Tik po pirmų metų bendro gyvenimo su žmona pradėjau suvokti, kad skirtumai tarp mūsų apibūdinami ne tik išoriniais skirtumais, auklėjimu ir asmeniniais pasirinkimais.
Tikriausiai, pirmas dalykas, kuris mane nustebino – tai, kaip žmona suvokdavo viską, kas vyksta gyvenime. Pavyzdžiui, vakare ji dalindavosi pergyventos dienos įspūdžiais. Jos pasakojimas galėdavo trūkti visą valandą. Jame būdavo daug detalių, papildomų istorijų, jausmų, išgyvenimų. Tuo tarpu patys dienos įvykiai buvo gan kasdieniški, nieko ypatingo.
Kuomet ateidavo mano eilė, į eterį paleisdavau tik keletą sakinių apie kažkokius man svarbius įvykius. Ties tuo mano pasakojimas pasibaigdavo. Ir turėkime omeny, kad iš tiesų norėjau dalintis, o jeigu žmona pradėdavo uždavinėti kažkokius nukreipiančius klausimus apie mano požiūrį į įvykius, aš pradėdavau gan atvirai „stabdyti“, net nesuvokdamas, ko iš manęs nori.
Na, ta prasme, kokie čia gali būti jausmai? Kokios emocijos? Pradiniame santykių etape tokie pokalbiai sukeldavo jai įtarimų dėl mano nuoširdumo. Be to, palygindamas mūsų istorijas, aš ir pats ėmiau abejoti. Ypač atsižvelgdamas į tą faktą, kad gan artimai esu pažįstamas su filosofija ir gan lengvai paneriu į apmąstymus.
Tuomet ir išsikėliau tikslą išnagrinėti kilusį klausimą, ir laikui bėgant tapo akivaizdu, kaip ir kiek skirtingai mes fokusuojamės į gyvenimo įvykius. Mano fokuse buvo tik mano tikslai. Ir mano vyriškas situacijos suvokimas apsiribodavo keliais variantais:
- tikslas pasiektas;
- tikslas nepasiektas;
- tikslas kol kas nepasiektas.
Ties kitais aspektais dėmesys nesifokusuodavo.
Klausydamasis vakarinių žmonos pasakojimų buvau priverstas pripažinti, kad mano būdas matyti pasaulį yra gan primityvus, siauras. Žmonai, aišku, neprisipažinau. Aš juk vyras! :)
Didelis skirtumas
Aš „slapčia“ nagrinėjau jos suvokimo modelį, tuo pačiu lygindamas jį su kitų žmonių modeliais. Paaiškėjo, kad dauguma moterų vienaip ar kitaip, tačiau pagrinde priima informaciją panašiu būdu. Ir jų suvokimas turi daugybę privalumų. Pavyzdžiui, dėmesys detalėms, įspūdžių sodrumas, jautrumas dėl vidinių būsenų – tiek savų, tiek kitų (empatija).
Tačiau tuo neapsiribokim. Laikui bėgant ėmiau vis dažniau pastebėti „moteriškus niuansus“, kol nenustačiau didelio skirtumo tarp vyro ir moters. Beje, daugeliu atvejų skirtumai ne vyrų naudai.
Apskritai, vystymosi greičių ir lygių skirtumai gerai pastebimi, kuomet žiūrime, kaip elgiasi vaikai. Taigi, berniukai, lyginant su bendraamžėmis mergaitėmis – tai primityvios „monotask’inės“ (atleiskit, kalbininkai) būtybės. Ir kas baisiausia, jeigu galima taip išsireikšti, – situacija iš esmės nesikeičia bėgant laikui.
Vyras situaciją gali pakeisti tik sąmoningų pastangų pagalba.
Pačios moterys, perkopusios amžiaus ketvirtį, apsistoja ties nuolaidžiu požiūriu į vyrus, kaip į be abejo naudingas būtybes, tačiau šiek tiek atsilikusias. Kalbu apie suaugusius vaikus, apie kuriuos taip dažnai tenka girdėti, taip? Moterys, be abejo, vyrams šito nesako, bet jeigu atsiribotum nuo vyriškų stereotipų ir įsižiūrėtum į jų elgesį, akinukai greit nusmuktų.
Ir jeigu vyras pasiryš išnagrinėti šį klausimą – jis bus priverstas pripažinti, kad moterys turi visus pagrindus taip manyti, elgtis.
Remiantis asmeniniais pastebėjimais, iki 30-ties metų vyrui yra mažai šansų pasivyti moterį, su kuria jį sieja santykiai. Ir dažniausiai, jeigu vyras laiko save labiau išsivysčiusiu, taip yra tik todėl, kad jis matuoja moterį vyriška liniuote, todėl ir nemato akivaizdaus – moteriai nuo pradžių duota daugiau.
Suvokimo būdai ir dvasinis tobulėjimas
Kame būtent yra suvokimų skirtumai?
Jie pasireiškia štai taip: vyras įeinančią informaciją iš pradžių analizuoja, skirsto į kategorijas, „šiek tiek pakramto“ ir tik po to, jeigu su ja sutinka – praleidžia per save. Ir dažniausiai po vyriško apdorojimo nuo pradinės informacijos lieka tik trupinukai.
Ir supraskite šią jautrią vietą: informacija – tai ne vien prasmės, kurias mes perteikiame žodžių pagalba, o būsenos, jausmai, pojūčiai, gebėjimai.
Moteris, atvirkščiai – pradžiai perleidžia informaciją per save ir tik po to, jeigu ji turės progą su kažkuo pasidalinti – suvokia ją.
Skirtumas tarp minėtų procesų yra titaniškas ir suteikia moteriai didžiulį privalumą prieš vyrus pirmaisiais gyvenimo dešimtmečiais. Ji praktiškai iškart įsisavina informaciją, transformuodama ją į gebėjimus ir patirtį, tuo pačiu patirdama lydinčias būsenas. Moterims iš pradžių visiškai neįdomus informacijos analizės ir formavimo į kažkokią aiškią struktūrą procesas, o vėliau jis tampa įdomus tik šiek tiek, kiek liečia bendravimą su vyrais – kaip būdas panerti į naujas būsenas, arba geriau pažinti pašnekovą.
Grynai protiniai procesai, paremti kažkokiomis abstrakcijomis, moterims atrodo visiškai negyvybingi, nesuteikiantys jokios patirties, o todėl varginantys.
Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių vyrams susidaro klaidingas įspūdis, liečianti jų išsivystymą lyginant su moterų. Pavyzdžiui, bendravime jis bando išryškinti jos pasaulio paveikslą per filosofines kategorijas. O moteriai toks būdas reikšti savo matymą nebūdingas. Apskritai, bet kokia kalba be juntamų būsenų, garsinių arba matomų vaizdinių blogai ją įtakoja. Jeigu moteris kalba pagrinde abstrakčia kalba, ji tarsi akivaizdžiai netenka savo moteriškumo. Ir dauguma moterų tai jaučia bei visai būdais to vengia.
Dėl to, kad moteris IŠGYVENA informaciją, o ne galvoja apie ją, 25-ių ji būna kur kas labiau patyrusi nei vyras. Beveik visame kame. Vyras šalia tokios moters – kaip nepribrendęs paauglys. Jis įsitikinęs, kad žino daugiau už moterį – juk ji negali atsakyti į jo suktus filosofinius klausimus. Tačiau kai prieiname konkrečią gyvenimišką situaciją, paaiškėja, kad moteris gali iškarto veikti be jokių filosofinių atramų, o tuo tarpu kol vyras vis dar suvokinėja įvykius ir niekaip negali ryžtis veiksmams.
Jūs girdėjote apie moteris, sukūrusias kokias nors „grakščias“ filosofines arba psichologines teorijas? O gal dvasinius mokymus ir religijas? Manau, kad mažai kas tokių žinote.
Taip pat galite pastebėti, kad daugelyje dvasinių „mokyklų“ nėra moterų.
Užtat jeigu pažvelgsite į įvairių treningų, koučingų ir mokymų publiką, pastebėsite, kad moterų ten visuomet daugiau. Ypač jeigu vedėjas turi charizmos. Be to, praktiniai užsiėmimai beveik visoms moterims pavyksta iškarto. Ir priežastis ta pati – moteris linkusi praleisti per save būseną. Teorinės koncepcijos joms yra antras planas.
O kas dėl vyrų?
O vyras „stabdo“ savo tobulėjime tol, kol nesusidėlioja aiškaus pasaulio paveikslo, kurio rėmuose jis veiks, aiškiai nustatęs savo tikslus ir polinkius. Todėl vyrui svarbūs autoritetai ir teorijos kurių pagalba jis ir dėlioja savo pasaulio paveikslą.
Tai ir minusas, ir pliusas. Minusas tame, kad vyro vystymosi kelio pradžioje yra išorinė atrama, svetimas stuburas. Jis beveik nesiremia į savo vidinę atramą. Pliusas tame, kad išorinė atrama gali jam suteikti išaukštintą idealą ir tam tikrą suvokimą apie kelią link jo.
Kaip jau rašiau anksčiau, iš pradžių vyras analizuoja ir suvokia įvykius. Dėl šios priežasties jo dėmesys nuolat fokusuojamas į išorinius objektus, kuriuose jis praranda savęs pojūtį. Vyro suvokimo šaknyse – nepilnavertiškumo jausmas, savotiška paieška. Ir vat kur įdomybė, juk nepilnavertiškumo jausmas ir paverčia vyrą pagrindine žmonijos evoliucijos grandimi. Susimąstykite apie tai.
Moteriai neįdomūs išoriniai objektai, jai svarbūs jos pačios įspūdžiai, sukelti tų objektų. Prisiminkite, ji iš pradžių praleidžia informaciją per save. Ir čia ji panaši į indą, į kurį pasaulis pila įvairius skysčius, palikdamas ant sienelių vis naujų skonių. Ji įsigilina į savo pačios pilnavertiškumo pojūti ir nejaučia kažkokio vidinio trūkumo. Moteriai nereikia palikti savo centro. Ir neretai jos vidinė atrama yra stipresnė nei vyro.
Ar tokia pozicija turi minusų? Taip. Tik vieną. Moteris giliai viduje tiki, kad jai savyje nieko nereikia keisti. Pilnavertiškumo pojūtis atima iš jos motyvaciją dvasiniams žygdarbiams. Tik tai.
Ir kas dar įdomiau, iš esmės jai to dvasinio žygdarbio ir nereikia. Jį galės atlikti vyras, kurį ji visiškai priims kaip save. To užteks, kad moteris iš jo gautų viską, ką jis pasiekė dėdamas daug pastangų. Ir tai, beje, jai yra labai nelengva, atsižvelgiant į jos nuolankią nuomonę apie vyrus (vaikus).
Todėl santuokoje išmintinga moteris visaip įkvepia vyrą augti, tobulėti. Jos tikslas – pakelti jį iki savo lygio. Po to visi kiti vyro pasiekimas gali tapti jos pasiekimais.
Vyras neturi išmokti moteriško būdo įsisavinti informaciją. Jam tai – sudėtingiausia iš užduočių. Gyvenimo priėmimą be asmeninių įsikišimų (nuolatinis mąstymas ir vertinimas) vyras suvokia kaip savotišką vidinę savižudybę. Dekartas kadaise tarė „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“. Tai labai vyriškas posakis. Vyrui savo pamąstymų netektis tolygi savęs paties praradimui. Ir tai baisu.
Tokiam žingsniui gali prireikti daugumos metų jo dvasinio kelio.
Jeigu vyras pradės analizuoti dvasines praktikas, arba, pavyzdžiui, kovų menų paslaptis, jis suvoks, kad daugelis jų turi „moterišką charakterį“. Spręskite patys: priimti nesipriešinant, nukreipti priešininko jėgą prieš jį patį, pasitikti kietumą minkštumu, būti tuščiam, lanksčiam, lengvam.
P.S. Aišku, mūsų keistais laikais vyriškos ir moteriškos savybės susimaišė ir nevisuomet pasireiškia taip akivaizdžiai, kaip yra parašyta šiam tekste. Vyrai ir moterys šiais laikais dažnai keičiasi vietomis, tačiau suk nesukęs, o žmogus niekur nepabėgs nuo pradinių parametrų, t.y. vyriško ir moteriško kūno, kurie netgi funkcionuoja kitaip. Pavyzdžiui, kada nors panagrinėkite jų hormonines sistemas. Tai iškart nustato psichikos ypatybes. Net ir mūsų instinktai pasireiškia skirtingai. Tad, visiems, kas laiko vyrų ir moterų skirtumus nelabai svarbiais – įsigilinkite į nagrinėtą klausimą. Skirtumų yra n kartų daugiau nei minėta šiame straipsnyje. Čia buvo paliestos tik šaknys.
P.P.S. Ir, be abejo, siela neturi lyties. Tik štai suvokti save už žmogaus formos ribų ir mąstyti apie tai – tai ne tas pats.
Gera matyti, tinklapį vėl krutant.
Super straipsnis;-)
Straipsnio citata: „Grynai protiniai procesai, paremti kažkokiomis abstrakcijomis, moterims atrodo visiškai negyvybingi, nesuteikiantys jokios patirties, o todėl varginantys.“
Dabar jau suprantu, kodėl visokių ekstrasensų, būrėjų, čigonių, „stebūklingų vaistų“ pardavėjų ir telefoninių sukčių klientėmis daugiausiai būna moterys…