Kodėl vyrai jau nebe vyrai?

Kadaise buvo laikai, kai vyrai buvo tikri. Kai jie rengėsi stilingai, kai turėjo garbės kodą, kurio laikėsi, gerbė vyresnius, vienas su kitu bendravo pagarbiai ir ypač su moterimis. Deja, tie laikai seniai praėjo – tapo šviesiu praeities šešėliu. Ką mes turime dabar…. Tiesą sakant, nesu tikras… Kyla klausimas: kodėl vyrai – ne vyrai?

Aišku, tikrų vyrų, išsaugojusių senas tradicijas, tačiau mūsų yra vienetai. Šiais laikais daugelį vyrų (neįsižeiskit, o jeigu įsižeisit, susimąstykite!) galima priskirti kompanijai berniukų, kurie atsisako suaugti ir suvyriškėti – berniukų, kurie geriau žais su savo žaisliukais vietoj to, kad atliktų pareigą visuomenei, žmonijai ir pasauliui. Šie panašūs į vyrus „mutantai“ turi suaugusiųjų kūnus ir vaikų mentalitetus bei socialines pažiūras. Kieti vaikėzai, bet vis vien vaikėzai.

Remiamės į charakterį! O jeigu jo nėra?

Viskas remiasi į charakterį – šiuo atveju praktiškai nėra į ką remtis, nebent į charakterio trūkumą. Kažkas vyksta šioje informacinėje eroje. Socialiniai tinklai nuslopino poreikį bendrauti tet-a-tet, atėmė galimybę sąveikauti. Aišku, tai turi daug privalumų: dabar tu gali susisiekti su bet kuo iš draugų arba giminių bet kurioje pasaulio vietoje tiesiog laikydamas rankoje savo „smegenfoną“.

Tačiau didžioji dalis tarpasmeninių konfrontacijų persikėlė į virtualią erdvę. Žmonės pajuto, kad jiems nebereikia susitikinėti ir aptarinėti jų skirtumų; dabar jie gali „trolinti“ vieni kitus online! „Šlovė“ jums, laido riteriai! Žmonės naudojasi internetu, kaip skydu, slepiasi už savo IP dėstydami savo mintis. Internetas tapo savotiškais „alaus raumenimis“. Jis verčia patikėti, kad tu stipresnis, nei esi iš tikrųjų – daro tave agresyvesnį. Nėra nieko blogo tame, kad tampi agresyvus, kai to reikalauja aplinkybės.

Aš pats, kai ateina laikas rinktis tarp „mušk“ ir „bėk“, dažniausiai renkuosi „mušk“. Tiesiog taip esu užprogramuotas… Laido riteriai (online troliai ar kaip dar juos galima pavadinti) neturi poreikio bėgti, nes jie jau slepiasi – tad jie visada renkasi „mušk“. Be to, jų „kova“ yra lygiai tokia pat svarbi ir reikšminga, kaip ir mano, pavyzdžiui, žaidžiant kokį Battlefield’ą su savo vaiku.

Moteris ar porno?

Tas pas žvalgymasis „iš apkasų“ pastebimas ir bendravime tarp vyrų ir moterų. Manau, kad jums jau ne paslaptis, kad tiek vyrai, tiek moterys turi seksualinių poreikių. Vyrai, nepaisant visko, jaučia poreikį dažniau „nuleisti garą“ nei moterys. Todėl vietoj to, kad praleistų laiką ieškodami tikros moters ir užsiimtų tikru seksu, jie žiūri porno.

Vietoj to, kad eitų į realų pasaulį ir susitiktų su moterimis, jie spokso į jų keliamas nuotraukas FB ar kituose soc. tinkluose. Žmonės, pasirodo, susitikinėja online (man, senam dinozaurui, tai buvo staigmena). Daug lengviau kalbėtis su moterimi online nei gyvai, nors, ne tiek lengviau… Abu variantai šiaip yra labai paprasti, tačiau vyrai kažkodėl šiais laikais slepia savo veidus už monitorių. (Kiekvieną kartą kai panaudoju žodį „vyrai“ tokiam kontekste, mane nukrato šiurpulys). Viskas per tas baimes ir tingumą. Vyrai tapo tinginiais ir silpnavaliais. Kad ir kaip sunku būtų tai pripažinti, bet šiais laikais kai kurios (ačiū, Dievui, kad ne visos) moterys turi kur kas tvirtesnį charakterį nei „vyrai“.

Karta Y -, YOLO, SWAG ir daug kitų nežinomų dalykų…

Y Karta (Generation-Y) – tai momentinio rezultato karta. Mes norime, ko mes norime, iškart, kai tik suprantame, kad mes to norime. Savo noru praleidžiame vieną svarbiausių gyvenimo etapų: laukimo periodą. Laukimas ir savo „vidinių demonų“ – aplinkos grūdamų poreikių tramdymas netenkinant jų kuo greičiau – štai kas kuria charakterį ir ko labai trūksta šiais greit bėgančiais laikais…

Norime maisto – užsisakome internetu ir mums jį pristato. Norime mėgstamos dainos – randame ją YouTube, Spotify ar kur kitur. Norime pažiūrėti filmą – valio piratams! Norime sekso – masturbuojamės! Norime gerai praleisti laiką – vartojame svaigalus, naikiname organizmą! Susiformavome klaidingą įsitikinimą, kad viską darydami greičiau, įspūdingiau ir t.t. mes greičiau užpildysime savo gyvenimą, kad tai padarys mus laimingesnius.

Ne viskas taip paprasta, gerbiamieji! Daugelis mūsų nėra laimingesni. Mes darome daugiau, tačiau patiriame mažiau. Mes niekada nebūname „čia ir dabar„, nes nuolat galvojame, planuojame, ką darysime po to, kad nepradėtume nuobodžiauti.

Charakteris dažniausiai formuojamas tais momentais, tarp veiklų, momentais, kuomet atsiskiriame ir reflektuojame. Vyrai daugiau nejaučia poreikio sustoti ir reflektuoti, nes tai, ko jie nori, yra praktiškai vieno click’o atstumu. Variantų daugybė, todėl mes praktiškai niekada nepatiriame tikrojo nusivylimo.

Trūkumas lengvai pakeičiamas

Mes niekada iš tikro nepajuntame, kad kažko trūksta, nes mes daugiau neskiriame dalykams pakankamai dėmesio. Justė taip ir neatsakė į tavo sms’ą? Esu tikras, kad turi dar bent keletą merginų kontaktų… Merginų, kurias lygiai tiek pat, kiek ir Justę, norėtum išdulkinti… Vieną kartą. Tuomet tau taps nuobodu ir tu keliausi prie kitos.

Vyrai elgiasi su moterimis, kaip su keičiamomis prekėmis. Aš vis dar tikiu, kad dauguma vyrų tikisi vieną dieną įsimylėti ir galų gale sukurti šeimą. Tačiau nei vienam jų nepavyks sukurti visavertės šeimos jeigu jie nepakeis mąstymo ir gyvenimo būdo – įpročiai temps juos iš namų į svetimas „smegduobes“.

Susifokusavimas vien į savęs tenkinimą nenuves niekur, išskyrus sugriautus santykius. Tikri vyrai nėra savanaudžiai. Tikri vyrai atsižvelgia į moterų jausmus, poreikius ir mintis lygiai tiek pat, kiek ir į savo… Jie kreipia dėmesį ne vien į moterų kūnus ir potencialią seksualinę naudą. Tikri vyrai turi tvirtą vertybių, etikos sistemą, kurios laikosi.

Kaip gali kas nors vadinti save vyru, jeigu vienintelis atvejis, kada jis patyrė konfrontaciją su kitu vyru buvo arba socialinėje erdvėje, arba verslo reikaluose, arba išvis prieš pradedant bręsti? Neturi „kiaušų“ prieiti prie moters klube ir tinkamai (o ne girtai mekenti) užvesti įdomų pokalbį, priversti ją pasijusti gerbiama ir komfortiškai? Tuomet pasitrauk.

Baisu, nes moterys galvoja, kad šie barzdoti berniukai – tai viskas, kas liko iš mūsų „genties“. Kai kurios nuostabios moterys sugalvoja susidėti su tais „pienbarzdžiais“ ir po tu supranta, kad nieko kito, kaip tik keisti sijoną į kelnes ir imtis šeimos valdymo, joms nebelieka, nes jų „vyrai“ PMS’ina! Viskas, ko galiu tikėtis – kad evoliucija pamatys, kokios gilioj š… duobėj esame ir sutvarkys situaciją.

Moterys, tikri vyrai yra; mūsų nedaug, bet mes dar esame ir kažkiek būsime… Mes ieškome jūsų, tikrų moterų… Suraskime vieni kitus!