Kodėl medituoti? (III dalis)

Praeitoje dalyje aprašėme esminį sąmonės aspektą, supratome, kad vien tik noro keistis nepakanka, o galiausiai prabilome ir apie problemų sprendimą – meditaciją. Šioje, paskutinė straipsnių ciklo dalyje aprašysime visuotinį meditacijos poveikį bei jo duodamus rezultatus.

Visuotinis poveikis

Pagrindinis meditacijos tikslas – pakeisti mūsų pasaulėvoką, tačiau žinoma, kad, be to, ji yra naudinga sveikatai. Paskatinti Proto ir gyvybės instituto veiklos, aktyviai palaikančios budizmo ir modernaus mokslo bendradarbiavimą, pagrindiniai Amerikos universitetai, tokie kaip Viskonsino (Madisonas), Prinstono, Harvardo ir Kalifornijos (Berklis), bei tyrimų centrai Ciuriche, Šveicarijoje, pastarąjį dešimtmetį intensyviai tyrinėjo meditaciją ir jos ilgalaikį bei trumpalaikį poveikį smegenims.

Patyrę praktikuotojai, paskyrę meditacijai nuo dešimties iki šešiasdešimties tūkstančių valandų, pademonstravo tokį gebėjimą sutelkti dėmesį, kokiu nepasižymėjo nė vienas pradedantysis.

Pavyzdžiui, atliekant tam tikrą užduotį, jiems pavykdavo išlaikyti bemaž nepriekaištingą koncentraciją keturiasdešimt penkias minutes, kai dauguma kitų žmonių po penkių ar dešimties minučių imdavo daryti vis daugiau klaidų.

Patyrę medituotojai gali ilgą laiką efektyviai sutelkti protą į tam tikrą objektą. Be kita ko, eksperimentais nustatyta, kad didelę meditacijos patirtį turinčių žmonių smegenų sritis, susijusi su tokiomis proto būsenomis, kaip atjauta, žymiai aktyvesnė nei kitų.

Šie atradimai rodo, kad tam tikras žmogaus savybes galima sąmoningai ugdyti lavinant protą. Šių tyrimų rezultatai buvo apibendrinti keletoje straipsnių, paskelbtų prestižiniuose mokslo žurnaluose, ir tai buvo pirmas rimtas ir patikimas mokslo tiriamasis darbas apie meditaciją.

Pasak žymaus neurologo Richardo Davidsono, „šie tyrimai parodė, kad smegenis galima taip treniruoti ir fiziškai keisti, kaip mažai kas galėjo įsivaizduoti.“

Efektą jaučia ir pradedantieji

Kiti moksliniai tyrimai parodė, kad norint pajusti meditacijos naudą neprivalu būti labai patyrusiam praktikuotojui – vos dvidešimt minučių kasdienės praktikos pastebimai sumažina stresą, kurio žalingas poveikis sveikatai patikimai įrodytas.

Taip pat sumažėja nerimas, polinkis pykti, menkinantis galimybę išgyventi po širdies operacijos, ir pasikartojimo rizika žmonėms, bent dukart patyrusiems sunkią depresiją.

30 minučių meditacijos per dieną po aštuonių savaičių akivaizdžiai sustiprina imuninę sistemą, teigiamas emocijas ir gebėjimą išlaikyti dėmesį, sumažina sergančių arterine hipertenzija kraujo spaudimą ir paspartina žvynelinės gydymo procesą.

Kiek galima ugdyti protą, kad jis būtų veiksmingas: įkyrias mintis paverstų pasitenkinimu, susijaudinimą – ramybe, neapykantą – gerumu? Prieš porą dešimtmečių dauguma neurologų neabejojo, kad visus savo smegenų neuronus gauname gimdami ir jų skaičius iki mirties nesikeičia.

Dabar žinome, jog naujų neuronų atsiranda visą gyvenimą, ir kalbame apie neuroplastiškumą – šiuo terminu apibūdinamas faktas, kad, atsižvelgiant į mūsų patirtį, smegenys nuolatos vystosi, ir kryptingas ugdymas, pavyzdžiui, mokymasis groti muzikos instrumentu ar sportavimas, gali sukelti gilių pokyčių.

Lygiai taip pat galima ugdyti sąmoningumą, altruizmą ir kitas esmines žmogiškąsias savybes. Reguliariai užsiimant nauja veikla ar lavinant naujus įgūdžius, smegenų neuroninės sistemos pokyčius galima pastebėti jau po mėnesio. Taigi labai svarbu medituoti reguliariai.

Nenorime keistis

Tyrinėjimas, kaip mūsų proto būsenos veikia gyvenseną ir sveikatą, kadaise laikytas vien ekscentriška prielaida, dabar tampa vyraujančia mokslo sritimi.

Vis tobulėjantys magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodai, sudėtingos elektroencefalogramos (EEG), magnetoencefalografija (MEG) bei patyrusių medituotojų dalyvavimas atvedė mus į kontempliatyviosios neurologijos aukso amžių. Atsiveria nepaprasta perspektyva, kur dar tiek daug galima atrasti.

Gyvenimo nesudaro vien tik malonių pojūčių seka – iš tikrųjų jį kuriame, kai patirdami sunkumus keičiame savo suvokimą ir elgesį. Proto lavinimas ne tik padeda įveikti gyvenimo nuodus, tokius, kaip neapykanta, įkyrios mintys ir baimė, bet ir leidžia geriau suprasti, kaip veikia protas, bei aiškiau suvokti tikrovę.

Savo ruožtu tai suteikia mums vidinių jėgų susidurti su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais nesiblaškant ir nepalūžtant, o giliai pasimokant.

Viena didžiausių mūsų laikmečio tragedijų ta, kad mes toli gražu nepakankamai įvertiname savo gebėjimą keistis. Mūsų charakterio savybės išlieka tokios pačios, nes net nebandome jų keisti, bet ir toliau su kiekviena mintimi palaikome ir stipriname savo įpročius bei elgesio modelius.

Iš tikrųjų būsena, kurią paprastai laikome „normalia“, tėra išeities taškas, o ne tikslas, kurio turėtume siekti. Mūsų gyvenimas vertas gerokai daugiau! Žingsnis po žingsnio įmanoma pasiekti „optimalią“ gyvenseną.

Sunku apsakyti, kaip smarkiai mūsų gyvenimą gali pakeisti meditacija ir proto lavinimas – tai vidinė revoliucija, gili ir taiki, veikainti kiekvienos mūsų patiriamos akimirkos kokybę.

Įkvėpimo šaltinis

Deja, viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduriame stengdamiesi tyrinėti protą – tvirtas ir dažnai nesąmoningas įsitikinimas, kad „esame gimę tokie, kokie esame, ir nieko nebegalime pakeisti“.

Šį pesimistinį beprasmybės jausmą aš pats esu patyręs vaikystėje ir nuolatos vėl su juo susiduriu, dirbdamas su žmonėmis visame pasaulyje. Pasąmonėje slypinti mintis, kad negalime pakeisti savo proto, neleidžia net pabandyti.

Dažnai žmonės man pasakoja, esą bandė keistis pasitelkdami siekius, maldas ar vizualizacijas, bet po keleto dienų ar savaičių pasidavė, nes nepastebėjo jokių greitų rezultatų. Kai nepadeda maldos ir siekiai, jie išvis atsižada minties lavinti protą, tarsi tai tebūtų reklaminė knygos pardavėjų gudrybė…

Tačiau bendraujant su įvairių šalių mokslininkais, mane nustebino, kad tarp jų kone visuotinai paplitęs sutarimas, jog smegenų sandara iš tikrųjų leidžia vykti kasdienės patirties sukeltiems pokyčiams.

Autorius: Egidijus Varnavičius

Šis straipsnių ciklas yra paremtas Mateu Rikard (Matthieu Ricard) knyga „Meditacijos menas„, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.