Insultas

Pasaulyje insultą kasmet patiria apie 20 mln. žmonių. Visiems gerai žinomas insulto „poveikis“ žmogui, kadangi mūsų sveikatos ministerija bei kitos įstaigos stengiasi kaip įmanoma daugiau informuoti žmones, tačiau viskas sustoja ties rūkymu, sportavimu arba mityba. Senokai nesu girdėjęs, kad per televiziją kas nors kalbėtų apie insulto simptomus. Aš manau, kad mažai žmonių žino įspėjamuosius organizmo signalus, kurie perspėja apie artėjančią grėsmę.

Įspėjamieji ženklai

Labai svarbu atpažinti insulto simptomus, kadangi kai kurie vyrai patiria mikro insultus net nesuvokdami to. Štai keletas ženklų, įspėjančių, kad yra tikimybė, jog artėja insultas:

Staigūs ir stiprūs galvos skausmai;
Nepaaiškinamas svaigulys;
Staigūs regos sutrikimai;
Nerišli kalba, sunkus suvokimas, nesusišnekėjimas,
Galūnių nutirpimas, nusilpimas, pvz. veido raumenų nutirpimas kurioje nors pusėje arba rankų, kojų nevaldymas ir panašiai. Pirmi simptomai – „kreivos“ lūpos, kuomet žmogus nesugeba valdyti savo lūpų.

Patyrus bent vieną iš šių simptomų reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją!

Diagnozė ir gydymas

Insulto atveju būtina skubi medikų pagalba, kadangi gydymas kelių pirmų valandų (nuo įvykio) metu būna efektyviausias ir suteikia geriausių galimybių reabilituotis. Skubios pagalbos gydytojas arba neurologas (profesionalas, kuris diagnozuoja ir gydo smegenų bei nervų sistemos veiklos sutrikimus) gali suteikti pirmąją pagalbą. Po skubios pagalbos darbą gali perimti kiti specialistai, kurie reguliariai tikrina paciento būklę.

Specialistai gali padaryti ankstyvą diagnozę nagrinėdami paciento simptomus, medicininę kortelę bei atlikdami testus, pvz. kompiuterinę tomografiją (smegenų skanavimas rentgeno pagalba, kuomet sudaromas 3-D smegenų vaizdas).

Insultas pasireiškia, kuomet sutrinka kraujo apytaka smegenų srityje. Insultą gali sukelti trombai arba susiaurėjusios kraujagyslės. Taip pat būna insultai, kurie kyla dėl kraujuojančios arterijos. Yra trys insulto rūšys:

Hemoraginis insultas: atsiranda, kuomet iš pažeistos arterijos kraujas ima plūsti į smegenis. Dėl kraujagyslės defekto smegenys negauna deguonies bei maistinių medžiagų. Vienas iš hemoraginių insultų gali kilti dėl to, kad laikui bėgant arterija nusilpsta, išsipučia ir netikėtai įtrūksta. Toks procesas vadinamas kraujagyslių aneurizma.

Išeminis insultas: kyla dėl riebalingų sankaupų, kurios kaupiasi arterijose bei kraujagyslėse, kuriomis kraujas atiteka į smegenis. Kraujo srovė silpnėja, kol kraujagyslė ar arterija galutinai užsikemša ir kraujo tiekimas nutrūksta, ko pasekoje smegenys netenka deguonies bei maistinių medžiagų.

Embolinis insultas: atsiranda, kuomet susiformuoja trombas, kraujagyslė užsikemša atkeliavusiu svetimkūnių: oru, riebalų lašeliais, parazitais ir t.t.. Tuomet trombas atplyšta nuo sienelės , keliauja kraujotakos sistema ir užkemša arteriją, kuria į smegenis keliauja deguonis bei maistinės medžiagos. Nutrūkus gyvybiškai svarbių medžiagų tiekimui smegenų ląstelės pradeda nykti. Kelių minučių bėgyje didelė smegenų dalis gali būti negrįžtamai pažeista ir žmogų gali ištikti mirtis arba kalbos, regos, koordinacijos bei kiti sutrikimai.

Pažeistos smegenų ląstelės regeneruojasi, todėl prarastos funkcijos gali atsistatyti, tačiau negyvų ląstelių atstatyti neįmanoma.

Užkirsk kelią insultui

Daugelis vyrų/moterų galvoja, kad insultas – vienkartinės ataka, kuri ištinka organizmą netikėtai, tačiau iš tikro insultas formuojasi ilgą laiko tarpą. Viskas priklauso nuo žmogaus įpročių bei gyvenimo būdo. Yra veiksnių, kurie gali privesti prie insulto: rūkymas, širdies ligos, aukštas kraujospūdis, miko insultai, cukraligė. Žmogui senstant insulto rizika taip pat nenumaldomai padidėja.

Tu gali sumažinti insulto riziką kontroliuodamas savo kraujospūdį. Reikėtų dažnai matuotis spaudimą ir jeigu jis būna aukštas, reikia kreiptis į gydytoją patarimo, kaip galima būtų sumažinti kraujospūdį. Jeigu tinkamai rūpinsies savo kraujospūdžiu, sumažinsi tiek infarkto, tiek širdies ligų riziką.

Cigarečių rūkymas turi tiesioginę įtaką insultui. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie neberūko jau 2-5 metus priklauso mažesnės rizikos grupei. Dar viena svari priežastis mesti rūkyti!

Taip pat įrodyta, kad tiek svorio kontroliavimas, tiek sportas stiprina širdį ir kraujotakos sistemą. Viršsvoris padidina galimybę patirti padidėjusį spaudimą, aterosklerozę, širdies ligas bei cukraligę. Reguliarios mankštos, pvz. greitas ėjimas, važinėjimasis dviračiu, plaukimas bei kapstymasis darže ženkliai sumažina riziką nukentėti nuo insulto arba širdies ligų. Prisimink, kad, prieš pradedant aktyviai sportuoti, būtina pasitarti su gydytoju.

Yra keli būdai, kaip sumažinti širdies ligų tikimybę. Galima valgyti sveiką maistą ir atidžiai rinktis, ką valgai/perki. Rinkis bei ruošk tokį maistą, kuriame yra mažai riebalų (ypač sočiųjų), cholesterolio. Valgyk daug vaisių bei daržovių, kuriose yra daug vitaminų ir naudingų medžiagų.

Reguliariai „raportuok“ savo gydytojui, jeigu jauti diskomfortą, skausmus. Dar kartą priminsiu simptomus: staigus, nepaaiškinamas svaigimas; stiprus netikėtas galvos skausmas; regos sutrikimai; sunki, nerišli kalba, nesusišnekėjimas; staigus nerangumas, koordinacijos sutrikimas.

Kartais žmogus patiria mikro insultą, kuris trunka vos keltą momentų – tai (PSIP) praeinantis smegenų išemijos priepuolis, kuris nutinka pirmiau insulto. Kartais netgi aspirino tabletė po insulto gali šiek tiek padidinti paciento šansus išgyventi ateinantį pusmetį.

Taigi, šį kartą užbaigiu straipsnį ties šia vieta (antra dalis: „Užkirsk kelią unsultui II„). Likite sveiki!