Šlaplė yra latakas, jungiantis šlapimo pūslę su išore. Vyro šlaplė yra apie 20 cm ilgio, ji jungia šlapimo pūslę su varpos galvute. Vyrams šlapinantis, iš šlapimo pūslės pro šlaplę išteka šlapimas, o sueities metu – sėkla. Uretritas – uždegimas šlaplėje yra viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, dėl ko vyrai turi apsilankyti pas gydytoją urologą ar dermatovenerologą. Vyrams, sergantiems uretritu, dažniausiai pasireiškia perštėjimas, niežėjimas šlaplėje, dažnas noras šlapintis, skausmas šlapinantis, gleivingai pūlingos ar kitokios išskyros. Gali būti besimptominis uretritas, kada vyrai jokių nemalonių simptomų nejaučia. Negydomas uretritas gali komplikuotis prostatitu, sėklidžių uždegimu, reaktyviniu sąnarių uždegimu ir nevaisingumu.
Uretritą dažniausiai sukelia infekcija, nors taip būna ne visada. Infekcinis uretritas dažniausiai yra lytiškai įgyta liga.
Vyrų uretritas skirstomas:
- gonokokinis uretritas, kurį sukelia Neisseria gonorrhoeae;
- negonokokinis uretritas, kurį sukelia negonorėjinė infekcija;
- nuolatinis ar pasikartojantis uretritas, kurio daugiafaktorinių priežasčių dažnai neįmanoma nustatyti.
Negonokokinį uretritą sukelia:
- Chlamydia trachomatis (40%);
- Ureaplasma urealyticum (10-20%);
- Mycoplasma genitalium (10-20%);
- Trichomona vaginalis (1-17%);
Rečiau pasitaiko kitos infekcijos priežastys:
- a) šlapimo takų infekcija (mažiau nei 6%);
- b) adenovirusas (2-4%);
- c) Herpes simplex virusas (2-3%).
(Adenovirusas ar herpes simplex virusas yra daugiau susiję su oraliniu seksu).
Kartais pasitaiko Candida spp., Haemophilus spp., Neisseria meningitidis, E. coli infekcija, Bacteroides infekcija;
Neinfekcinės priežastys:
- a) trauma (pvz., kateterizavimo);
- b) šlaplės struktūros sudirginimas (pvz. muilas, spermicidiniai kremai ir dezodorantai).
Kitos uždegiminės priežastys (įskaitant kerpių sclerosus et atrophicus, Stevens-Johnson, Reiterio sindromus, reaktyvųjį artritą:
- šlaplės svetimkūniai;
- nėra aiškios priežasties – apie 20%.
Norint išvengti komplikacijų, reikėtų dažniau profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, ypač po nesaugių lytinių santykių, net ir nesant jokių nusiskundimų. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo lengvesnis bus gydymas. Iš tikrųjų seksas, koks jis bebūtų (vaginalinis, oralinis ar analinis) gali būti vienodai nesaugus, kadangi visuose organizmo skysčiuose gali būti įvairių ligų sukėlėjų. Nesaugus seksas, tai chaotiški lytiniai santykiai bei dažnų sekso partnerių keitimas. Viena moteris nėra saugaus sekso garantija, moteris gali turėti intymių ryšių ir su kitu vyru. Šia prasme patikimas barjeras infekcijai plisti yra prezervatyvas.
Iš pateiktų duomenų aišku, kad tik gydytojas atlikęs specialius bei serologinius tyrimus gali nustatyti: kokia uretrito priežastis, kokia infekcija sukėlė uretritą (galimas variantas, net kelios infekcijos iš karto), paskirti teisingą gydymą. Labai svarbu išgerti visą antibiotikų kursą, laikytis ligos prevencijos: įskaitant saugų seksą (prezervatyvas), vengti lytinių santykių tol, kol infekcija bus išgydyta ir partneriai po gydymo patikrinti. Taip pat reikia laikytis asmeninės higienos.
Būtina atsekti seksualinius kontaktus per paskutines keturias savaites ir iki šešių mėnesių, jei uretritas nesimptominis. Gydyti būtina išlaikant kiekvieno paciento konfidencialumą.
Jei vyras po gydymo jaučiasi gerai, tačiau nėra visiškai pasveikęs (kad sveikas – nepatvirtinta laboratoriškai), jam ligos simptomai gali atsirasti tik po kelių mėnesių, iš naujo, spontaniškai, tačiau tai gali užtrukti ir keliolika mėnesių, tada toks vyras nieko nejausdamas užkrečia lytiškai plintančia infekcija savo lytinius partnerius .
Gydytojas, urologas Antanas Balvočius
www.urologas.eu
Tel:869988309
