Įsivaizduokite žmogų, kuris gali pasakyti „Jeigu bent vienas teiginys, kurį aš pasakiau per savo gyvenimą, yra netiesa, tai viskas, ką sakiau, yra netiesa.“ Įsivaizduokite žmogų, kuris visą gyvenimą galvojo tik tiesą, sakė tik tiesą ir elgėsi pagal tiesą. Jeigu jis pažadėjo atvykti penktą valandą, o atvyko dešimt minučių prieš, tai jis palauks prie durų iki penkių ir tik tada užeis – dėl tiesos. Jeigu jis pasakė, kad daugiau šiandien nevalgys, tai tik dėl tiesos, nors bus ir labai alkanas, nevalgys.
Jis tai daro ne vieną dieną ar savaitę, o jau dešimt metų ar visą gyvenimą! Kai tokį žmogų pamato kaimynai ar draugai, jie pagarbiai sako: „Žiūrėkite, Jis ateina!“
Dabar įsivaizduokite, jis pasako: „aš kitą mėnesį kelsiuosi penktą val. ryto“, arba „su persivalgymu baigta, aš valgysiu saikingai“, arba „aš per kitus metus susitvarkysiu „šią“ gyvenimo sritį“. Kaip manote, ar įvyks tai, ką jis pasakė? Per tokio žmogaus žodžius persiduoda tokia jėga, kad tikrai įvyksta viskas, ką jis pasako.
Taigi reikia suderinti mintį su žodžiu ir žodį su veiksmu, tas pradžioje lengva, bet vėliau išnyra seni įpročiai… Kadangi Tiesos „technika“ yra labai galinga, turint triukšmingą protą, su ja reikia elgtis labai atsargiai. Perdegimas čia kainuotų daug pasitikėjimo savimi (tarp kitko, tiesos laikymasis yra paskutinis žingsnis į protinį pasitikėjimą savimi). Net neįsivaizduoju, kaip nedarantys proto raminančių praktikų, tai suvaldys. Juk triukšmingame prote vieną minutę nuotaika gera, ir gali sau pažadėti kalnus nuversti, o po sekundės vėl triukšmas, ir kalnų net nebesimato. Tad reiktų kažką praktikuoti.
Atkrenta visos blevyzgos, apkalbos, apgaulingi pokštai, melagių dienos, vaikų-tėvų „Kalėdų senis“, televizorių ir laikraščių melagiai ir t.t. Atkrenta viskas, kas netiesa. Negali būti tokio dalyko, kad sau galėtum pasakyti „aš sakiau netiesą“. Toks žmogus net nežiūri į potencialų melo šaltinį. Absoliuti moralinė švara.
Kai mintis, žodis ir veiksmas tampa vienu, tada gimsta toks žmogus.
Palieku Jums šią idėją Jūsų pačių interpretacijai ir pridėsiu keletą asmeninių patarimų jos taikymui.
- Pačioje pradžioje, prieš sakydami, kad kažką padarysite – labai gerai pagalvokite ir tik tada garsiai ir kokiu nors specialiu tonu ištarkite tai.
- Galite pradėti nuo vienos dienos, trijų dienų ar savaitės išmėginimo.
- Pradėkite nuo labai paprastų dalykų, pvz.: „dabar aš nueisiu į virtuvė“, tada ten nueinate – vadinasi, sakėte tiesą – valio!
- Kadangi mūsų protai uraganiniai, patariu sau pasakyti „Darysiu viską, ką ištarsiu sau garsiai ir sąmoningai; kas suksis galvoje ir priburbėsiu panosėje – to ne visada klausysiu.“ Būna, kad galva prišneka visokių niekų, tada tenka vaikščioti ir daryti tas visas „nesąmones“.;)
“Aš Vyras” komanda dėkoja už šį straipsnį www.laimingi.lt
