Praeitoje dalyje („Savigynos patarimai: pasipriešinimas grupei užpuolikų! (1 dalis)„) aptarėme didžiausias klaidas, kurias daro nepatyrę žmonės, atsidūrę kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kai juos atakuoja užpuolikų grupė. Šiandien nagrinėsime žiaurią išlikimo techniką, padėsiančią Jums išgelbėti savo gyvybę. Pasipriešinimas grupei užpuolikų gali įgyti netikėtą formą ir būtent apie tai pabandysime pakalbėti šiame straipsnyje.
Šiame straipsnyje sužinosite:
- Nukritai – dar nereiškia, kad prapuolei. Ką daryti jeigu parvertė ant žemės? Kova ant žemės/asfalto.
- Kaip psichologiškai sužlugdyti agresorių grupę iki užpuolimo ir užpuolimo metu?
Einu gatve… Pyst – guliu, „rūkau“
Ką daryti, jeigu Jūs dėl kažkokio priežasties nugriuvote, jums pakišo koją, Jūs užkliuvote, Jums trenkė, žodžiu, Jūs nukritote ir Jus pradėjo spardyti? Jeigu Jūs gulėsite ir kaip tikras vyras bandysite kentėti skausmą, kaip manote, ką patirs užpuolikai? Teisingai, jie pagalvos, kad Jums neskauda ir pagaus azartą. Jie pradės spardyti Jus vis stipriau ir stipriau, nekreipdami dėmesio į tai, kad pas jus trakštelėjo šonkauliai, kad Jums iš kažkurios ausies bėga kraujas, pavyzdžiui, vietoj kraujo jau net smegenų skystis pasirodė. Kitaip sakant, jeigu nieko nedarysite, Jus „užspardys iki“ mirties arba reanimacijos. Visiškai sąžiningai sakome, kad tokioje situacijoje yra labai maža tikimybė išsigelbėti, todėl:
- Reikia užsidengti pažeidžiamas vietas, pridengti pakaušį, smakrą, nosies kaulus ir šonkaulius (šonus).
- Delnais suimate pakaušį, smilkinius.
- Nosį, smakrą uždengiate dilbiais.
- Alkūnėmis dengiate šonkaulius.
- Kelius pritraukiate prie savęs.
- Kojas sukryžiuojate, kad uždengtumėt genitalijas.
Iškart (IŠKART) pradedate rėkti, be to, pageidautina rėkti kažką baisaus fonosemantikos atžvilgiu. Fonosemantika – tai mokslas, nagrinėjantis žodžių poveikį žmogaus pasąmonei: yra baisių žodžiu ir yra gerų. Prie baisių žodžių galima priskirti:
- šikna,
- kraujas,
- niūrus,
- juodas ir t.t.
„Pjauti„, pavyzdžiui, yra baisus mūsų pasąmonei žodis, „inkstai“ taip pat.
Mielas drauge, susimąstyk akimirkai, su kuo jums siejasi žodis „inkstai“: atidaužė inkstus, inkstai nusileido, išpjovė inkstus, pardavė organus, šlapinuosi krauju, t.y. jokių pozityvių momentų. Dėl to, kai tik Jūs pradedate rėkti: „Skauda! Skauda! Inkstai! Atidaužėt inkstus! Skauda! Inkstai!“, užpuolikai akimirkai padarys ką? Susimąstys apie savo pačių inkstus, norės patikrinti, ar viskas gerai. Akimirkai jų smūgiai susilpnės, sulėtės, o tai reiškia, kad Jūs turėsite galimybę atsistoti ir rėkdamas pabėgti.
Kaip atsikelti?
Keltis geriausia ne bet kaip, o lipant per vieną iš puolančiųjų, tarsi medžiu, t.y. čiumpant jį už skausmo šoką sukeliančios vietos – vidinės šlaunies dalies, už odos šioje srityje. Griebiate ir traukiate iš visų jėgų už genitalijų ir toliau kylate, pavyzdžiui, per raktikaulius, ausis ir kitas pažeidžiamas kūno vietas. Tokiu būdų Jūs atsikeliate ir pabėgate, o kažkas iš skausmo gulasi į Jūsų vietą; tikėtina, kad jam netgi klius keletas smūgių (inercija) nuo žmonių, spardžiusių Jus ir tik po to visi supras, kad daužo ne tą žmogų.
Užsidengėte, pradėjote rėkti, čiupote, atsikėlėte, pabėgote – štai tokia schema.
Vienareikšmiškai reikia iškarto rėkti, kad užpuolikai sulėtėtų. Jeigu Jūs tiesiog pabandysite keltis, Jus kojomis vėl parvers ant žemės. Yra labai daug istorijų (neverta net minėti) apie tai, kad žmogus atsikėlė svyruodamas, dengdamasis rankomis nuo smūgių – smūgiai pasipylė trigubai stipresni. Kokia buvo klaida? Pirma – jis nešokiravo užpuolikų. Antra – jis pabandė su jais muštis. Vienas prieš visus. Vienam kovoti su grupe yra labai sudėtinga, labai sunku ir tai gali daryti tik meistrai.
Realūs (protingi) meistrai mieliau kovoja su virtualiais oponentais internete, o ne su gyvais gatvėje. Atėjo metas prisiminti istoriją apie vieną Holivudo aktorių (neminėkime vardų), kuris labai sėkmingai moka padaryti špagatą rėkdamas: „Tuoj visiems kaip duosiu!“. Kai jis atkeliavo į mūsų kaimynės sostinę ir su juo nutarė „susipažinti“ vietiniai chuliganai, didvyris sėkmingai bėgiojo nuo jų gatvelėmis ir skersgatviais.
Ką daryti, kad užpuolikų grupė nuotaika Jūsų atžvilgiu nebebūtų tokia agresyvi?
Yra vienas egzotiškas, tačiau labai efektyvus būdas paveikti grupės psichiką. Pagrindinis tikslas – sudaryti ne kieto vyro įspūdį, o pasirodyti kaip įmanoma neadekvatesniam, psichopatu, nesveiku. Jūs turit padaryti kažką žiauraus ir nesuvokiamo kitų sąmonės, bet akivaizdžiai skausmingo ir baisaus vienam iš užpuolikų, t.y. reikia, kad vienas užpuolikas patirtų konkretų skausmą. Kaip tai daroma?
Arčiausiai esančiam grupės nariui trenkiama į genitalijas – tai pats patikimiausiais ir tinkamiausias naujokams smūgis. Galima trenkti į kelią (kelio sąnarį), pavyzdžiui, jeigu oponentas labai vikrus, po to apeiti jį, dviem rankos pirštais suplėšysi jam burnos šoną (lūpą). Dantimis galite kąsti į ausį. Rezultate gaunasi, kad žmogui suplėšoma burna ir nukandama/nuplešiama ausis. Užpuolikas rėkia iš skausmo, nes jam skauda ir baisu (tai išties labai skausminga, kai Jums nukanda ausį ir suplėšo lūpas).
Net šiek tiek trūktelėti žmogų už lūpos – tai labai baisu. Žmogus pradeda rėkti. Kandį ausį, trauki – tas pats. Tiesiog tokioje situacijoje Jūs atrodote labai žvėriškas, tarsi plėšrūnas, puolantis auką: iš burnos laša kraujas, Jūs isteriškai juokiatės išpūtęs akis.
Labai svarbus niuansas! Darant tai reikia žiūrėti ne į auką, o į visą likusią grupę, tarsi žlugdant juos sunkiu, agresyviu žvilgsniu. Po to jie nedrįs prie Jūsų artintis. Be to šviežio kraujo skonis labai greitai aktyvuoja mūsų instinktus, ypač jeigu niekada neteko ragauti. Kai kurie kovotojai (senovėje) mūšių metu gerdavo priešų kraują. Tokie veiksmai sukeldavo priešininkams siaubą ir suteikdavo jėgų „kraugeriams“.
Kai kuriose primityviose gentyse, gyvenančiose Malajų archipelage (Kepulauan Melayu), yra tokia būsena, vadinama „amok“ – labai žinoma sąvoka kovų menų pasaulyje. Tai yra gerai žinomas kovinis transas, tačiau ne mitinis, o labai realus. Samurajai tą patį reiškinį vadino „kima-tori“. Karys, patiriantis kovos įniršį, nupjaudavo oponentui kurią nors kūno dalį ir suvalgydavo ją. Tai galėjo būti kepenys, kurios, anot samurajų, buvo laikomos vyriškumo talpykla, akys – įžvalga, smegenys – išmintis.
Karys tiesiog galėdavo atsigerti priešininko kraujo, kaip tai darydavo skifai. Karys išgerdavo šviežio kraujo, „panerdavo“ į dar gilesnį įniršį, psichologiškai sužlugdydavo viską matančius oponentus ir toliau kovodavo kaip baisiausia būtybė, kurią galima sutikti kovos lauke.
Dėmesio, svarbu!
Jūs panašioje situacijoje turite bėgti ne į likusią grupę, o kuo toliau nuo grupės.
Įkaitų paėmimo algoritmą sudėtinga pritaikyti tada, kai Jus daužo iš visų pusių. Geriausia jį naudoti muštynių pradžioje, tuo momentu, kada Jus bando apsupti, įvaryti į kampą. Smūgiuojate arčiausiai esančiam, apeinate jam už nugaros, apsisukate taip, kad jis atliktu gyvo skydo vaidmenį tarp jūsų ir likusios grupės. Traumuojate jį šokiruodami likusių psichiką, urzgiate, žvėriškai rėkiate, žiūrite į likusius, tepatės krauju veidą, smūgiuojate įkaitui į genitalijas ir pabėgate. Likusieji tam tikrą laiko tarpą tiesiog „plaukios transe“, šoke, aklagatvyje, kadangi jie pamatys kažką panašaus, ką rodo tik siaubo filmuose.
Laukite tęsinio…
Kituose straipsniuose pabandysime plačiau panagrinėti:
- Ką daryti, jeigu Jus apsuptas? „Šiandien muštynių nebus“.
- Ką galima ir ko negalima daryti kovojant su Jus puolančia grupe?
