Kadangi vakar užkabinome ES temą ir informacijos centrų tinklą „Europe Direct“, šiandien norėtume pratęsti švietėjišką temą ir šiek tiek supažindinti Jus su Europos gyventojo teisėmis. Kaip jau tikriausiai žinote: „ES grindžiama žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, tarp jų mažumoms priklausančių asmenų teisių, apsaugos vertybėmis.“. Mes norėtume šiek tiek aptarti, mūsų manymu Lietuvai aktualią temą, t.y. duomenų apsaugą, kadangi mūsų tautiečiai naudojasi socialiniais tinklais visur ir visada, bei dažnai keliauja po ES šalis. Pradėti norėtume nuo to, kad pirmiausia, ką turi daryti bet kuris žmogus, tai gerai pagalvoti, prieš įvesdamas savo asmeninius duomenis į internetines svetaines! Kartais viena klaidinga registracija gali kainuoti jums reputaciją, visą jūsų turtą arba gyvybę. Kodėl?…
Jūsų asmens duomenų apsauga – viena pamatinių teisių!
Antraštė skamba gerai, tačiau yra ir dviprasmiškas posakis, kad „Laisvas asmens duomenų judėjimas – visuotinė gerovė!“. Ar gerai tai, kad Jūsų duomenys laisvai juda?
Kas apskritai turima omenyje, kai minimas laisvas duomenų judėjimas? Suprasti nėra sudėtinga, pavyzdžiui, kai Jūs atsidarote banke sąskaitą, prisijungiate prie socialinių tinklų, pavyzdžiui, visuotine manija patapusio Feisbuko, internetu perkate lėktuvo bilietus, Jūs pateikiate svarbią asmeninę informaciją, pavyzdžiui vardą, pavardę, savo adresą ir netgi kredito kortelės numerį. Kol viskas vyksta ES, problemų kaip ir nekyla, nors niekada negalite būti tikri. Remiantis ES įstatymais, turite teisę pašalinti bet kokią informaciją apie save, patalpintą internete. ES narės privalo laikytis įstatymų nustatytų normų.
Bankai ir elektroninės prekybos sistemos turi labai gerą duomenų apsaugą ir jų paslaugomis naudojasi milijonai vartotojų, todėl net kai programišiai (chakeriai) prasibrauna pro apsaugą, tikimybė, kad jie pasinaudos būtent Jūsų duomenimis, labai maža.
Visiškai kitos situacijos kyla kai Jūsų duomenys yra eksportuojami už ES ribų, kur galioja kardinaliai kitos taisyklės, na, pavyzdžiui, registruojantis Feisbuke reikia sutikti su taisyklėmis, kurios praktiškai nuima visą atsakomybę nuo Feisbuko, t.y. Jūsų nuotraukos iškarto įtraukiamos į Google nuotraukų archyvą, iš kur jas labai sudėtinga pašalinti. Būtent dėl to šiemet dauguma mūsų pažįstamų pasikeitė vardus ir pavardes savo FB profiliuose. Tokiu atveju google kelių savaičių laikotarpyje nerodo jūsų nuotraukos įvedus vardą ir pavardę google vaizdų paieškoje, tačiau Jūsų duomenys iš google niekur nedingsta, lygiai taip pat, kaip ir iš Feisbuko.
Ar kada nors bandėte ieškoti savęs google?
Juk daugelis mūsų užsiregistravo klase.lt, draugas.lt, ieskok.lt, pazintys.lt ir daugelyje kitų svetainių, kurias puikiai „skaito“ google ir traukia visus duomenis į savo archyvą. Netikite? Įveskite savo vardą ir pavardę į google paiešką arba google vaizdų paiešką ir pamatysite, ką apie jus gali sužinoti būsimi verslo partneriai, darbdaviai, vagys ir žmonės, galintys panaudoti gautą informaciją prieš Jus!
Asmeniškai aš, šio teksto autorius, šalinau save iš google pusmetį! Kai tik pašalindavau nuotraukas iš vieno soc. tinklo, google’as indeksuodavo jas iš kito, kur buvo parašytas mano vardas ir pavardė, dėl to teko pasikeisti pavardę visuose savo profiliuose! Galvokite prieš ką nors rašydami apie save internete! Neužmirškite, kad internete niekas nedingsta ir prireikus viską galima atkurti!
Jeigu norite pašalinti savo asmeninius duomenis iš paieškos sistemų ir neužkibti ant sukčių kabliuko, siūlome patarimų:
- „Pagooglinkite“ save. Tokiu atveju Jūs pamatysite, ką apie jus gali sužinoti kiti asmenys, įvedę Jūsų vardą ir pavardę į google paiešką.
- Pasikeiskite vardą ir pavardę svetainėse, kurias indeksavo (įtraukė į savo duombazę) paieškos sistemos.
- Pašalinkite nenaudojamas anketas. Galite kreiptis į svetainių administratorius ir mandagiai parašyti jų pašalinti Jūsų duomenis.
- Ateityje nepasirašinėkite savo vardu ir pavarde viešose diskusijose, pavyzdžiui, peticijose, balsavimuose ir t.t., jeigu nenorite, kad tai visiems laikams įsirašytu interneto istorijoje.
- JOKIU BŪDU nesiregistruokite įtartinose svetainėse ir visada daug kartų patikrinkite, ar tai nėra spąstai. Dažnai naudojami sukčiavimo metodai , pavyzdžiui, jūsų prisijungimo duomenims gauti – tai panašių internetinių adresų naudojimas. Iš pirmo žvilgsnio nepastebėsite, kad Svvedbank.lt parašytas su dviem „v“ raidėmis, tačiau gavę perspėjimo laišką iš tokios svetainės, galite netyčia užeiti ir pateikti slaptus prisijungimo duomenis sukčiams. Lietuvoje, beje, sėkmingai buvo įvykdyta panaši afera, po kurios tapo labai sudėtinga pradėti elektroninį verslą, kadangi vartotojai prarado pasitikėjimą. Panaši situacija buvo su išankstiniais apmokėjimais buitinės technikos parduotuvėje, kuomet patiklūs vartotojai sumokėjo didelius pinigus, o prekių taip ir negavo, nes visas verslas buvo registruotas benamio vardu (dažnas aferistų būdas – pasinaudoti benamių, turinčių pasą, paslaugomis).
Atminkite vieną: jeigu yra įstatymas, visada atsiras jo pažeidėjų! Saugokite asmeninius duomenis, nepasitikėkite socialiniais tinklais, nes po to gali būti per vėlu.
Daugiau informacijos apie duomenų apsaugą bei visas ES piliečių teises rasite:
http://ec.europa.eu/youreurope/
