Neskubėkite išvaryti iš namų nusikaltusio katino! Teisingai prižiūrimas jis gali atlikti puikaus vietos užėmėjo ir nemokamo maisto valgytojo vaidmenį dar daug daug metų! Tam, kad kitą kartą apimti įniršio jūs nesužalotumėte mielo, tačiau bukoko gyvūno, štai keletas patarimų kaip bausti katinus!
Naudoti jėgą prieš silpnesnį – blogai! Juo labiau, jei tai liečia santykius su katinių šeimos atstovais, kurie jei ir gali „duoti grąžos“, tai vis vien ne taip, kaip galima tai padaryti dideli ir stiprūs MES. Tačiau, vienaip ar kitaip, kyla situacijų, kuomet tam, kad parodytumėte, jog gyvūnas yra neteisus, tenka imtis tam tikrų priemonių, o dažnai ir bausti katinus. Taip koks yra geriausias būdas įtikinti katiną tame, kad jis yra neteisus, nesužalojus gyvūno ir nepadarius iš jo trūkčiojančio neurotiko?
Pirmiausia, ką reikia atminti – nepaisant to, kad katinai toli gražu ne visada supranta, ko iš jų nori žmonės, jie puikiai gaudosi intonacijose. Tai reiškia, kad bausti katinus galima tiesiog keliant balsą. Geresniam efektui pasiekti susiraukite ir apsiginkluokite savo griežtai atsikišusiu rodomuoju pirštu – turėtų suveikti. Rėkti, beje, negalima – tai labai stipriai gąsdina katinus ir jie tuomet išvis nieko nebesupranta.
Be to, katinus griežtai draudžiama mušti – maža to, kad tai yra nehumaniška bei keturkojų kerštas gali būti baisus, smurtas gali neigiamai paveikti gyvūnų sveikatą. Tas pats, iš pirmo žvilgsnio „tėviškas“ būdas auklėt, t.y. „užvažiuoti per užpakalį“, yra apskritai draudžiamas būdas, kuriuo bausti katinus tiesiog negalima – nugaroje ir uodegos srityje pas aktinus yra labai daug nervinių galūnių.
Bausti katinus naudojant humaniškesnius metodus netgi labai galima: sakykime, jeigu kartu su grėsminguoju „Negalima!“ pamojuoti pirštu priešais gyvūno snukį, jis supras, kad padarė kažką blogai, bent jau dėl to, kad tokios manipuliacijos katinus tiesiog siutina. Taip pat galima kartu su atitinkama intonacija lengvai pabaksnoti piršu jam per galvą („Galvok galva!“) arba per nosį – tik labai labai nestipriai, kad nesužalotumėte gyvūno ir kad jam neskaudėtų.
Išvengti tiesioginio smurto galima virtuvinio rankšluosčio pagalba – tik nereikia jo stipriai susukti ir bandyti sukišti jį gyvūnui nežinia kur – pakanka tiesiog nestipriai „šleptelėti“ katę. Bausti tokiu būdu galima, pirmiausia, todėl, kad jeigu stipriai neužsimosite, gyvūnui neskaudės, antra, vien pats savaime nuskambėsiantis „šleptelėjimas“ bus įspūdingas, tad net nebūtina liesti katino – jis ir taip ilgam įsimins pamoką.
Na ir, be abejo, nereikia pamiršti įprastos ir praktiškai visiems katinams būdingos vandens baimės. Mirkyti gyvūno galvą į unitazą – tai, be abejo, sadistiškas padauginimas, o jeigu, pavyzdžiui, papurkštumėt purkštuku, gyvūnas pasipiktintų ir sutriktų, o tai padidintų tikimybę, kad kažką gal ir supras šitas plaukuotas velnias! Tačiau bausti katinus minėtu būdu reikia labai atsargiai – kad nepažeistumėt gyvūno akių, ausų ir kitų atsikišusių kūno dalių.
Atminkite, kad būna situacijų, kuomet bausti katinus yra tiesiog beprasmiška, o tai reiškia, kad ir nereikia to daryti.
Pirmiausia – tai situacijos, kuomet bausmė „ateina“ kur kas vėliau nei buvo padarytas „nusikaltimas“. Na, pavyzdžiui, jeigu katinas ryte prikakojo jums į šlepetes, barti ir bausti jį už tai vakare tiesiog neveiksminga – gyvūnas nesupras, už ką jį baudžia. Minėtu atveju jums tiesiog teks vyriškai išmesti šlepetes ir užmiršti nemalonų įvykį. Dar geriau būtų kitą kartą neužmirši ir paslėpti avalynę katinui neprieinamoje vietoje.
Jokiu būdu negalima bausti katinų atimant iš jų jiems priklausantį maisto dubenėlį. Jeigu pasaulyje ir yra gyvūnų, kuriems sudrausminti tinka tokie metodai, katinių šeimos atstovams tokia taisyklė netaikoma absoliučiai. Prisidirbęs katinas liūdnai tupės šalia savo lėkštutės ir kantriai lauks vakarienės, neturėdamas nė menkiausio supratimo, dėl ko jo niekas nešeria, ir, juo labiau, nesuvoks jokios kaltės.
Prieš nubaudžiant katiną reikia pagalvoti apie nusižengimo priežastį. Juk katinas gali tiesiai nuo stalo suvalgyti jūsų sumuštinį su uogiene, bet, pavyzdžiui, jis gali „sumedžioti“ ir apseilėti mėgstamiausią žmonos šalikėlį: katinai – medžiotojai ir atitinkamai elgtis jie yra užprogramuoti. Nereikia bandyti atpratinti medžioti bet ką, lįsti į kiekvieną skylę ir „švilpti“ smulkmenas nuo stalo. Geriau pasistenkite supratingai elgtis su savo gyvūnu ir tuomet, GAL, jūsų uodegotas draugas taip pat supratingai elgsis su Jumis.
Sėkmės auklėjant!
