Kuomet mes įsimylime, mus užplūsta neįprasta euforija ir būdami šalia savo aistros objekto mes būname neįtikėtinai susijaudinę. Mes tampame aktyvūs, judrūs, romantiški ir demonstruojame geriausias savo savybes.
Tačiau laikas bėga, santykiai tampa stabilūs, o džiaugsmingą jaudulį pakeičia ramybė. Labai daug porų didžiąją laiko dalį leidžia namie ir mažai kur išeina. Meilė ar įprotis?
Po „apsitrynimo ir santykių aiškinimosi“ periodo žmonės pripranta gyventi „šonas į šoną“. Mes labai daug sužinome apie partnerį ir kuo daugiau laiko leidžiame kartu, tuo mažiau lieka neatskleistų paslapčių. Naujovių žavesys dingsta ir Jūsų kadaise jaudinantys santykiai tampa kasdienybe. Meilė pamažu virsta įpročiu.
Vieni žmonės taip gyvena metų metus, o po to gailisi prarasto laiko. Kiti bijo panašių santykių ir išsigalvoja įvairių būdų, kad pabėgtų nuo rutinos. Tačiau yra žmonių, kurie (skirtingai nuo masių) džiaugiasi, kad meilės aistros nurimo, gyvenimas tapo darnus ir ramus. Ar meilė mus palieka tada, kad atsiranda įprotis ir ar verta bijoti „pripratimo“ santykiuose?
Įpročio nelaisvėje
Labai dažnai mes pasiduodame pirmam įspūdžiui ir nekreipiame dėmesio į suderinamumą. Kai meilės euforija praeina, mes pradedame pastebėti visus mūsų charakterių trūkumus ir nesutapimus. Skirtingi temperamentai, gyvenimo būdai ir kiti svarbūs momentai išnyra tarsi ledkalniai.
Gaunasi taip, kad kartu su partneriu nesijaučiame komfortiškai, tačiau mes bijome patys sau tau pripažinti, nes pripratome prie egzistuojančių santykių. Situacija pablogėja, kuomet vienas iš partnerių ir materialiai priklausomas nuo kito. Įprotis gyventi tam tikrą gyvenimą, pavyzdžiui, pritekliuje, gali labai ilgai „laikyti“ žmones kartu, nepaisant akivaizdaus šalčio santykiuose.
Apgaudinėdami save ir tapdami įpročio vergais Jūs atimate tiek iš savęs, tiek iš savo partnerio galimybę surasti išties tinkamą žmogų ir gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą.
Bėgimas nuo rutinos
Jeigu Jūsų santykiams būtini nuolatiniai išoriniai dirgikliai, o priešingu atveju Jūs mirštate iš nuobodulio, laikas susimastyti apie tai, ar Jūs nebandote kažkaip/kažkuo užpildyti tarp jūsų atsirandančią emocinę tuštumą. Bet kokią stabilumo apraišką Jūs galite vertinti kaip grėsmę santykiams.
Nuolatiniais pokyčiais Jūs bandote išjudinti save arba partnerį tikėdamiesi gauti trūkstamų emocijų. Nesutramdomas naujovių troškimas gali signalizuoti tai, kad Jūsų meilė baigėsi, santykiai išsisėmė.
Deja, tokiu būdu santykių problemų išspręsti nepavyks. Patraukti dėmesį ir įžiebti užgesusias aistras galima tik trumpam, tačiau visos naujovės jau kitą dieną praranda savo „skonį ir kvapą“, o tuštuma taip niekur ir nedingsta. Tokiose situacijose reikia dirbti ties santykiais, ieškoti bendrų interesų, kad bendravimas būtų pilnavertis. Jūsų santykių anturažo ir interjero keitimas nepadės.
Įprotis = meilė
Išties, laikui bėgant iš santykių gali išgaruoti romantika ir pirmųjų pasimatymų adrenalinas. Labai daug dalykų tampa kasdieniški. Mes priprantame prie partnerio grožio, visai neseniai variusio mus iš proto, ir prie gerumo, ir prie rūpesčio, ir prie daugybės kitų privalumų. Mums daugiau nebereikia klausti „myli ar ne?“, juk ir taip viskas aišku.
Mes priprantame prie asmeninės laimės ir nepastebime jos. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad meilė mus apleido. Ji tiesiog evoliucionavo į kitą būseną, tapo gilesnė ir jai jau netiek ir reikia žodžių ir anturažo. Dabar (po „mutacijos“) meilė pasireiškia ne kaip vienetinės romantinės akcijos, o kaip kasdienis rūpestis, švelnumas, palaikymas ir daugybė kitų dalykų, atrodytų, visai nereikšmingų, tačiau sudarančių svarbią mūsų gyvenimo dalį.
Meilė ar įprotis: kaip išsiaiškinti ir susigaudyti savo jausmuose?
Kaip žmonės gyvena kartu ilgą laiko tarpą, tampa ganėtinai sudėtinga nustatyti, kas gi laiko tuos žmones kartu: įpročio inercija ar meilės jėga. Štai keletas signalų, padedančių žmonėms nustatyti, kad santykiai išsisėmė (tik nelaikykit juos „Dievo įsakymais“, nes nėra bendrų taisyklių, taikytinų visiems žmonėms):
1. Nesunaikinamas nuobodulys
Net tada, kai esate kartu su partneriu, Jūs vis vien jaučiatės vienišas (vieniša). Jums nėra apie ką kalbėti, net bendra veikla ir užsiėmimai neskatina Jūsų santykių atgyti. Filmai, spektakliai, kelionės – kiek jų bebūtų, jums vis vien nėra apie ką kalbėti. Visi pokalbiai nukrypsta į buitinių klausimų sprendimą.
2. Skirtingos dimensijos
Jūs gyvenate tarsi skirtingose dimensijose (pasauliuose). Kiekvienas turi savo interesų, kurie niekada nesusikerta. Tai, kad patinka jai, Jums yra neįdomu ir atvirkščiai. Jūs vis mažiau laiko leidžiate kartu ir tai nėra stebėtina, juk jūsų niekas nesieja apart buities.
Jūs pastebite, kad būdamas vienas jūs jaučiatės geriau nei su žmona, kuri apskritai nieko nesupranta ir net nepriima/nepripažįsta jūsų interesų.
3. Abejingumas
Jūs visiškai nepasiilgstate vienas kito, Jums nerūpi jos reikalai, o jai – jūsų. Viskas, kas įvyksta sutuoktinei, nesukelia Jums jokių emocijų. Jeigu ji kažką Jums pasakoja, Jūs pagaunate save ties mintimi, kad Jums tai yra absoliučiai neįdomu ir netgi vargina. Jūs tingite rinktis žmonai dovanas, pasitenkinate standartiniais variantais (iš parduotuvės šalia namų).
Jūs jaučiatės daug komfortiškiau, kai žmonos nėra šalia, nes galite užsiimti savo reikalais, nesigilindamas į jos problemas ir nesiderindamas prie jos. Jums yra vienodai kur ir su kuo ji užtruko, kodėl ji nekviečia Jūsų į korporatyvinius vakarėlius. Atminkite, kad šie „jausmai gali būti abipusiai.
4. Nėra apie ką kalbėti
Jūs susiskambinate, tačiau tik tada, kai reikia aptarti buitinius ir darbo klausimus. „Tiesiog paplepėti“arba „pasiilgau“ liko tolimoje praeityje. Namie Jūs nesidalinate dieną patirtais įspūdžiais, nieko neaptarinėjate išskyrus buitines problemas, o pavakarieniavę keliaujate prie TV arba PC – kiekvienas savo keliu. Jūs neturite jokio poreikio bendrauti, naujienas dažniausiai aptariate su draugu, o ne su žmona.
5. Minimumas fizinio kontakto
Kai tik žmona nori apkabinti ir pabučiuoti jus, Jūs nevalingai ją atstumiate. Tą patį gali daryti ir ji. Jeigu abudu „atvėsote“ vienas kito atžvilgiu, turbūt jau seniai nebesibučiuojate susitikę, neapsikabinate ir nesilaikote susikibę už rankų.
Tikėtina, kad Jūsų lytiniai santykiai tapo tik gražiu prisiminimu arba tapo labai reti ir nuobodūs, net jeigu jūs gerai pailsėjote ir esate, pavyzdžiui, kurorte. Minimalus lytėjimo kontaktas (prisilietimai ir t.t.) – tai rimtas požymis, kad santykiai ritasi žemyn.
6. Nenoras vystyti santykių
Jūs planuojate poilsį vienas be kito. Vis dažniau sakote „Aš“, o ne „Mes“ kalbėdami apie ateitį. Liūdniausia jeigu jūsų svarbiausi gyvenimo planai nesutampa. Pavyzdžiui, Jūs nenorite vaikų, o žmona nori (arba atvirkščiai). Jeigu ji nori emigruoti kur nors į Europą, o jūs nė už ką nenorite palikti Tėvynės.
Yra labai didelis skirtumas tarp „gyventi kartu“ ir „būti kartu“. Būti kartu – tai turėti bendrų interesų, patirti malonumą bendraujant ir leidžiant laiką kartu, mėgaujantis fiziniu artumu.
Metams bėgant jūs keičiatės, atsiranda naujų interesų ir jeigu partneris jų nepriima, prasideda nutolimo procesas. Bendravimas – tai apsikeitimas nuomonėmis, mintimis, pastebėjimais, bendras bet kokio darbo darymas, suvienijantis jus, teikiantis laimės, įkvėpimo, verčiantis pajausti meilę.
Be pilnaverčio bendravimo meilės sąjunga miršta. Todėl pagrindinis jūsų santykių priešas – tai ne įprotis, o abejingumas ir interesų nesuderinamumas.
Įpročių būna įvairiausių. Kai kurie daro mūsų gyvenimą geresnį, kiti – liūdnesnį. Svarbiausia, kad metams bėgant jūs neprarastumėte įpročio mylėti vienas kitą!
Pritariu, kad meile egzistuoja, jei surandi sau tiknkama zmogu :)