Praeitame straipsnyje, „Kada baigiasi pokalbis ir prasideda muštynės. Konfliktinio elgesio algoritmai. (3 dalis)„, mes aptarėme ir panagrinėjome pagrindinius signalus, parodančius, kad oponentas ruošiasi Jums smūgiuoti! Šiame straipsnyje pabandysime trumpai apžvelgti pagrindines klaidai, kurias daro žmonės, kurie susiruošė kovoti su užpuolikų grupe! Savigynos patarimai, ypač tuo atveju, kai būtinas pasipriešinimas užpuolikų grupei, turi būti paprasti, lengvai pritaikomi praktikoje ir efektyvūs. Jokių įmantrybių.
Šiame straipsnyje sužinosite:
- Visa tiesa ir prasimanymai apie kovą su grupe.
- Kokiose situacijose reikia kovoti su grupe, o kokiose reikia bėgti.
- Pagrindinė klaida kovojant su grupe.
Realiame gyvenime didvyriai keliauja į reanimacijas
Yra labai daug liūdnų istorijų apie tai, kaip vienas žmogus, gerai „išplautomis smegenimis“, bandydamas apginti mistines vertybes, išsaugoti reputaciją ar dar kažką bandė kovoti su grupe jį puolusių intelekto nesužalotų asmenų. Rezultate herojus netekdavo ne tik veido/reputacijos, bet ir inkstų, pusės smegenų ir kai kurių kitų gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbių organizmo detalių.
Realybė labai paprasta: jeigu tau nereikia ginti artimų žmonių, jeigu esi vienas, nevaidink didvyrio, o tiesiog stenkis vengti konfliktų ir bėk!
Kinematografija, visi koviniai filmai ir romanai per prievartą įdiegia mums Zorro, Terminatoriaus, Rembo personažus, kurie būdami vieni sugeba sunaikinti priešų stovyklas. Na, prisiminkime Čiaką Norisą, vyrą su plieniniais kiaušais (atleiskite) ir jo žymiąsias 10 emocijų, nesiskiriančių viena nuo kitos. Žodžiu, mes visur matome, kad geras vyrukas sugeba vienas įveikti grupę gerai organizuotų arba neorganizuotų priešų. Realiame gyvenime viskas vyksta visiškai kitaip.
Jeigu priešininkų yra 2-3 (apie daugiau mes visai nekalbame), jiems labai lengva, t.y. yra labai didelė tikimybė, kad jie nugalės Jus, o ne Jūs įveiksite juos. Reikalai tikrai nesibaigs kraujo paleidimu iš nosies, o greičiausiai bus vidaus organų sumušimų, „poilsinė kelionė“ į reanimaciją, o laiku nesuteikus pagalbos – mirtis arba suluošinimas. Pakanka tiesiog pasidomėti, kokie sužeistieji atvežami i greitosios pagalbos ligonines (priėmimo skyrių), kad patys galėtumėt įvertinti situaciją.
Kinematografijoje mes „skersai ir išilgai“ matome situacijas, kuomet herojus būna susietas su rytų kovų menais, stovi apsuptas priešų, iš kurių kiekvienas PAEILIUI garbingai puola herojų ir suduoda jam po keletą smūgių. Herojus įveikė vieną, puola kitas, herojus nugalėjo antrą, užpuolė trečias ir taip vyksta visa kova, t.y. herojus triuškina priešus vieną po kito tarsi galiotų taisyklė „į eilę, kalės vaikai, visiems užteks“. Realiame gyvenime viskas kitaip, t.y. jeigu Jūs leisite kuriam nors iš oponentų atsidurti Jums už nugaros, ties šia vieta Jūsų kova pasibaigs. Toliau Jums, kaip sakoma, nebeskaudės, nes atskris smūgis (kumščiu arba peiliu, pagaliu, atsuktuvu ir t.t.). Jūs nugriūsite. Po to Jus tiesiog „pribaiginės“.
Klaidos kovojant su grupė užpuolikų
Pirmoji ir labai svarbi klaida, tikra prabanga, kurią sau leidžia daryti kinematografijos zombuotas žmogus – tai leisti būti apsuptam priešų, stovėti rate ir t.t.
Antroji būdinga klaida – manymas, kad chuliganai, net ir ginkluoti, puola iš eilės.
Žodžiu, mielas drauge, jei Tau yra brangūs tavo inkstai ir smegenų pusrutuliai, gali drąsiai bėgti kiek kojos neša ir užmiršk savo „patiniškumą“ ir „laukiniškumą“. Jeigu užpuolikų yra daugiau nei 1 , drąsiai nešk kudašių!
Kada reikia bėgti?
Pabėgti reikia tuomet, kai Jūsų dar nepradėjo mušti, nes tada, kai muštynės prasidėjo, bėgti yra per vėlu, traukinys jau išvažiavo. Yra tam tikrų technikų, leidžiančių ištrūkti iš Jus daužančių priešų, net jeigu Jūs atsidūrėte ant žemės.
Viena iš būdingų klaidų, kurią daro žmonės, anksčiau negavę į kaulus – jie įsitraukia į kovą su vienu oponentu ir ignoruoja likusius. Kitaip sakant žmonės pradeda keistis smūgiais su kažkuriuo iš muštynių dalyvių, o tai leidžia likusiems atsidurti už nugaros arba šone ir tiesiog uždaužyti žmogų. Taip pat žmonės dažnai bando grumtis, bando atlikti metimą, kad ir profesionalų.
Bet kuris metimas, net ir pats meistriškiausias, yra lėtesnis nei smūgis, nes kol Jūs metate vieną, likusieji sėkmingai „masažuoja“ jūsų kūną. Grumtynės tokiose situacijose draudžiamos. Jeigu Jus griebia už striukės, už rankų, kojų, beskite pirštais į akis, smūgiuokite keliai į genitalijas ir kaip įmanoma greičiau ištrūkite. Jeigu Jus čiupo už striukės, išsisukinėkite, palikite striukę užpuoliko rankose ir bėkite.
Neįklimpkite grumtynėse, neįklimpkime smūgių barteryje, vienam užpuolikui smūgiuojame max. du smūgius ir visą laiką pereiname prie kraštutinio, stengiamės išrikiuoti užpuolikus į liniją. Šios taisyklės labai paprastos ir gerai žinomos, bet kritinėse situacijose labai mažai kas skiria pakankamai dėmesio ir apskritai labai mažai kas atidirbinėja šią techniką. Aktyvios kovos metu su keletu priešininkų Jūs labai greitai netenkate energijos, kalorijos dega pasiutišku greičiu, jūsų kvėpavimas „dingsta“ per 10 sekundžių (geriausiu atveju).
Pirminis tikslas:
- Ištrūkti iš Jus apsupusių priešų rato.
- Išrikiuoti juos į liniją.
- Trenkti pirmam ir pabėgti.
Viskas, kova su grupe baigėsi. Mes nemokame kovoti su grupe, palikime šitą darbą mitiniams herojams iš „Terminatoriaus“ ir „Žiedų Valdovo“.
Laukite tęsinio…
Kituose straipsniuose pabandysime plačiau panagrinėti:
- Nukritai – dar nereiškia, kad prapuolei. Ką daryti jeigu parvertė ant žemės? Kova ant žemės/asfalto.
- Kaip psichologiškai sužlugdyti agresorių grupę iki užpuolimo ir užpuolimo metu.
