Galia ir Pinigai

vasario 10, 2012

Kaip atsikratyti nepilnavertiškumo (nevisavertiškumo) komplekso?

Ką dar rašė »
Parašė: Samanas
Kaip atsikratyti nepilnavertiškumo

Besilinksminančių žmonių kompanijoje visada atsiras vienas, kukliai stovintis kampelyje ir nedrįstantis prisijungti žmogus… Kame yra tokio elgesio priežastis? Kas verčia žmones „savanoriškai“ atsisakyti bendravimo malonumų? Nepilnavertiškumo kompleksas – padaras, trukdantis bendrauti. Kaip atsikratyti nevisavertiškumo komplekso?

Nevisavertiškumo kompleksas – kas tai?

Nepilnavertiškumo kompleksas

Dabar mes pabandysime išsiaiškinti, kas tai per sutrikimas ir kuo jis yra pavojingas? Taigi, nepilnavertiškumo (arba nevisavertiškumo) kompleksas – tai žmogaus savęs suvokimas, kaip prastesnio už kitus. Žmogus be jokio pagrindo mano, kad kiti yra talentingesni ir geresni nei jis.

Kokie pavojai?

Asmenybės, kenčiančios nuo nepilnavertiškumo komplekso, laiko save nepakankamai tobulais, o likusius – priešingai, daug talentingesniais ir geresniais. Tokia pasaulėžiūra neabejotinai turi neigiamą atspalvį ir neigiamai įtakoja žmogaus gyvenimą, veiklą bei veda žmones į sunkumus bendravime ir socialinėje adaptacijoje. Jiems yra kur kas sudėtingiau susirasti draugų, užmegzti kontaktą su priešinga lytimi. Jie bijo pralaimėti. Taip-taip, būtent pralaimėti, nes jie išgyvena nesėkmes kur kas sunkiau, nei kiti; bijo likti paskutiniai, kadangi jiems nuo pat vaikystės buvo kalama, kad jie turi pasiekti daug; bijo klaidų; bijo suklysti. Tačiau, kaip sakoma, „neklysta tas, kuris nieko nedaro“, todėl minėti žmonės paniškai bijo visokių naujovių, o tai, atitinkamai, visiškai nepadeda kilti karjeros laiptais.

Gaunasi taip, kad gyvenimas virsta nuolatine netobulų klaidų paieška. Kadaise padarytos klaidos – visų nesėkmių priežastis (anot nevisavertiškumo kompleksą turinčių žmonių). Apie išvadas nėra ką ir kalbėti.

Komplekso kilmė

Froidas

Kaip sakė žinomiausias XX a. psichoanalitikas Z. Froidas: „Visi mes kilę iš vaikystės“. (Beje, čia į temą: kas norite geriau pinti ši kompleksą, rekomenduoju panagrinėti austrų psichologo, psichiatro A. Adlerio (Alfred Adler) literatūrą.) Esmė tame, kad daugelis tėvų, nesugebėjusių pasiekti tai, ko troško, projektuoja savo nerealizuotas ambicijas į vaikus, tuo pačiu „uždėdami“ ant vaikų pečių nepakeliamą atsakomybės naštą, o vaikai nuo to stipriai kenčia, ypač jeigu nesugeba pateisinti tėvų lūkesčių. Laikui bėgant viskas mutuoja į visiems žinomą rezultatą. Kartais, žvelgdamas į daugelį tėvų, suvoki, kad jie daro iš savo vaiko lėlę, kurios vienintelė paskirtis – tenkinti jų savimeilę. Panagrinėkime tai konkrečiame atvejyje. Viename iš socialinių tinklų (dar iki Facebook’o eros) susidūriau su tokiu pasisakymu:

Eglė, 26 metai:
„Nuo pat vaikystės mano mama sakydavo, kad aš turiu pasiekti daugiau, nei pasiekia kiti. Visą savo gyvenimą aš bandžiau pasiekti jos norų lygį: dieną naktį sėdėjau prie vadovėlių <…> po mokyklos įstojau į VU, dėka gerų pažymių sugebėjau atlikti stažuotę Prancūzijoje, neseniai įsidarbinau tikrai geram darbe, tačiau… vis vien jaučiuosi nepilnavertė, nes niekada iš tiesų neturėjau tikros laisvės rinktis“.

Manau, kad čia nėra ką komentuoti. Taigi, brangieji esantys ir būsimieji mamos ir tėvai, jeigu norite, kad jūsų vaikas taptų normaliu visuomenės nariu, jokiu būdu neblokuokite jo iniciatyvos, tačiau tai taip pat nereiškia, kad jam viskas bus leidžiama. Pakanka leisti pačiam rinktis neprivalomus dalykus ir būrelius, kuriuos jis norėtų lankyti bei bendravimo ratą – ir jūsų vaikas niekada nesužinos apie sunkias nepilnavertiškumo komplekso pasekmes.

Kaip identifikuoti nevisavertiškumo kompleksą?

Kaip identifikuoti nepilnavertiškumo kompleksą?

Kiekvienas iš šį straipsnį skaitančių žmonių bent kartą gyvenime patyrė nepasitikėjimą savimi, tačiau šis jausmas, kaip bebūtų keista, neturi nieko bendro su nevisavertiškumo kompleksu. Kompleksas – tai pojūčių visuma, tam tikra būsena. Taigi, panagrinėkime pagrindinius nevisavertiškumo arba nepilnavertiškumo komplekso simptomus.

1. Atitolimas ir izoliacija. Dauguma žmonių, išgyvenančių minėtą sutrikimą, stengiasi laikytis atokiau nuo triukšmingų kompanijų ir apskritai nuo visų aplinkinių. Tai siejasi pirmiausia su kompleksą turinčio žmogaus baime pasirodyti juokingu ir apnuoginti savo neegzistuojančius trūkumus. Toks elgesys neabejotinai trukdo normaliai bendrauti. Iliustruosiu situaciją dar viena citata iš to paties socialinio tinklo:

Tomas, 20 metų:
„Kartą buvau pakviestas į studentų vakarėlį. Visi aplinkui šėlo kaip reikiant: kvailiojo, šoko, bendravo. Aš beprotiškai norėjau prisijungti, įsilieti į linksmybes, bet kažkas viduje mane stabdė – stabdė vaikiška baimė būti apjuoktam“.

2. Nuolatinis savo trūkumų ir klaidų ieškojimas. Kompleksuoti žmonės mano, kad nuolat apsiskaičiuoja, t.y. suklysta ir tai verčia juo dažnai dairytis atgal, o tai, atitinkamai, trukdo eiti pirmyn ir žvelgti į ateitį. Neegzistuojantys (t.y. egzistuojantys tik „galvoje“) trūkumai trukdo sukurti draugiškus ir romantiškus santykius. Pavyzdys:

Henrikas, 36 metai:
„Bendravimo metu visada bijau kažką leptelėti, todėl pagarsėjau kaip liūdnas žmogus ir nuoboda. Aš kontroliuoju kiekvieną žodį ir nuolat analizuoju poelgius. Man tai žiauriai trukdo“.

3. Perdėtas jautrumas ir pažeidžiamumas. Žmonės su nepilnavertiškumo kompleksu dešimtį kartų „aštriau“ išgyvena nesėkmes ir įžeidimus, kritiką. Daugelis jų mums atrodo kaip tikros „žiežulos“ arba tiesiog „šikniai“, tačiau nereikia įsižeisti, nes tai tik jų gynybinis mechanizmas nuo aplinkinių grubumo:

Neringa, 16 metų:
„Aš viską imu į širdį, bet kokia nesėkmė, net mažiausia, verčia mane ašaroti. Ar tai koją susimuščiau, ar tai dvejetą iš chemijos gaučiau – verkiu“.

4. Nepasitikėjimas savimi. Labiausiai nepilnavertiškumo kompleksas „spiria“ žmogaus savivertei. Žmogui su minėtu sutrikimu atrodo, kad aplinkiniai yra protingesni ir gabesni. Tai ženkliai apsunkina karjeros augimą. Kompleksuoti žmonės vengia konkurencijos ir bet kokios galimybės išbandyti savo jėgas, o dėl to niekad nesiekia savirealizuotis.

Algirdas, 29 metai:
„Po univero baigimo įsidarbinau į klestinčia įmonę. Iš jos darbuotojų pirmiausia buvo reikalaujama iniciatyvumo ir komunikabilumo, todėl man buvo labai sunku. Aš patologiškai bijojau parodyti iniciatyvą, visą laiką galvodavau: „O jeigu mano pasiūlymas nepatiks bosui ir aš pasirodysiu durnas prieš kolegas?“. Esmė tame, kad aš pakeičiau darbovietę ir išėjau į blogiau apmokamą darbą“.

5. Dviprasmiškas komplimentų interpretavimas. Skirtingose situacijose kompleksuoti žmonės elgiasi skirtingai. Kažkas iš jų neigiamai reaguoja į komplimentus, manydamas, kad jis jų nevertas. Net jeigu viskas padaroma teisingai, žmogui atrodo, kad kiti meluoja ir pataikauja. Kažkam tai vienintelis būdas pakelti savivertę, nukritusią iki apatinės ribos.

Saulė, 37 metai:
„Kiekvieną kartą, kai kas nors pasako man komplimentą (nesvarbu kas – mama, bosas arba vyras), aš manau, kad mane giria ne iš visos širdies, o tiesiog norėdami palaikyti sunkiose situacijose ir tai palieka neigiamą antspaudą bendravime su tam tikrais žmonėmis“.

Kova su nepilnavertiškumo (nevisavertiškumo) kompleksu

Nevisavertiškumo kompleksas

Ankstesniuose skyriuose aptariau komplekso kilmę ir simptomus, atėjo laikas papasakoti apie kovą su minėtu sutrikimu. Apačioje pateikiau keletą nesudėtingų patarimų:

Taigi:

  • Niekada ir su niekuo savęs nelyginkite. Posakis „Viskas pažįstama lyginant“ šiame kontekste absoliučiai netinkamas. Noriu pasakyti, kad kompleksuoti žmonės, lyginantys save su kitais, mato tik savo trūkumus, tokiu būdu tik pasunkindami padėtį.
  • Nusiteikite pozityviai. Stenkitės niekada nenusiminti, visada tikėkitės gerų dalykų ir su viltimi žvelkite į ateitį, patikėkite, tai Jums tikrai padės. Dažniau šypsokitės aplinkiniams – tai suteikia labai daug pasitikėjimo savimi ir verčia kitus patikėti Jumis.
  • Daugiau bendraukite. Nepraleiskite progos paplepėti su kolegomis, leiskite savaitgalius su artimaisiais, ilsėkitės su draugais ir po tam tikro laiko Jūs pastebėsite, kad santykiai su aplinkiniais pagerėjo, o Jūs pradėjote labiau savimi pasitikėti.
  • Rungtyniaukite. Nebijokite konkurencijos, išbandykite savo jėgas ir pastebėsite kaip pakils jūsų savivertė po pirmos, kad ir mažos pergalės.
  • Savirealizuokitės. Rekomenduoju „Aš Vyras“ skaitytojams užsiimti kokia nors nauja veikla, susigalvoti įdomų hobį. Savo svarbos pojūtis suteiks Jums jėgų, o įdomus laiko leidimas padovanos neužmirštamų teigiamų emocijų;
  • Užsiimkite psichologiniu treningu. Siūlau paprasčiausią ir vieną veiksmingiausių metodų. Paimkite du neprirašytus popieriaus lapus. Ant vieno užrašykite savo trūkumus, o ant kito – privalumus. Pirmą lapą (su trūkumais) suplėšykite ir išmeskite, o antrą išsaugokite ir laikas nuo laiko perskaitykite. Tokiu būdu Jūsų nuomonė apie jus pačius pagerės.

Paskutinis, pats svarbiausias patarimas – TIKĖKITE SAVIMI!!!

Būkite sveiki!






 
 

 
Vyro moters gyvenimo suvokimas

Kodėl skiriasi vyrų ir moterų gyvenimo suvokimai?

Tik po pirmų metų bendro gyvenimo su žmona pradėjau suvokti, kad skirtumai tarp mūsų apibūdinami ne tik išoriniais skirtumais, auklėjimu ir asmeniniais pasirinkimais. Tikriausiai, pirmas dalykas, kuris mane nustebino &...
parašė Henrikas
0

 
 
Paprastumas vyriškos vertybės

Apie paprastumą ir pagrindines vyriškas vertybes!

Metams bėgant pradedi šiek tiek kitaip į viską žvelgti, persitvarkai savo vertybių orientyrus – kitaip supranti paprastumą ir pagrindines vyriškas vertybes! Ateina laikas, kuomet tave vis mažiau domina kažkieno ...
parašė Vytautas
0

 
 
Kaip sakyti komplimentus

Menas arba kaip sakyti komplimentus!

Bendraudami su aplinkiniais kiekvienas, be abejo, norime, kad žmonės būtų geros nuomonės apie mus. Universaliausias būdas įtikti žmogui, t.y. padėti jam suformuoti nuomonę apie jus – komplimentas. Komplimentus m...
parašė Faustas
1

 

 
Ledai su Viagra

Ledai su Viagra – šampano skonio „Susijaudinimas“!

Britas ledų gamintojas sukūrė ledus su 25 mg Viagros vienoje porcijoje. Tai dar ne viskas. Skonis, pavadintas „Susijaudinimu“ (angų k. „The Arousal“) savyje slepia šampaną – pagrindinį ingredientą. Na, a...
parašė Pipiriukas
0

 
 
Kas yra Dan Bilzerian

Kas yra Dan Bilzerian ir kodėl jam pavydi visi pasaulio vyrai?

Kas yra Dan Bilzerian ir kodėl jam pavydi visi pasaulio vyrai? Na, pradėkime nuo to, kad šis vyrukas neturi jokių stabdžių ir gali leisti sau praktiškai bet ką, pavyzdžiui, numesti nuo namo stogo visiškai nuogą porno...
parašė Pipiriukas
14

 
 
Brangiausias pasaulio restoranas SubliMotion

Brangiausias pasaulio restoranas SubliMotion – vakarienė už 5200 Lt!

Jeigu kada keliausite į Balearų salyno pietvakarius, o tiksliau – į Ibisą,  jau galite atsidėti ~1500 eurų asmeniui už išskirtinę puotą. Taip taip, tai maždaug 5200 litų vienam asmeniui už pasisėdėjimą ...
parašė Faustas
0

 





  1. zygimantas

    Būk sveikas ir tu. :))


  2. Nerijus

    Turiu ir aš tokią problemą dėl nepilnavertiškumo jausmo. Tai galiu pasakyti, jog tai tikrai labai rimtas reikalas. Galima sakyti tai yra visų kompleksų „tėvas“. Žmogus gali kompleksuoti dėl savo išvaizdos detalių ar gyvenimo būdo ir pan., tačiau turėdamas nepilnavertiškumo kompleksą tu kompleksuoji praktiškai DĖL VISKO. Kiekvieną tavo veiksmą seka abejonė, ar tu jį darai gerai, galėtum geriau padaryt ir pan.
    Labai sudėtinga būsena ir tikrai labai sunkiai įveikiama (jei išvis įveikiama).
    Čia dar gaunasi toks paradoksas, jog dėl nepilnavertiškumo komplekso kaltas yra tėvų auklėjimas, tačiau jie yra vistiek nekalti. Tėvai augino tave taip kaip sugebėjo ir aš, asmeniškai, turėčiau būt jiems dėkingas netgi, jog užaugino padoriu žmogumi. Daugelis vaikų turi labai prastas gyvenimo sąlygas. Tačiau man auklėjimas paliko ir šią problemą…


    • Dveiki, Nerijau.

      Apskritai žmones labai lengvai užvaldo toji kaltė, tad aš siūlau visada laikytis tokios pozicijos: kaltų nėra – jie tiesiog yra tokie, kokie yra. Jeigu mes išmokstame nekaltinti kitų, mes patys pamažu atsikratome kaltės jausmo, o jis, beje, taip pat yra visų kompleksų pradininkas.
      Tėvai be abejo auklėja ir augina savo vaikus pagal išgales, tad jiems ypatingai netinkamas žodis „kaltė“. Jie tiesiog taip auklėjo ir augino – tik tiek.
      Nepilnavertiškumo kompleksas yra įveikiamas, tačiau tai yra labai ilgas procesas, nors, būna atvejų, kai žmonės sugeba atsikratyti jo ir per porą mėnesių, bet tai vienetiniai atvejai. Esmė tame, kad šis kompleksas yra įveikiamas. Tu tiesiog priimi savo baimes, tarsi susidraugauji su jomis, pamilsti jas, bet apie tai nesigilinsiu. Tiesiog paminėsiu, kad šis kompleksas gali nebekankinti Jūsų, kai bandote per meilę atleisti sau, kietiems, netgi savo baimėms. Tam yra vizualizacijų technikų, vaizduotės pratimų, padedančių atstatyti mūsų ryšį su pasąmone – vieta, kur slypi atsakymai, į visus klausimus.
      Tikiu, kad Jūs, Nerijau, gyvensite pilnavertį gyvenimą!

      Pagarbiai,
      Samanas


  3. Kotryna

    Labai paprasta pasakyti: tikėk savimi, šypsokis ir daugiau bendrauk… manau, kad nepilnavertiškumo kompleksą turintiems žmonėms reikalinga kvalifikuota psichologų pagalba, o patarimai yra visiškai beverčiai, todėl, kad žmogus pats suvokia savo problemą ir žino, kad reikia eiti, bendrauti, lipti per save, šypsotis ir žinoma nelyginti savęs su kitais. Bet… jeigu vien kažkoks viešas pasisakymas (nedidelėje grupelėje nepažįstamų ar mažai pažįstamų žmonių, kurių nuomonė deja yra svarbi) sukelia stiprų širdies plakimą, delnų prakaitavimą ir vos ne visišką sąmonės užtemimą (kai galvoje nebelieka nei vienos minties ir pamiršti ką norėjai ar turėjai pasakyti), tai automatiškai kyla noras izoliuotis, būti nematomu, nesutikti žmonių, kurie gali vertinti tave ir apskritai vengti bet kokio bendravimo. Manau, kad mano nepilnavertiškumo kompleksas yra suvešėjęs kaip amazonės miškas. Turiu vieną artimą draugą (nes daugiau nereikia, todėl kad bendravimas man kelia stresą), tėvus ir kelis bendradarbius, su kuriais stengiuosi kuo mažiau susidurti… nors būna įvairūs susibūrimai, seminarai, mokymai į kuriuos reikia važiuoti, paskui vakarėliai, pirtys ir t.t. tokiu atveju aš apsimetu, kad nieko nematau ir nepažįstu…


  4. Vaikas

    Nešioju šitą š… ir aš jau virš 20 metų. Kartais pavyksta negalvoti apie save, pamiršti kompleksus ir jaustis laimingu, bet, laikas nuo laiko, viskas grįžta. Dėl dviejų popieriaus lapų – nesinori imti ir rašyti ant jų, dar kas pamatys…
    Viską išgyvenu daug stipriau nei reikėtų, laikau visą pyktį ir mintis viduj, retai pavyksta iškart juos išlieti. Autobuse, parduotuvėje, mieste persekioja nemalonios mintys, tenka grumtis su savimi kasdien vaikštant gatvėmis ar naudojantis transportu. Į vakarėlius ar didesnius susitikimus einu kaip į laidotuves, o į laidotuves, kaip į… oj, čia blogas pavyzdys. Taigi, esu išbandęs save darbuose, kur reikia daug bendrauti su klientais, sportuoju, viską darau, kad pabėgčiau nuo tų minčių, o rezultatas toks, kad tik sumažėjus draugų ratui, kai žmonės, su kuriais nuolat bendraudavau dingsta (arba aš atsibostu jiems), vėl grįžta šis kompleksas. Bendraujant su draugais, vartojant alkoholį, dažnai pavyksta atsiriboti nuo blogų minčių, bet jos netrukus vistiek grįžta. Atsiskyrimas, kompas, žaidimai, žmonių vengimas smarkiai įtakojo neadekvatų reagavimą, nemoku greitai ir aiškiai išreikšti savo minčių, labai šlubuoja atmintis.
    Man asmeniškai labiausiai padeda tada, kai pavyksta su humoru žiūrėti į viską, bet čia lengva kalbėt, ne visada tas pavyksta… Tikiuosi kažkada nueisiu pas gerą psichologą ir jam sugebėsiu viską paaiškint arba pats viską įveiksiu.
    Tai va, dar niekam nebuvau tiek atsivėręs, tikiuosi nieks manęs neatpažins :D



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>