Kartais moterys atsisako duoti telefono numerį dėl saugumo priežasčių (pvz.: ji nori išvengti keistuolių arba persekiotojų) ir mielai sutinka susitikti, pvz. restorane. Tačiau vyrai dažniausiai nori paskambinti ir pasitikslinti laiką ir vietą – ar viskas gerai ir niekas nesikeičia? Tai kodėl moterys taip elgiasi? Ar tai dėl mažo susidomėjimo lygio ar dėl šiuolaikiškumo?
Pažvelkime į viską naujai
Jeigu tu paklaustum moters: „Ar tu esi kada nors davusi savo tel. nr. vyrui, prieš tai su juo nesusitikusi kavinėje?“, ji tikriausiai atsakytų: „Taip, tačiau tai buvo kitas atvejis“. O skirtumas tame, kad ją domino tas vaikinas… o ne tu.
Moteriai nereikia eiti su tavim į restoraną vien tam, kad ji suprastų, ar yra noras duoti tau telefono numerį, ar ne. Tai tik moteriška „Triušio kepurėje“ fokuso versija – moteris, sakydama, kad nenori duoti tau telefono numerio, paprasčiausiai nenori parodyti žemo susidomėjimo tavimi lygio.
Ir, kol manęs dar neužpuolė feministės, noriu kai ką paaiškinti: įkyruoliai (nepaliekantys moters ramybėje, net santykiams nutrūkus) – tikras pavojus. Jiems reikėtų dėti elektrines apykakles, kurios kratytų persekiotojus elektra, kai jie priartėtų prie savo buvusių merginų. Tačiau, kad ir kokie pavojingi būtų minėti „teroristai“, jų yra labai mažai. Aš sutinku, kad merginai reikia apsidrausti, tačiau vyrai prašo tik telefono numerio, o ne adreso.
Bėga nuo psichų
Taip, moterys gali labai gudriai išvengti „psichų“, pasakydamos jiems klaidingą telefono numerį. Tačiau net tuomet, kai moters susidomėjimo Tavimi lygis būna gan aukštas, ji vis vien gali atsisakyti duoti tau telefono numerį. Priežastis – jos nusistatymas. Nepaisant aukšto susidomėjimo lygio, moteris – labai kompleksinė būtybė (sudėtinga).
Šios kompleksinės būtybės nori kontroliuoti kiekvieną santykių etapą nuo pat jų užuomazgos. Gal ji gimė būdama kontrolės maniake, o gal moteris ja tapo dėl blogos patirties (dėl vyrų, su kuriais Ji nusprendė likti). Dabar ji nori kiekvieną vyrą išbandyti, kad vėl nepakliūtų į spąstus. Jos „stabdymo“ priežastis, tiesą sakant, tau neturėtų rūpėti. Kodėl? Todėl, kad ji nėra lanksti. Ką gi, jos problemos – žaidimo pabaiga.
Užgaulūs vaikinai
Labai blogai, kad moterys turėjo santykių su užgauliais vyrais, tačiau pasiteisinimai – nėra receptas romantiniams santykiams kurti. Tokių moterų reikėtų gailėti, tačiau susitikinėti su tokiom merginom nėra saugu (verta). Jeigu pakliūsite į sužeistos liūtės nasrus, tikėkitės kančių ir nesitikėkit jokios pelnytos ir abipusės meilės.
Moterys dvigubai stipriau pasikliauna intuicija kai kalba eina apie santykius. Taip yra todėl, kad santykiai – moterų sporto šaka. Jeigu tai tiesa, kyla klausimas, kodėl kai kurios moterys nepaiso savo intuicijos ir prasideda su užgauliais vaikinais? Atsakymas paprastas – kai kurios moterys geriau bus užgaudinėjamos, negu vienišos.
Moteris gali nustatyti vyro susidomėjimo lygi penkių minučių laikotarpy, tačiau jai reikia 5-6 pasimatymų vyro charakteriui nustatyti. Jeigu vyras parodo bent menkiausią pavydo arba priklausomybės ženklą pasimatymų metu, moteriai ateina laikas priimti sprendimą. Jeigu moteris stipri, ji paliks blogiuką. Jeigu moteris silpna, tikėtina, kad ji liks, įtikinėdama save, kad ateity viskas bus gerai – meilė pakeičia pasaulį ir t.t.
Stipri ir pralaimėjusi
Stipri moteris nenori vyro, kuris pasiunta, kuomet kitas patinas pasižiūri į jo „nuosavybę“. Ji mieliau praleis laiką su tuo vyru, kuris kitų vyrų spoksojimą priims kaip komplimentą, o ne kaip pavojų savo vyriškumui.
Pralaiminčios, savo ruožtu, mato pavydą ir priklausomybę, kaip normalią sveiko vyro su aukštu susidomėjimo lygiu reakciją. Jos tikina save: „Man nesvarbu, kad tolimesni santykiai su šiuo vyru gali suteikti daug kančių. Aš vis vien tikiu, kad jis tikrai mane myli…“. Nuo kada įžeidinėjimai ir pažeminimai priklauso meilės akademijai?
Kai kurios pralaimėtojos (kurioms tenka „luošas grobis“) mano, kad piktadario nestabilumas – būdas kontroliuoti. Jos žino, kuriuos mygtukus reikia paspausti. Savo jėgai išbandyti jos gali flirtuoti su kitais vyrais ir net sukelti muštynes tarp „pretendentų“. Pralaimėtojoms minėtos manipuliacijos vieną dieną parodo kitą medalio pusę (jos perlenkia lazdą).
Noriu pasakyti, kad kai kurios moterys tiesiog renkasi irzlius vyrus. Jų pavyzdys paliudija, kad nėra jokių nukentėjusiųjų – tik savanorės.
Jeigu Tu paprašai tokių moterų telefono numerio ir jos sako „ne“ – tu atsikratai „galvos skausmo“ ir pavydžių buvusių merginų, pasiruošusių bet kada pradurti tavo automobilio padangas.
Tavo tikslas – rasti savimi pasitikinčią moterį (vertą), o ne bandyti įtikti nesusidomėjusiai ir neįgyvendinamus norus skelbiančiai moteriai.
Taigi, kas suprato, ką aš norėjau pasakyti šiuo straipsniu ir koks yra moralas? Jei kas nesuprato, aiškinu:
- Jeigu moteris nenori duoti tau telefono numerio, tu nepakankamai ją sudominai arba paprasčiausiai nepatikai (ne jos skonio).
- Nenusimink, jei negausi telefono.
- Klubuose, gatvėse – visur yra moterų, kurioms tu pasirodysi įdomus (jei iš tiesų toks esi).
Viso geriausio ir sėkmės, kai kitą kartą prašysi merginos telefono numerio!
