Savaime aišku, vienas atvejų, kai labiausiai praverčia sugebėjimas skaityti kitų kūno kalbą – juo labiau mokėti panaudoti savąją, – yra staiga susižavėjus ar susidomėjus kitu žmogumi. Turime visą bežodžio, nesąmoningo bendravimo biblioteką, kurią pasitelkiame, kai pasąmonę apima ta būsena.
Galbūt dabar mėtote pro petį kaltus žvilgsnius ir kyla tokių minčių kaip: „Bet juk jau turiu vaikiną“ arba „Neturėčiau viso to skaityti, aš juk laimingai vedęs.“ Nesvarbu, kokia jūsų šeimyninė padėtis. Mes, žmonės, esame socialūs gyvūnai.
Kad gerai jaustumės, svarbu gauti kitų bandos narių pripažinimą ir patiems turėti galimybę pripažinti kitus. Kaip ir jausmai, tai svarbus mechanizmas, padedantis veikti mūsų socialiam aparatui ir skatinantis manyti, kad gyventi šaunu.
Flirtas, pripažinimas gali būti visai nežymus ir nekaltas. Flirtas, savaime suprantama, gali nuvesti prie dauginimosi ir rūšies išlikimo, bet pradžioje jis yra tik kryptinga santykio forma. Tam tikra pripažinimo forma.
Šis tekstas yra paremtas Henriko Feksuso parašyta knyga „Minčių skaitymo menas„, kurią Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla.
Mokėti flirtuoti yra gerai
Asmeniškai manau, verta susigrąžinti flirtą, ypač tiems, kuriuos saisto nulatiniai santykiai, kad šiek tiek pagyvintų ne tik juos, bet ir savo gyvenimą. Be to, net jeigu ir nenorite flirtuoti su kuo nors kitu, išskyrus savo partnerį ar partnerę, pasitikėjimą savimi sustiprina žinojimas, kaip pastebėti kieno nors susidomėjimą.
Jei esate vienišas – kaip parodyti susidomėjimą, kad nebūtų pernelyg akivaizdu. O kai tas žavus žmogus prieina ir pakalbina, kaip išlaikyti jo dėmesį, kad jis nedingtų iš akiračio? Kaip pasakyti „ne“?
Žinau flirto kursų, kuriuose mokoma tokių dalykų kaip „glostyti ką nors žvilgsniu“ ar lyžtelėti sau lūpas, bet aš kalbu ne visai apie tai. Kalbėsime apie tai, ką ir kaip darome – nesąmoningai ir be žodžių. Žvilgtelėkime, kaip tai atrodo.
Santykis ir akių kontaktas
Įsivaizduokite, kad esate kokioje nors socialinėje aplinkoje. Ten, be jūsų, yra daugybė žmonių. Galbūt tai kalėdinis darbovietės vakarėlis, filmo premjera ar vestuvės. Savaime suprantama, tai gali būti ir laukiamojoje salėje, traukinių stotyje, būrelis tėvų, pasiimančių vaikus iš darželio, ar valgykla darbe.
Įsivaizduokite, kad esate ten ir kalbatės su keliais pažįstamais. Staiga jūsų pasąmonė pastebi žmogų už poros metrų į dešinę nuo jūsų, žmogų, kurį jūs nesąmoningai palaikote žaviu. Pirma, ką darote, tai per atstumą užmezgate su juo santykį.
Pasirūpinkite, kad būtumėte jam „atviras“, pašalinate visas kliūtis, tokias kaip stiklinė, dviratininko šalmas ar kiti daiktai, kuriuos laikote dešinėje rankoje, kad jūsų ranka ar koks nors daiktas nesudarytų užtvaros. Pasąmonė pasirūpina viskuo už jus.
Tiesa, galbūt sąmoningai to žmogaus dar net nepastebėjote. Bet jau pradėjote bendravimo procesą – nesvarbu, žinote apie jį ar ne.
Nudelbtas žvilgsnis
Kitas žingsnis – pradėti įkypai žvilgčioti į jį ar ją ir šitaip parodyti savo susidomėjimą. Mechaniškai žiūrite į žmogų tol, kol jis pažvelgia į jus. Tada išlaikote akių kontaktą akimirką ar dvi ir vėl nukreipiate žvilgsnį į šalį.
Galvos nejudinate, ji vis dar atgręžta į jūsų draugiją – juda tik akys. Čia moterys griebiasi triuškinamo ginklo, kuriuo mes, vyrai, deja, negalime pasinaudoti. Kai moterys įsitikina, kad akių kontaktas užmegztas, prieš nukreipdamos žvilgsnį jos trumpam nudelbia akis žemyn. Tai štai kas vadinama „žvilgčiojimu vogčiomis“.
Nudelbtas žvilgsnis yra kvietimas. Tai nuolankumo ženklas, reiškiantis: „Aš nekeliu pavojaus“ ar netgi: „Aš galiu ir noriu būti užkariauta.“ Deja, nesąmoningas mūsų flirtas dažnai reiškia moters nuolankumą vyrui.
Žiūrint modernaus žmogaus akimis, tai neatrodo nei politiškai korektiška, nei itin skoninga, bet būtent taip viskas veikia. Mums tai būdinga nuo neatmenamų laikų ir ne mes vieni tokie.
Daugumoje gyvūnijos pasaulio poravimosi ritualų yra patelės nusižeminimo elementų, žmogiškasis poravimosi šokis – ne išimtis. Kitaip mes, vyrai, paprasčiausiai nedrįstume prisiartinti.
Demonstruojamas plunksnų puikumas
Grįžkime į kambarį, kuriame esate. Dabar jau (nesąmoningai) konstatavę, kad dėmesio objektas jus pastebėjo, išskleidžiate savo povo plunksnas. Ar bent jau griebiatės atitinkamų žmogiškų veiksmų: imate prieš jį gražintis. Pasitaisote drabužius, plaukus ir papuošalus.
Laikysena įsitempia, nugara tiesi. Jeigu jūs vyras, taip pabrėžiate savo (teoriškai) raumeningą krūtinę, kad parodytumėte, koks gaujos vadas esate. Jei jūs moteris, taip pat rodote kuo daugiau savo žavesio. Trumpai tariant, nesvarbu, kas esate, – parodote, ką galite pasiūlyti.
Delnų gestai
Kalbant apie moteriškus nuolankumo ženklus, plaukų ar auskarų pasitaisymas yra dvejopas ginklas. Kaip ir kiti gyvūnai, kurie atidengia pažeidžiamiausią vietą, kai nori parodyti esą nugalėti, apnuoginate jautriausią vietą – riešus.
Kartu atveriate ir delnus, šitaip parodydama, kad nelaikote akmenų ar kitokių ginklų, kuriais galėtumėte tvoti į galvą per daug prisiartinusiam vyriškiui. Tuščio delno parodymas yra senas primityvus gestas, reiškiantis draugišką nusiteikimą.
Susipykusios šimpanzės daro tą patį, norėdamos parodyti, kad jau užtenka kautis. Nors jau nebesame beždžionės, mūsų pasąmonė vis dar registruoja gesto reikšmę, kaip žmonės, esame išvystę naujų jo variantų: pirminė sveikinantis ištiestos rankos reikšmė iš tiesų yra parodyti, kad nelaikote ištraukto kardo.
Iššūkis
Tada prasideda stebėjimas. Susidomėjimą parodote tiriamai žiūrėdami į pasirinktą žmogų, t.y. kiek prisimerkdami ir pakreipdami galvą. Jūs stebite. Paskui mūsų, vyrų, arsenalas ištuštėja: jei niekas nevyksta, turime priimti sąmoningą sprendimą prieiti prie tos, kurią nesąmoningai pastebėti, ir užkalbinti.
Moterys gali griebtis dar vieno ginklo. Jis tiek pat triuškinamai paprastas, kiek mirtinas. Padėtis tokia: galva ir žvilgsnis pereina į anksčiau aprašytą tyrinėjimo poziciją. Prisimerkite ir pakreipkite galvą. Tada uždėkite vieną ranką ant klubo ir jį tiek tiek kilstelėkite. Viskas.
Dabar jūs, kaip moteris, ne nusižeminusi, o tiesiogiai metėte iššūkį. Ši poza sako: „Tu man įdomus, bet ar pakankamai drąsus, kad prieitum?“ Tiesmukiau nebūna.
Nepamirškite, kad tai vis dar nesąmoningos technikos. Taigi gali būti, kad jūs visai nesuvokiate, ką darote, ir tas žavus asmuo staiga atsiduria prieš jus norėdamas pabendrauti, jūs net nenutuokiate, kaip tai atsititiko.
Labai tikėtina, kad sulauksite klausimo, ar nesate pažįstami, nes labai jam kažką primenate. Įsivaizduojate, ką jam primenate? Taigi jį patį, nes jau kurį laiką sekėte jo kūno kalba!
Tęsinys: „Pasąmoninis Kazanova (II dalis)„
Vitalija Čižauskaitė
