Pirmoji pagalba susižeidus varpą! Smūgis tarp kojų – tai dar ne problema!

Smūgis tarp kojų – ko ne dažniausiai televizijos ekranuose šmeižuojanti „humoro forma“. O-ho-ho kaip juokinga – vyras gavo į „kiaušus“. Po to mokyklose paaugliai, išaugę žiūrėdami tokį „humorą“, juokais pradeda daužyti vieni kitiems tarp kojų. Juokai juokais, jeigu smūgis sukelia tik lengva sumušimą… Kartais dėl neatsargumo galima netekti gyvybės ir kalbu visiškai rimtai! Vyrai, moterys, nejuokaukit!

Jeigu Jūs bent kartą žiūrėjote futbolą, turbūt tikrai pastebėjote, kad, kai teisėjas skiria baudos smūgį, žaidėjai išsirikiuoja prieš vartus ir rankomis užsidengia kirkšnies sritį (slėpsną), na, o kad suprastų visi iki vieno – „pasididžiavimą“. Nėra nieko keisto tame, kad jie dengia būtent tarpkojį. Juk tarpkojis – tai pati jautriausia vyro kūno vieta (na, jei tik nepradėsime gudrauti apie akis, ausis, dantis ir t.t.). Kai kurios minėtos kūno dalies traumos gali sukelti ir mirtį…

Skauda? Reiškia negerai!

Skausmas žmogaus organizme atlieka apsaugos signalizacijos vaidmenį. Ši signalizacija įsijungia kai tik mums pradeda grėsti pavojus, tačiau natūraliai kyla vienas klausimas: kodėl ši informavimo sistema veikia skirtingai skirtingose kūno srityse?

Jeigu atsitrenkę į stalą alkūne Jūs tik susiraukiate, gavę smūgį žemiau juosmens, patikėkite manimi, tuojau pat susilenkiate per pusę ir raitotės apimti skausmo priepuolio! Esmė tame, kad genitalijos atsako už žmogaus reprodukcines funkcijas, o tai reiškia, kad organizmo, sakykime, organų hierarchijoje jos užima daug svarbesnę poziciją, nei kiti organai. Būtent todėl tarpkojyje, kirkšnies srity ar tai slėpsnoje – kaip pavadinsime, taip nepagadinsime – yra daugiau nervų galūnių, kurios ne šiaip sau įspėja apie pavojų, o tiesiog kaukte kaukia!

Be to, skausmo pojūtis sustiprėja dėl to, kad dauguma kirkšnies srities traumų yra lydimos patinimų. Būtent patinimas gali atsirasti gerai užgavus varpą. Pagrindinę varpos dalį sudaro akytkūniai (corpus cavernosum penis), Savo struktūra jie primena kempinę, kuri padidėja, kuomet erekcijos būsenoje prisipildo kraujo. Jeigu kalbėti paprasčiau, akytkūniai – tai didžiulės venos, nuolat praleidžiančios per save kraują.

Jeigu lyginsime, pavyzdžiui, piršto kraujotaką ir akytkūnių kraujotaką, tai akytkūniuose kraujotaka yra maždaug 150 kartų stipresnė. Būtent todėl genitalijų traumos gali sukelti labai stiprų kraujavimą. Organizmas bando sustabdyti kraujavimą savo jėgomis: sukelia patinimą, kuris užspaudžia kraujagysles, tačiau tuo pačiu sustiprina skausmą.

Sumušimai

O jeigu jis trenktų atgal?

Pati populiariausia varpos ir lytinių organų trauma – sumušimas. Rimčiausi smūgiai į lytinius organus dažniausiai patiriami sporto metu, pvz.: važinėjant dviračiu, kovojant, žaidžiant futbolą. Jeigu esate labai didelis mėgėjas įmušti įvartį arba pamojuoti kumščiais, neužmirškite užsidėti apsaugos (bandažo).

Uždaras sumušimas – mažiausiai pavojinga trauma. Priklausomai nuo smūgio stiprumo, uždaro sumušimo metu jaučiamas nelabai ilgai trunkantis skausmas. Jeigu tai lengvas sumušimas, skausmo intensyvumas ims mažėti maždaug po 10-15 minučių ir neverta dėl to nerimauti. Kiekvienas berniukas žino, kad tokiu atveju reikia pašokinėti arba padaryti pritūpimų ant kulnų.

Gal minėti veiksmai ir keistoki, tačiau jei padeda. Esmė tame, kad pėdos, o ypač kulnai, turi refleksinį ryšį su tarpkoju ir mažojo dubens sritimi, todėl masažuojant arba trinant pėdas ir kulnus atsiranda nuskausminamasis efektas.

ATMINKITE: pritūpimai padeda tik lengvo sumušimo atveju.

Jeigu smūgis buvo stiprus ir sukėlė baltyminės dangos įtrūkimą (ji palaiko akytkūnių formą ir ją dengia gleivinė bei oda), skaudės vis labiau ir labiau, nepadės jokie šokinėjimai arba pritūpimai ant kulnų. Po oda pradeda kauptis kraujas ir atsiranda vidutinio laipsnio patinimas. Nors, tiesą sakant, šis variantas nėra pats baisiausias.

Jeigu vyrą užklups netikėtas, stiprus ir nutaikytas smūgis, gali įvykti akytkūnio lūžis.

Vyrai, IŠjunkite FANTAZIJĄ: vidinis kraujavimas minėtoje situacijoje būna labai aktyvus, todėl varpa taps tiesiog milžiniška – 15 minučių bėgyje po oda susikaups iki 0,5 l kraujo, o varpa taps tamsiai mėlynos ar netgi juodos spalvos. Dėl tokio didelio kraujo netekimo gali kilti skausmo šokas arba hemoraginis (hipovoleminis) šokas (šokas, kylantis dėl kraujo netekimo), o tai, nesuteikus laiku medicininės pagalbos, gali tiesiogiai grėsti nukentėjusiojo gyvybei. Atsiradus vidutiniam ir sunkiam patinimui privalote elgtis taip pat.

Privalote iškviesti „greitąją“. Tam, kad „išgyventumėte“ iki medikų atvykimo turite pabandyti sustabdyti kraujavimą. Tam, pirmiausia, varpa turi būti gerai prispausta prie pilvo ir užfiksuota – bintu, rankšluosčiu. Antra, reikia šalčio. Tai gali būti ledas, vanduo arba netgi koldūnų maišas iš šaldymo kameros. Žema temperatūra padeda sustabdyti kraujavimą ir mažina patinimą. Vasarą ledą galite laikyti iki 120 minučių, žiemą – 45-50 minučių. Per tą laiką nukentėjusiam būtina spėti nusigauti iki gydytojo-urologo, o ne iki chirurgo ir andrologo.

Savaime suprantama, jeigu buvo dėtas ledas, o iki gydytojo nusigauti nespėjate, „šaltį“ galima ir reikia palaikyti ilgiau, darant 15-20 minučių pertraukas kas valandą, kad išvengtumėt nušalimo. ATMINKITE: tepalais tepti sumušimo vietą beprasmiška, o nuskausminamųjų išgerti galima.

Žaizdos

Deja, sumušimais, kalbant apie varpos pažeidimus, apsiriboti nesigauna. Dar yra ir žaizdų, kurių galima „gauti“ gyvūnų (ir žmonių, beje) įkandimų atveju arba patyrus ginklų sukeliamas traumas bei t.t. Bet kuriuo atveju, kas bebūtų nelaimės priežastimi, simptomai tie patys – didesnio arba mažesnio ploto žaizdos ant varpos arba gaktos, stipriausias skausmas ir išorinis kraujavimas. Pastarasis, kaip ir vidinis kraujavimas, gali sukelti hemoraginį (hipovoleminį) šoką.

Jeigu laiku nebus suteikta skubi medicininė pagalba, vyras gali numirti. Taip pat, priklausomai nuo traumos dydžio ir lokalizacijos, reikalai gali palinkti ir į amputacijos pusę. Kad tai neįvyktų, būtina žinoti, kaip suteikiama pirmoji pagalba.

Pirmiausia ant organo būtina uždėti sterilų tvarstį, kad išvengtumėt infekcijų. Po to, kad sustabdytumėte kraujavimą, turite užveržti varpą. Tai daryti reikia žemiau traumuotos srities, t.y. arčiau varpos galvutės. Tam galite panaudoti nosinę, chalato diržą, virvę ir t.t. Taip pat, jeigu yra galimybė, apdorokite žaizdos sritį vandenilio peroksidu.

Tam, kad nesutriktų kraujotaka, žiemą varžtį (užveržiamąjį raištį) būtina pusei minutės nuimti kas 30 minučių, vasarą – kas valandą. Įsiminkite viską minutės tikslumu ir praneškite raiščio uždėjimo laiką gydytojams. Belaukiant „greitosios“ duokite nukentėjusiam nuskausminamųjų, tačiau jokiu būdu ne analgino (jis skystina kraują ir, atitinkamai, skatina jo netekimą). Ir neužmirškite šaldyti.

Nudegimai

Varpos nudegimai – ne tokia dažna trauma, kaip sumušimai arba žaizdos, tačiau ji vis vien periodiškai pasitaiko stipriosios lyties atstovų tarpe. Niekas neduoda garantijos, kad ką tik užplikyta arbata netyčia neišsipils tiesiai ant kelnių. Jeigu tai nutiks, pirmiausia reikia iškviesti „greitąją“. Bet koks genitalijų nudegimas, net pats lengviausias turi būti ištirtas. Kaip reaguoti laukiant gydytojų? Viskas priklauso nuo traumos rimtumo.

Pirmojo laipsnio nudegimo (paraudimas) arba antrojo laipsnio nudegimo (pūslės) atveju reikėtų atšaldyti nukentėjusį organą. Tai reikėtų daryti tekančiu šaltu vandeniu, kuris nespėja sušilti. Tam reikia nukentėjusį pasodinti į vonią, po vandens srove arba „laistyti“ jį iš butelio. Su trečiojo laipsnio nudegimais viskas yra kur kas sudėtingiau. Ši trauma charakterizuojama ne „sveikomis“ pūslėmis, o sutrūkinėjusiomis, kurių negalima laistyti vandeniu. Priešingu atveju į žaizdą gali patekti infekcija.

Kad išvengtumėte infekcijos, ant nudegimo vietos būtina uždėti sterilų arba bent švarų tvarstį ir šaldyti odą per jį ledo pagalba arba uždaryto šalto vandens butelio pagalba ir t.t.

Turėkite omenyje: jeigu prie kūno prilipo sintetiniai rūbai, jokiu būde negalima bandyti nuimti jų patiems. Ši procedūra atliekama narkozės metu ir steriliomis sąlygomis, todėl ji daroma chirurgijos skyriuje. Jeigu medžiaga prie odos neprilipo, nukentėjusį patartina nurengti.

Taip pat nudegimo atvejais DRAUDŽIAMA NAUDOTI TEPALUS IR ALIEJŲ. Šios priemonės suformuoja plėvelę, kuri neleidžia odai aušintis. Kas liečia populiarias putas su dekspantenoliu, jos tinka išskirtinai lengviems nudegimams – saulės ir pirmojo laipsnio. Nepaisant to, kad minėti preparatai turi priešuždegiminių ir nuskausminamųjų komponentų, jie neleidžia traumuotam paviršiui aušintis, todėl chirurgai turi gan neigiamą nuomonę apie juos.

Rimtos, gilios traumos atveju (trečiojo laipsnio) gali išsivystyti nepagydomas nevaisingumas, tačiau, kaip taisyklė, pati baisiausia nudegimo pasekmė – randai. Laikui bėgant jie gali kenkti erekcijai. Tiesa, viskas pagydoma šalinant surandėjusią odą ir keičiant ją sveika sėdmėnų arba šlaunų oda.