Jūs to nepastebite! Dauguma žmonių noriai tiki, kad jie suvokia, kodėl jie jaučiasi vienaip ar kitaip. Pažvelgę rimčiau suvoksime, kad mūsų emocijas gan stipriai veikia išorinis pasaulis bei daro tai slapta.
1. Jeigu žmogus jaučia, kad jis yra „didesnis“, pradeda elgtis niekšiškai
Daugelis mūsų pažįsta pernelyg savimi pasitikinčių žmonių. Jie stengiasi atsidurti aukščiau (kartais perkeltine, kartais tiesiogine prasme), mosikuoja rankomis ir stengiasi užimti tiek erdvės, kiek tik įmanoma. Jų pozos, kūno kalba, elgesys tarsi šaukia: „Aš – visatos centras! Mane pastebi absoliučiai visi“.
Taip pat jūs, tikėtina, matėte drovių, neryžtingų žmonių, dedančių visas pastangas, kad būtų kuo mažiau pastebimi. Dažniausiai jie kūprinasi, žiūri į grindis (nuleidžia akis), o vietose, kur yra daug žmonių, sėdasi kur nors kamputyje, stengiasi užimti kuo mažiau erdvės.
Tikite jūs ar ne, galima pakeisti žmogaus požiūri (santykį) į pasaulį tiesiog pakoregavus jo kūno kalbą.
Mokslininkai atliko tyrimą, kuris buvo publikuotas žurnale „Psychological Science“. Jo metu subjektų grupė atlikinėjo tempimo pratimus (jiems buvo pasakyta, kad bus tiriamas tempimo pratimų poveikis organizmui – mokslininkai nuolat meluoja, pastebėjot?), o po to kūprinosi arba, atvirkščiai, išsitiesdavo.
Prieš eksperimento pradžią mokslininkai pažadėjo, kad sumokės kiekvienam dalyviui po $4. Po pratimų kiekvienam tyčia įteikė po $8, tačiau taip, kad viskas būtų panašu į klaidą. 78% tų, kurių prašė išsitiesti, atsistoti į pasitikinčio savimi žmogaus pozą bei užimti kuo daugiau erdvės, pinigus pasiliko ir nė žodžio netarė, kad gavo dvigubai daugiau nei buvo žadėta. Iš susikūprinusių žmonių pinigus pasisavino tik 38%.
Šis efektas gali paaiškinti dar viena reiškinį, kuris užkabina tikriausiai visus – kodėl džipų vairuotojai taip nepagarbiai elgiasi keliuose. Kito eksperimento metu mokslininkai pakvietė 71-ną dalyvį ir patupdė juos į automobilių simuliatorius. Kai kur sėdynės buvo plačios, kaip džipuose, o kai kur – mažytės. Natūralu, tie vairuotojai, kurie „sėdėjo plačiai“, kelyje elgėsi blogiau ir buvo labiau linkę pažeisti taisykles.
Po to mokslininkai atliko realių nelegalių parkavimosi Niu Jorke atvejų analizę – kuomet automobilis užima dvi vietas, o ne vieną. Buvo nustatyta, kad didelio automobilio vairuotojas užima dvi vietas 71% atvejų. Net turint omeny, kad jiems yra sudėtingiau prisiparkuoti, tarp parkavimo taisyklių pažeidimų ir automobilio gabaritų yra glaudus psichologinis ryšys.
Netariama emocinė žinutė gaunasi maždaug tokia: „Aišku, aš svarbiausias pasaulio žmogus! Juk aš didžiulis“.
2. Orai veikia jus labiau, nei manote
Be jokių abejonių jūs mėgstate ryškias saulėtas dienas, na, aišku, jeigu jūs ne vampyras arba koks nors grybas. Iš tiesų saulė veikia jūsų nuotaiką labiau, nei manote. Jūs niekada, pavyzdžiui, nepirkdavote nereikalingo ir brangaus daikto, o po to savęs neklausdavote, kur tuo momentu buvo jūsų galva? Pabandykite prisiminti: tikėtina, tai įvyko saulėtą dieną.
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad malonūs orai gali paveikti jūsų sprendimus, t.y. padaryti jus šiek tiek žioplesnį ir linkusį klysti (štai jums ir kailiniai iš Turkijos už $5000 – kaip jums, su %50 nuolaida).
Vieno tyrimo metu mokslininkai prieidinėjo prie studentų (tiek saulėtą dieną, tiek apsiniaukus) ir bandė įtikinti juos visiškoje nesąmonėje, kuria mąstantis žmogus na niekaip nepatikėtų. Saulėtomis dienomis studentams užtekdavo silpnų argumentų, kad minėta nesąmonė patikėtų – tarsi saulė verčia mus žvelgti geriau į visą pasaulį, net jeigu tai yra nesąmonė.
Patys pabandykite įtikinti draugus saulėtą dieną ir apsiniaukus – įsiknisite. Yra ir kitas tyrimas, paliudijantis tai: patrauklūs vyrai prieidavo prie merginų saulėtomis ir apsiniaukusiomis dienomis ir kviesdavo jas išgerti. Kaip jau ir nuspėjote, saulėtomis dienomis merginos buvo labiau linkusios sutikti.
Tai dar ne visos keistenybės. Štai patarimas tiems skaitytojams, kurie dirba padavėjais: jeigu jums neduoda arbatpinigių, nupieškite ant kvito saulutę. Idėją supratote? Vien nupieštos saulutės vaizdas pastūmėja žmogų palikti arbatpinigių ir orai jau nebeturi tokios stiprios įtakos.
Tačiau ir tai dar ne viskas! Mokslininkai stebėjo sandėrių aktyvumą 26-šiose pagrindinėse biržose 15 metų ir pastebėjo tą patį efektą. Net brokeriai – veteranai buvo pasiruošę rizikuoti vien todėl, kad buvo puiki diena.
Juk nuostabią dieną, be abejo, viskas bus taip, kaip reikia – klaidos tikimybė atmetama.
3. Vien tik mintys apie pinigus verčia mus nusiminti ir pamiršti elgesio taisykles
Jūs niekada nesusimąstydavote, kodėl apsėsti pinigų žmonės dažnai būna nelaimingi? Aišku, būna išimčių, bet atrodo, kad dauguma žmonių, kuriems pinigais yra svarbiausi, dažniausiai pavirsta Wall Street’o vilkais.
Eksperimentai byloja, kad vien tik mintys apie pinigus daro žmones nelaimingus (o kartais ir kažkiek piktus). Nesakau, kad matydamas skolų išieškojimo laiškus tu tikrai susigadinsi nuotaiką – tai per daug akivaizdu. Eksperimentų metu paaiškėjo, kad net trumpalaikis pasąmoninis priminimas, kad pinigai apskritai egzistuoja, sugeba sugadinti nuotaiką daugeliui žmonių.
Vieno tyrimo metu dalyvių grupė turėjo užpildyti nedidelę anketą, po ko jiems buvo įteikiami šokoladukai (matyt, mokslininkai nusprendė, kad tiriamųjų intelektas prilygsta vaikų… bet ne tame esmė). Pusei dalyvių buvo išdalintos anketos, ant kurių buvo nedidelė banknoto nuotrauka. tiesiog nuotrauka…
Nepaisant to, kad realių pinigų net arti nebuvo ir dalyviams niekas net nesakė, kad jiems duos pinigų, tie žmonės, kurie matė nuotrauką, sakė, kad padovanoto šokoladuko skonis buvo šiaip sau, o tie, kurie nuotraukos nematė, šokoladuką gyrė. Pasitenkinimas nuo saldumynų buvo sumažintas vien dėl mažo priminimo apie tai, kad pinigai egzistuoja.
Kito tyrimo metu mokslininkai padalino 50 dalyvių į dvi grupes (atsitiktiniu būdu). Pirmoji grupė klausėsi pinigų paminėjimų, sumaišytų su neutraliomis frazėmis, o antroji klausėsi tik neutralių. Po to visų dalyvių paprašė įvertinti tikimybę, kad jie padarys ką nors nelabai gero, pavyzdžiui, pavogs tušinuką. Tie, kurie girdėjo apie pinigus, buvo tvirtai pasiruošę padaryti ką nors negero.
4. Žalia spalva suteikia jums kūrybingumo
Taigi, jūs pagaliau nusprendėte parašyti romaną, kurį „virškinate“ jau kelerius metus. Jūs jau sugalvojote, kaip kosminės kolonijos gyventojai klonuos dinozaurus ir darys iš jų kiborgus (na, tarkime, siužetas bus maždaug toks). Kas labiau tiktų darbui su šedevru? Idealistinis namukas, skęstantis žalumoje ar tamsus rūsys?
Aišku, kad namuką miškelyje ir rūsį lyginti kvaila – tūpėt rūsy mažai kam patiktų. Tačiau „sugrįžimas į gamtą“ gali suteikti daugiau naudos kūrybai, nei šiaip ramybė ir tyla (rūsy ir vieno ir kito į valias). Spalvos veikia smegenis: žalia spalva žadina kūrybingumą.
Mokslininkai leido dalyviams pažiūrėti į žalią spalvą tik dvi sekundes, o po to paprašė atlikti keletą kūrybinių užduočių. Kitos grupės žiūrėjo į kitas spalvas – baltą, pilką, raudoną ir mėlyną.
Vieno eksperimento metu dalyviams buvo pasiūlyta per dvi minutes sugalvoti kuo daugiau netradicinių būdų konservų dėžutei atidaryti. Kito eksperimento metu žmonių paprašė iš vienos geometrinės figūros sudaryti kuo daugiau kitų figūrų. Apie tai, ko iš tiesų mokslininkams reikėjo, kaip visad niekas nieko nepasakė. Geriausius rezultatus parodė būtent tie tiriamieji, kurie žiūrėjo į žalią spalvą.
Mokslininkai pasitarė ir nusprendė pavadinti tai „žaliuoju efektu“. Galbūt, jeigu jie prieš tai pasėdėtų žaliam kambary, pavadinimas būtų originalesnis, nes įdomiai gaunasi – efektą atrado, o pasinaudoti juo nesugalvojo.
Tikėtina, kad efektas susijęs su tuo, kad mes vystėmės gamtoje, tarp žalių medžių ir žolės, tad veikiamos žalios spalvos mūsų smegenys atsipalaiduoja (jeigu galima taip išsireikšti). Aišku, žalia – tai ne žalios kupiūros, apie ką jau kalbėjome kiek anksčiau.
Kontroliuoti sąmonę nėra taip sudėtinga, kaip matote…
5. Jūs tampate laimingesni, kai spaudote dešiniuosius klaviatūros mygtukus.
O dabar pakalbėsime apie tokį keistą reiškinį, kad mokslas net nesugeba atspėti, kodėl taip yra. Remiantis kelių eksperimentų rezultatais, žmonės jaučiasi laimingesni, kai galvoja apie žodžius, kuriuos reikia spausdinti naudojant mygtukus, esančius dešinėje klaviatūros pusėje. Ar žmogus kairiarankis, ar dešiniarankis, skirtumo nėra – jis tampa laimingesnis bet kuriuo atveju.
Mokslininkai paprašė pažiūrėti į žodžių sąrašą ir įvertinti, ar jie patinka, ar ne. Dėl viso pikti, mokslininkai sudarė sąrašus ne vien anglų kalbam, bet ir ispanų bei olandų. Visais trim atvejais, dalyviai geriau įvertino žodžius, kuriuos reikia spausdinti tik dešine ranka. Efektas buvo toks stiprus, kad papildomo žodžio, spausdinamo dešiniaisiais klaviatūros mygtukais, dėka džiaugsmo pojūtis didėjo 4% (neklauskite, kaip jie tai matavo).
Kas apskritai vyksta? Mokslininkai nežino. Kaip jau minėjau, akivaizdus atsakymas, kad dauguma žmonių dešiniarankiai ir renkasi žodžius, kuriuos lengviau įvesti „darbingesne“ ranka, netinka – su kairiarankiais vyksta tas pats procesas. Anot kitos teorijos pasekėjų, QWERTY klaviatūros išradėjas kalbėjo angliškai ir pasąmoningai išdėstė „teigiamas“ raides dešinėje, bet tas pats efektas pasireiškė ir ispanų ir olandų kalbose.
Galutinai įsitikintų, kad vadinamasis „QWERTY“ efektas egzistuoja, mokslininkai sudarė sąrašą iš daugiau nei 1600 visiškai beprasmiškų raidžių rinkinių ir paprašė 800 dalyvių juos įvertinti. Ir net tuomet deriniai/žodžiai, kuriuos reikėjo spausdinti tik dešine ranka, buvo vertinami pozityviau, nei „kairieji“, nors dalyviai minėtų žodžių niekada gyvenime nematė ir juolab nespausdino.
