Tik įėjusi, Ji metė į mane tokį užtikrintą žvilgsnį ir tuomet pradėjo judėti liūliuodama klubais artyn. Priėjusi šelmiškai man šyptelėjo, o tada čiupo už nugaros. Jaučiau kaip Ji mane vedėsi su savimi dabar jau švelniai glostydama mano nugarą. Girdėjau Jos širdį, prie kurios glaudžiaus, ji tuksėjo iš pasitenkinimo. Ak, tos moterys… Ateina, paima, o tada švelniai perduoda kitai. Dar paklausia pastarosios, ar galima atsiskaityti kortele… O po to demonstratyviai paima čekį, kad nepamirštų, kiek už mane sumokėjo. Moterų ir vyrų santykius suprasti nėra lengva, tačiau man, knygai, žiūrint iš šalies, tuos du vaikščiojančius nesusipratimus suprasti dar sunkiau! Knygynuose niekada nesužinosi apie tokius dalykus, bet štai dabar, kai ši moteris mane nusipirko, viską sužinosiu pats :).
Jau buvau beišsigąstantis, kad visą grožį pražiūrėsiu, nes mane sukišo į tą nei kiek nepermatomą maišelį, bet atsisėdusi ant suoliuko, dėkui knygų Dievui, Ji mane ištraukė. Ir vėl ta šelmiška šypsenėlė. Spėliojau: ar čia mano simpatiškas viršelis, ar kvepalų “Tik ką iš leidyklos” aromatas ją taip kurstė. Vertė kiekvieną mano lapą truputėlį patrindama tarp savo švelnių pirštų. Ji lyg ir žiūrėjo į mane, bet labiau atrodė, kad kažko laukia, nes vis žvilgsnis pabėgdavo kitur. Galiausiai pravertusi visus puslapius ji vėl įkišo mane į tą nelemtą maišą. Prieblandoje mačiau kažkokį tamsiaplaukį, kuriam ji spaudė ranką. Ką? Nuo kada tokie mandagumai? Uodžiau Jos kvepalus besimaišančius su tabako kvapu.
Jiems prakalbus pasijaučiau ganėtinai žalias šiuose reikaluose. Jie net nepažįsta viens kito! Mato ir girdi pirmą kartą. Štai kame replės! Pagaliau jie atsisėda, o aš galiu iškišti vieną savo kampą ir pastebėti kas vyksta. Nugirstu tiek, kad jis lyg ir jau ganėtinai seniai skaito tai, ką ji rašo. Oh, rašančios moterys žavingos. O kaip gi kitaip? Ar gali būti nežavu tai, kas sukuria tokį šedevrą kaip aš? :) Jie dalijasi tuo, kas vyksta jų gyvenimuose, be sustojimo klausinėja viens kito. Bet kur gi tos visos santykių peripetijos ir tie žaidimėliai, apie kuriuos pasakojo kitos knygos? Po valandėlės kitos, iš nuobodulio jau baigiu primigti, kai jie pakyla link išėjimo. Vėl paspaudžia vienas kitam ranką ir tariasi susitikti dar. Jų keliai išsiskiria, o dabar mes vėl dviese keliaujame į kitą vietą. Pakvimpa azijietiška virtuve, kurios žiupsnelis yra ir mano puslapiuose. Per mane perbėga malonus virpuliukas… Bet šią ekstazę sudrumsčia tas nerangus manęs mestelėjimas ant minkštasuolio.
Ji taip pat kiek nerangiai ir pasimetusi atsisėda šalia aukšto, tamsiaplaukio vyro, kuris irgi kiek trupučiuką nustebęs. Pradedu “užuosti” šį tą įdomaus. Na, taip, visų pirma tos standartinės frazės, kurias ir knygyne ne kartą išgirsdavau… Tada ji pradeda pasakoti šiuo metu skirianti daugiau dėmesio rašymui ir turinti temą mėnesiui, kuri (negaliu patikėti savo ausimis!) – moterų ir vyrų santykiai. Vėl virpteliu iš susijaudinimo ir klausausi ištempęs ausis.
Tai, ką išgirdau toliau mane stipriai suglumino, įžeidė ir privertė pasijausti beverčiu. Mačiau kažkokias nesusipratimo gaidas ir Jos veide. Tas vyras patarinėjo Jai palikti ramybėje knygas, neskaityti jų šia tema. Mano puslapiai raukėsi iš pasipiktinimo. Jis kalbėjo toliau: “Tu nieko iš jų neišmoksi. Kol pati nepatirsi, tol visa tai bus tik dar viena knyga, parašyta autoriaus, kuris pats išsiskyręs arba nelaimingas”. Abu su Ja suklusome, giliai viduje kažkas riktelėjo “teisingai!”. Tas vyras šnekėjo dar ilgai, klausinėjo Jos, o tada sukritikuodavo arba pritardavo. Abu su Ja sėdėjome kaip pirmokėliai ir linksėjome pritariamai kas galva kas viršeliu. Drauge su jo patarimais mano akyse prabėgo nors ir nedaug bet vis keletas turėtų santykių knygyne.
Ta žalsva, mažulytė knyga, kuri mane kasdien vis žavėdavo savo gebėjimu nuolatos būti tokia žaisminga. Atrodė galėtume visą gyvenimą būti drauge, bet vistiek trūko dar šio to. Ir tą šį tą užpildė vėjavaikiška ir begalo lanksti knygelė apie žaidimus lovoje. Kurį laiką maniau, kad vat ji tai jau tikrai bus mano gyvenimo meilė – kiek aš su ja išmokau, kokių įmantrybių! Bet atėjo laikas, kai supratau, kad dabar man trūksta to, ką turėjau su savo buvusiąja – to žaismingumo mūsų kasdieniame gyvenime. Tai štai tas vyras atskleidė, kad ilgalaikius santykius 50% lemia moters žaismingumas kasdienėse situacijose ir poros gyvenime, o kitus 50% tas pats žaismingumas ir kūrybiškumas tik lovoje. Tuomet susimąsčiau, kad išties su tokia moterimi galėčiau visą gyvenimą nugyventi ir net nenusižiovauti!
Kai jie pajudėjo link išėjimo, aš dar vis bandžiau suguldyti tas visas mintis į savo ir taip perpildytus receptais puslapius. Galvoje sukosi mintys apie moters ir vyro roles bei būtinumą jas išlaikyti poroje ir apie visus tuos žaismingumo dalykėlius. Taip pat labai pritariau tam, kad moterys turi nešioti tik sukneles ir sijonus ir jokių kelnių. Per tiek laiko praleisto knygyne net aš spėjau suprasti, kad tos nenaudėlės kelnės tik blokuoja moters žavesį, o štai suknelė besiplaikstydama tarp knygų visada sukeldavo visiems vietiniams vyrukams tą nepaaiškinamą virptelėjimą viduje.
Po šio daug minčių sukėlusio pokalbio vėl dviese su Ja patraukėme link namų. Kur pravėrus duris, nereikalingas švarkelis nukrito ant sofos, o ji drauge su manimi rankose skubėjo prie kompiuterio. Mačiau kaip ji pylė raidę po raidės, o fone skambėjo lyriškas Jamie Woon muzikinio albumo fonas. Jis savo ritmu įsupavo kokią tai istoriją. Ir galėjau lažintis, būsiu toje istorijoje ir aš! Ji vis ugningai žvilgteldavo rašydama į mane.
Galiausiai Ji paguldė mane į lovą, apkamšė baltu kaspinu ir pati prigulė šalia. Taip ir likome dviese kažko trečio laukti, o belaukdamas spėliojau, kad pasitarnausiu tam, apie ką šiandien buvo tiek kalbėta. Tikriausia tai dovana jos antrajai pusei – Jam. Už tai, kad kiekvieną rytą grįžęs iš darbo Jis priglaus Ją prie savęs ir pakuždės: “Tu neįsivaizduoji kaip gera pas tave grįžti…”. Nes tai yra vienas iš kokybiškų santykių ingredientų, kurių ne tiek, kiek mano puslapių receptuose – vos 7.
Už straipsnį dėkoju Ivetai, gyvenančiai 120% pajėgumu! Siūlau aplankyti jos svetainę: http://120proc.lt/
Panašu, kad kažkas gyvena savo iliuzijų pasaulyje…