Fizinis žmogaus darbingumas priklauso nuo to, koks krūvis jam yra maksimalus ir kokį laiko tarpą žmogus gali atlaikyti. Bendras dėsningumas paprastas: kuo sunkesnis darbas, tuo trumpesnis darbo laiko limitas. Vidutiniškai žmogus gali atlikti maksimaliai sunkų darbą 4-6 minutes.
Darbingumo limitai
Maksimalus deguonies vartojimas (MDV) – limituojantis faktorius. MDV parodo, kiek deguonies per laiko vienetą gali gauti dirbantys raumenys esant maksimaliam visų sistemų krūviui.
Su kraujo į širdį tiekimu susitvarko mūsų pagrindinis „variklis“, t.y. pati širdis, vadinasi, darbingumo lygis yra aukštas. Vienas iš atsparumo raumenų krūviams rodiklių – pulso dažnis.
Tam tikrą vaidmenį ribojant maksimalų darbo pajėgumą gali atlikti ir kvėpavimo sistema. Padidintu režimu dirbantys kvėpavimo raumenys „suvalgo“ visą į kraują teikiamą deguonį, o darbas tampa „nerentabilus“.
Puikiai treniruotų sportininkų darbingumas gali būti dvigubai didesnis. Tiesa, didžiulį poveikį daro ir genetika. Ir vis dėlto pagrindinis kelias siekiant padidinti produktyvumą – sistemingos treniruotės.
Pavargote? Padirbėkite dar!
Prieš daugiau nei šimtą metų, rusų fiziologas Ivanas Sečenovas (rus. Сеченов, Иван Михайлович) atliko vieną tyrimą. Žmogus sulenkdavo ir atlenkdavo pirštą pakeldamas ir nuleisdamas prie jo prikabintą svarmenį. Kai tiriamasis pavargdavo, jam nesiūlydavo pailsėti, o liepdavo tęsti darbą kita ranka. Taip pirmosios rankos raumenų darbingumas atsistatydavo greičiau nei poilsio metu.
Taigi aktyvus poilsis veikia nuovargį, o nuovargio procesai pirmiausia vyksta centrinėje nervų sistemoje. Bendrai suformuluotas tas pats principas: geriausias poilsis – kita veikla.
Tačiau negalima galvoti, kad nuovargis – kenksmingas reiškinys. Priešingai, tai yra natūralus darbingumo atstatymo stimuliatorius. Pats nuovargis – sunkus procesas, kuris ruošia organizmą atlaikyti naujus krūvius. Siekiant išvengti nuovargio, nereikia bijoti pavargti!
Suprantama, įtemptai dirbant anksčiau ar vėliau pavargsta pats raumuo. Senka jo angliavandenių atsargos, kaupiasi raumenų apykaitos medžiagos, pieno rūgštis, todėl suprastėja raumenų audinių susitraukimo pajėgumas.
Tačiau visiškas raumenų darbingumo netekimas nepasiekiamas. Specialūs apsaugos mechanizmai visada yra budrūs, neleidžia visiškai išnaudoti energetinių organizmo resursų. Pirmasis signalas – nuovargio jausmas.
