Nėra to blogo, kas neišeitų į gera
Kiekvienam gyvenime pasitaiko neigiamų įvykių. Gal užklumpa liga, išyra ilgalaikiai santykiai, paaiškėja, kad partneris užmezgė romaną, o gal artimas bičiulis skleidžia užgaulias paskalas. Beje, jei dar neskaitėte, rekomenduojame susipažinti su I šio teksto dalimi: „Apie stresą: kas yra stresas ir kaip įveikti stresą (I dalis)„.
Visai suprantama, kad tokie įvykiai kelia nerimą, liūdesį ir depresiją. Dažnai žmonės daug galvoja apie praeitį, apgailestaudami, kad viskas susiklostė taip, o ne kitaip. Jei kančią sukėlė kitas žmogus, mintys gali suktis apie kerštą ir pelnytą bausmę.
Neretai tokia patirtis žadina pyktį, kartėlį ir agresiją. Jeigu kabančio maišo daužymas mūvint bokso pirštines situacijos negerina, net ją blogina, tai koks gi geriausias būdas susidoroti su tokiomis emocijomis?
Viena iš galimybių – imtis to, ko neįmanoma daryti piktam. Pažiūrėti juokingą filmą, nueiti į vakarėlį, pažaisti su šunyčiu, išspręsti sunkų kryžiažodį. Dar prasiblaškyti galite mankštindamiesi, piešdami, leisdami vakarą su draugais ar šeima. Toks elgesys malšina palyginti nedidelės bėdos sukeltą įtampą, bet vargu ar šalina sunkesnes ilgalaikio nusivylimo priežastis.
Tačiau yra veiksmingesnis sprendimas, nereikalaujantis ilgų psichoterapijos seansų ar begalinių problemos svarstymų su aplinkiniais. Nereikia gaišti ilgų mėnesių, pakanka kelių minučių.
Buvo įrodyta, kad jis padeda netekusiems artimųjų, išgyvenusiems širdies priepuolį bei katastrofų aukoms. Jis vadinamas „naudingų padarinių ieškojimu“ (verta prisiminti posakį: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera„).
Naudingų neigiamos patirties padarinių ieškojimas
Šią procedūrą iliustruoja tyrimas, kurį atliko Maiklas Makalogas ir jo kolegos iš Majamio universiteto. Eksperimento pradžioje daugiau kaip 300 paskutinio kurso studentų buvo paraginti prisiminti po vieną atsitikimą iš savo gyvenimo, kai kas nors juos įžeidė, įskaudino. Visi studentai prisiminė ką nors gniuždanči: kaip juos išdavė, užgauliojo, atstūmė, paliko ir pan.
Tada trečdalis dalyvių kelias minutes aprašinėjo įvykio detales, telkdami dėmesį į kilusio apmaudo stiprumą ir neigiamus tos patirties padarinius gyvenime.
Antra grupė darė tą patį, bet dėmesį kreipė į naudingus tos patirties rezultatus, pavyzdžiui, po to sutvirtėjo ar įgijo daugiau išminties. Trečia grupė šiaip sau raštu dalijosi kitos dienos planais.
Tyrimo pabaigoje kiekvienas užpildė anketą, įvertinančią jų mintis ir jausmus, susijusius su nuliūdinusiu ar įskaudinusiu žmogumi. Rezultatai parodė, kad vos kelias minutes pagalvojus apie naudingus skausmingos patirties padarinius dalyviam atlėgo aplinkybių sukeltas pyktis ir liūdesys.
Jie kur kas atlaidžiau pažiūrėjo į tuos, kurie juos įskaudino, ir nebedegė dideliu noru keršyti ar jų šalintis. Naudingų neigiamo gyvenimo įvykio rezultatų ieškojimas gali priminti dideliu troškimu paremtą tikėjimą. Tačiau yra įrodymų, kad naudingi padariniai gali būti tikri.
Pavyzdžiui, moksliškai patvirtinta, kad po rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių sustiprėjo tam tikri teigiami amerikiečių būdo bruožai, tokie kaip dėkingumas, viltis, geranoriškumas, gebėjimas vadovauti ir darniai bendradarbiauti.
Be to, tyrimai atskleidė, kad po sunkios fizinės ligos žmogus gali pasidaryti drąsesnis ir doresnis, labiau trokšti žinių, būti geriau nusiteikęs ir labiau vertinti grožį.
Kai apima pyktis, agresyvius jausmus vargiai numaldysite užsimovę bokso pirštines ar trankydami pagalvę, nuo to jie gali net dar sustiprėti. Tačiau tuos jausmus įmanoma gerokai susilpninti, jei sutelksite dėmesį į naudingus neigiamų įvykių, sukėlusių jūsų pyktį, padarinius.
Kitoje dalyje aprašysime keturkojo draugo, šuns naudą mūsų sveikatai ir mažinant stresą. Teigiamas poveikis – didžiulis.
Linas Mitaitis
