojimo į TV sėdint mėgstamiausiame fotelyje gali medituoti bent 15-30 min. Vizualizuok save tokį, kokiu nori būti ir kartok visą vaizdą, gali netgi žodžiu apibūdinti viską, ką įsivaizduoji, visos pratimo metu.
Meditacijos su vizualizacijoms dažniausiai sumažina visus ateinančius troškimus apsiryti. Jeigu niekas vis dėlto nepadeda, kreipkis pagalbos į fiziologą, terapeutą ar net dietologą. Svarbiausia, informuok pats save apie pasekmes, tokias kaip: stresas, depresija arba emocinės traumos.
Yra daugybė labai gerų knygų, kuriose nagrinėjama apsivalgymo problema, kurios galbūt padės tau susidoroti su persivalgymo problema (jei tokią turi).
Gyvenant viengungio gyvenimą
Kiekvienas viengungis turi unikalią kančios, vienatvės, sudužusios širdies ir nusivylimo istoriją. Tačiau visi viengungiai turi vieną bendrą bruožą: jie turi valgyti. Deja, kartais jiems tenka valgyti vieniems. Statistika rodo, jog viengungiai, deja, gyvena trumpiau negu vedę vyrai.
Turbūt prie trumpesnės gyvenimo trukmės mityba taip pat prisidėjusi. Yra kelios paprastos taisyklės, kurių reikia laikytis, norint išvengti persivalgymo ir kitų problemų:
Valgyk 3 kartus per dieną
Nėra galimybės? Nėra laiko? Tuomet valgyk dažniau ir mažesnes porcijas. Gal toks planas atrodo nesveikas, tačiau viskas priklauso nuo tavęs. Valgyk daug vaisių, daržovių ir versk save valgyti mažiau. Pagrindinė mintis – nelikti nevalgiusiam ilgiau, negu 5 valandas. Smegenys netenka maistinių medžiagų, atsiranda nuovargis ir galiausiai: stresas, irzlumas ir netgi depresija.
„Mažink“ kalorijas
Organizmui dažniausiai reikia 3500 kalorijų ir visos „papildomos“ kalorijos, kurių tu nesudegini, keliauja į „Meilės rankenėles“ ir t.t. Jeigu tu suvartoji mažiau, negu 3500 kalorijų, tu netenki svorio. Tad nuo šiol venk skanių šokoladinių batonėlių ir atsikratysi ~2000 kalorijų per dieną. Jeigu vartosi apie 2000 kalorijų per dieną, neteksi maždaug 0,5 kg. per savaitę. Jeigu nori greičiau įgauti gerą formą, sportuok, kadangi tai sudegins daugiau nereikalingų riebalų.
Tik neužmiršk, jog kalorijos turi būti sveikos, t.y. vartok sveiką maistą: daržoves, liesą mėsą – faktiškai viską, tačiau saikingai ir skaičiuodamas kalorijas.
Riebalų taisyklė
Venk riebalų, kai tik galėsi. Atidžiai skaityk prekių sudėtį. Kiekvienas riebalų gramas suteikia ~9 kalorijas, tad stenkis, kad 100 gaunamų kalorijų būtų ne daugiau, kaip 27 kalorijos, gautos iš riebalų (3 gramai riebalų). Stenkis nevalgyti maisto, kuriame 30% (ir daugiau) kalorijų sudaro riebalai.
Druskos taisyklė
Nesūdyk jokio maisto! Druskos paros norma yra, pvz. vienoje žaliojoje marinuotoje alyvuogėje. Pradžioje bus labai neskanu, tačiau prie visko priprantama. Druska, kaip ir riebalai, labai reikalinga organizmui, tačiau jos perteklius gali sukelti daug problemų, pvz. sumažinti sąnarių lankstumą, sukelti kaklo skausmus ir t.t. Gerai pasūdytas maistas dar labiau žadina apetitą, ko pasekoje žmogus suvalgo daugiau, negu reikia!
Cholesterolio taisyklė
Jeigu Tu neturi problemų su cholesteroliu, tuomet rekomenduojama paros norma – 300 mg ir ne daugiau. Tiek cholesterolio yra, pvz. keliuose kiaušiniuose.
Besilaikantys šių taisyklių viengungiai turėtų vengti greito maisto (fast food) restoranų ir panašių užeigų. Taip pat rekomenduočiau išmesti visus pristatymą į namus reklamuojančius lankstinukus.
Pabaigai
Nėra lengva gyventi, kai aplink tiek daug stresą keliančių veiksnių. Tačiau viskas slypi požiūryje į gyvenimą. Pakeisk jį ir pamatysi, jog gyvenimas nuostabus. Nėra jau taip bloga, kaip visi aplinkui verkia. Neklausyk verksnių! Iš visų jėgų stenkis apsupti save žmonėmis, kurie daro tave laimingą!
Iš naujo įvertink savo gyvenimo tikslus bei iškelk naujus. Padaryk save prioritetu ir tik po to rikiuok likusius dalykus/žmones. Būk šiek tiek egoistas, tai gali išgelbėti tavo gyvybę. Teisinga ir sveika mityba – gera investicija į gyvenimą. Ir dar kartą prašau įsiminti: Valgyk, kad gyventum, o ne gyvenk, kad valgytum.
