Mes galvojame, kad kava yra maisto produktas, bet vis gi ji artimesnė vaistams: baltymų, riebalų, angliavandenių ir kalorijų kavoje praktiškai nėra, o biologiškai aktyvių medžiagų – labai daug. Tai kas gi yra kava? Ką kiekvieną rytą geria daugelis žmonių nė nesusimastydami, kokį poveikį organizmui daro šis rytinis eliksyras. O gal neverta vadinti kavos eliksyru?
Neseniai Rusijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausti 392 gydytojai iš kurių 3 akademikai ir 19 profesorių. 72% gydytojų mano, kad kava daro teigiamą įtaką sveiko žmogaus organizmui.
Pagalba kepenims
Kava užkerta kelią kepenų cirozei – tokią išvadą pateikė amerikiečių medikai, 20 metų stebėdami 130000 žmonių. 1-3 kavos puodeliai į dieną mažino cirozės rizika 40%, o 4 ir daugiau puodelių – 80%. Japonų medikai nustatė, kad kava beveik dvigubai mažina kepenų vėžio atsiradimo riziką.
Harvardo mokslininkai nustatė, kad kasdieniai 2-3 kavos puodeliai mažina tikimybę akmenims susidaryti tulžies pūslėje 30-40%, o 4 ir daugiau puodelių – 50%. 3-4 puodeliai kavos apsaugo nuo diabeto geriau negu 6-8 puodeliai žalios arbatos, mažindami šios ligos vystymosi tikimybę 42%. Bet jeigu diabetas jau „įsibėgėjo“, kavos geriau negerti.
Geriau negu cigaretė, tačiau vis vien blogai
Sklinda daugybė kalbų apie kavos poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Ar tai kenksminga, ar ne?
Pavyzdžiui mokslininkai iš Harvardo ir Madrido universitetų linkę kaltinti ne šitą gėrimą, o nesveiką gyvenimo būdą: didelių kavos dozių mėgėjai daugiau negu kiti rūko, geria ir nesportuoja. Dėl to tokie kavos mėgėjai ir serga širdies bei kraujagyslių ligomis.
Graikų mokslininkai neseniai įrodė: kuo daugiau kavos geria žmogus, tuo mažiau elastingesnės tampa jo kraujagyslės, o tai reiškia – didesnė rizika patirt infarktą, insultą ir hipertoniją.
Tai kur gi tiesa? Tikriausiai per vidurį – yra žmonių kurie blogai reaguoja į kavą, jiems ji pavojinga, bet yra ir tų, kuriems ji naudinga.
Viskas dėl genetikos: vieni greitai susitvarko su kofeinu savo organizme, kiti – lėtai (panašiai vyksta ir su alkoholiu). Greitai sudorojantys kofeiną žmonės, išgeriantys 3 puodelius kavos per dieną turi mažesnę tikimybę nukentėti nuo kavos, negu lėtą medžiagų apykaitą turintys žmonės, kurie išgeria tik 1 puodelį. Kai „lėti“ išgerdavo 2-3 puodelius kavos per dieną, infarkto rizika padidedavo iki 36%, o po 4 puodelių – 64%.
Kaip sužinoti ar man ji naudinga?
Nustatyti, kokiam tipui tu priklausai – sunku, reikalinga genetinė analizė, o tai prabangus dalykas. Tačiau galima šiokį tokį testą atlikti namų sąlygom: pažiūrėk, kaip tu reaguoji į dideles kavos dozes. Jei jauti diskomfortą, nervingą drebulį, įtampą ir jeigu tai tęsiasi ilgai, tikriausiai esi „lėtas“ kofeino „griovėjas“, jeigu po didelio kavos kiekio jautiesi gerai – „greitas“.
Tačiau mes siūlome nepiktnaudžiauti nei kava, nei arbata (netgi žalia), kadangi šiuose gėrimuose esančios medžiagos gali padaryti žalą kepenims. Pats geriausias gėrimas – vanduo, negazuotas ir be jokių skonį „gerinančių“ priedų ir konservantų, tačiau toks vanduo – deficitas, kadangi parduotuvių lentynose stovi neva mineralų prisotinti ir labai sveiki bei naudingi vandenys. Druska – taip pat mineralas, o žmogui druskos dienos atsargoms papildyti pakanka vienos žalios marinuotos alyvuogės. Dabar grįžkime prie vandenų, prisotintų mineralų, kur paprasčiausiai yra daug druskos. Daug druskos – negerai, tačiau apie tai kalbėsime kituose straipsniuose. Rekomenduojame jums perskaityti knygą „Vanduo ir druska. Jūsų sveikatos šaltinis“, kurioje labai išsamiai paaiškinamas vandens bei druskos poveikis mūsų organizmams. Tikrai vertingas šaltinis, kuris atvers Jums akis į visus parduotuvių lentynose esančius gėrimus!
Likite sveiki!
