Mūsų baimės: kaip kovoti su fobijomis?

Baimė – visiškai suprantamas ir net racionalus jausmas. Nebūtų baimės, žmogus paprasčiausiai neišgyventų. Viskas būtų gerai, tačiau apart normalios, „pozityvios“ baimės egzistuoja ir iracionalių baimių, iš pirmo žvilgsnio, visiškai nepagrįstų. Psichiatrai išskiria keletą šimtų tokių baimių ir vadina jas fobijomis (graik. Phobos – bijojimas, baimė). Mūsų baimės dažnai trukdo, o ne padeda mums gyventi, tad kaip kovoti su fobijomis? Kaip įveikti baimes?

Žiauriai baisu!

Kai kurias fobijas galima kokiu nors būdu paaiškinti. Pavyzdžiui, kancerofobija (baimė susirgti vėžiu), aerofobija (baimė skraidyti lėktuvais), pirofobija (paniška galimo gaisro baimė), atomosofobija (branduolinio sprogimo baimė), astrapofobija (žaibų baimė) ir, be abejo, penterafobija (uošvės baimė) iš tiesų turėti „po savimi“ pagrindą.

Tačiau yra tokių fobijų, kurių atsiradimą praktiškai neįmanoma suvokti. Žmonės bijo praktiškai visko! Pavyzdžiui, skersvėjų (anemofobija), drugelių (lepidopterofobija), česnakų (apliumofobija), aukso (aurofobija), gėlių (antofobija), fleitos (aulofobija), poliarinės pašvaistės (aurorafobija), rūgštaus maisto (acerofobija), savo nuomonės (allodoksafobija) ir kitų absoliučiai nekenksmingų dalykų! Yra net tokia paradoksali baimė, kaip afobofobija – baimė dėl to, kad neturi fobijų!

Nesu bailys, bet bijau

Visų iracionalių baimių tarpe yra ir labai paplitusių. Klaustrofobija – viena tokių baimių. Kad taptum šio negalavimo auka, absoliučiai nereikia būti įrašytam į psichiatro sąrašą, pakanka tiesiog turėti jautrią sielą ir turtingą vaizduotę. Turbūt būtent dėl to nuo klaustrofobijos kenčia taip daug aktorių: Uma Turman, Drew Barrymore, Jennifer Love Hewitt, Matthew McConaughey ir daug kitų įžymybių pripažįsta, kad juos kankina minėta fobija.

Klaustrofobijos simptomai yra gerai žinomi: atsidūrę ankštoje uždaroje erdvėje (lifte, rūsyje, automobilyje, lėktuve arba tiesiog minioje, arba automobilių grūstyje), žmonės pradeda panikuoti. Minėtoje situacijoje žmogų gali išpilti šaltas prakaitas, gali prasidėti drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, gali užimti kvėpavimą, sustiprėti pulsas, padidėti arterinis spaudimas ir t.t.

Klaustrofobija sergantys žmonės pradeda ryžtingai vengti „pavojingų“ situacijų: niekada nelipa į liftą, nevažinėja metro, visada ir visur palieka atviras duris, nesirodo ten, kur būna daug žmonių. Tokiems žmonėms praktiškai neįmanomomis tampa tokios medicininės procedūros, kaip krio/barokameros, o taip pat šiuolaikiniai tyrimai, pavyzdžiui MRT – magnetinio rezonanso tomografija.

Naudinga liga

Vienus žmones klaustrofobija „užpuola“ po tam tikrų negatyvių įvykių, pavyzdžiui, po to kai vieną kartą užstrigo lifte; eidami minioje su mama arba tėčiu netyčia pasimetė. Kiti „paveldi“ šią baimę pamėgdžiodami tėvus arba draugus-klaustrofobus. Treti „išsigalvoja“ sau šią problemą. Juk, pasirodo, fobija, kuria serga žmogus, jam pačiam dažnai yra kažkuo naudinga.

Pavyzdžiui, ta pati uždarų patalpų baimė, kuri trukdo žmogui likti namie vienam arba naudotis liftu, gali būti naudojama vienišų žmonių (pasąmoningai) tam, kad pritrauktų artimų dėmesį. Dažniausiai šios „naudos“ pats žmogus nesuvokia, tačiau net minėtoje situacijoje jos yra.

Kad atsikratytumėte įkyrios baimės, anot psichiatrų, turite suvokti jos priežastį. Todėl efektyviausias gydymas – klasikinė arba grupinė psichoanalizė. Deja jokios stebuklingos tabletės, padedančios žmogui atsikratyti klaustrofobijos arba bet kokios kitos fobijos, nėra.

Jeigu uždarų patalpų baimė trukdo Jums gyventi, geriausia kreiptis į specialistą. Psichoterapeutas gali nustatyti problemos atsiradimo priežastį, t.y. „pamatyti“ minėtą paslėptą naudą. Priešingu atveju, jeigu priežasties nustatyti nepavyks, net pasveikęs nuo klaustrofobijos žmogus laikui bėgant „gaus“ kitą fobiją. Procesas vyks ratu…

Yra daug būdų fobijoms įveikti. Čia yra tik keletas:

1. Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis

Šio metodo tikslas – organizuoti žmogui susitikimą su jo paties baime, leisti jam suvokti, kad iš tiesų baimė jam nekenkia. Metodas gali būti taikomas tiek įprastoje, tiek virtualioje realybėje. Taip šių dienų psichoterapaeutai padeda žmonėms įveikti klaustrofobiją. Jie dažnai naudoja kompiuterinius žaidimus, kuriuose personažui tenka kovoti dangoraižiuose ir siauruose gatvių labirintuose. Po žaidimo seanso sergančiųjų būklė ženkliai pagerėja.

2. Priešpriešinimas

Tikslas – išmokyti pacientą visiškai kitaip reaguoti į baimę. Vietoj panikos žmogus mokomas relaksacijos metodų. Pavyzdžiui, greitai įveikti klaustrofobijos priepuolį padeda toks metodas: sukoncentruoti žvilgsnį į kurį nors tašką, pradėti giliai, tolygiai, tačiau greitai kvėpuoti. Tuo pat metu galima mintimis (nesiliaunant giliai kvėpuoti) skaičiuoti įsivaizduojamus laiptelius.

Dar vienas būdas priepuoliui įveikti – įjungti fantaziją ir įsivaizduoti sau kokį nors ryškų, šviesų vaizdą, su kuriuo asocijuojasi teigiamos emocijos. Pavyzdžiui, jūros pakrantę, paplūdimį, pamiškę ir t.t.

Galiausiai, daugumai padeda aktyvūs veiksmai, pavyzdžiui, pritūpimai. Raumenų aktyvumas skatina adrenalino „deginimą“, o adrenalinas, kaip žinote, yra streso hormonas, galintis sukelti nerimą ir siaubą.

3. Hipnozė, neurolingvistinis programavimas (NLP)

NLP technikos paremtos tam tikrų frazių ir raktinių žodžių naudojimu. Sakydamas tam tikrą tekstą žmogus nusiramina ir „sugrįžta į save“.

4. Nukreipiančios dėmesį priemonės

Prie jų galima priskirti prausimąsi šaltu vandeniu, mankštinantį kaklo ir riešų masažą, kvėpavimo pratimų atlikimą, saldainių čiulpimą, lengvus rankų mostelėjimus, autotreningą ir t.t.

5. Vaistai

Preparatai, mažinantys nerimą, paniką (antidepresantai, psichotropiniai preparatai, neuroleptikai) pasižymi tik lengvinančiu efektu. Medikamentų, ypač stipriai veikiančių žmogaus psichiką, pageidautina vengti.

Jeigu gydytojai leidžia, galima naudoti valerijonų tinktūrą, bromo preparatus, kai kuriuos saugius trankvilizatorius.

Beje, yra žinomi ir spontaniško pasveikimo nuo klaustrofobijos atvejai. Be to, būtent tie atvejai įrodė, kad laikas gydo.

Juk kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Dėl to gan dažnai antroje gyvenimo pusėje ligos simptomai susilpnėja, arba visai dingsta.