Kada baigiasi pokalbis ir prasideda muštynės. Konfliktinio elgesio algoritmai. (2 dalis)

Praeitoje dalyje: „Kada baigiasi pokalbis ir prasideda muštynės. Konfliktinio elgesio algoritmai. (1 dalis)“ mes aptarėme tai, kad dalis smegenų visada turi analizuoti aplinką, kad visada reikia planuotis maršrutą ir visada būtina turėti su savimi savigynos priemonę!

Šiame straipsnyje sužinosite:

• Kaip pašnekovo elgesyje „perskaityti“ agresijos požymius?
• Kada būna idealus momentas muštynėms/puolimui?
• Kokios grupės žmonių yra pavojingos?

Labai dažnai žmonės, besiruošiantys smūgiuoti, spriksi pirštais arba suploja rankomis. Yra akivaizdžių požymių, rodančių, kad kažkas tuoj gaus į kažkur: arba formuojasi kumštis, arba pirštai gali tiesiog pradėti lenktis – Jūs turite tai pastebėti, nes smūgis bet kuriuo atveju bus suduotas būtent „signalizuojančia“ ranka. Kalbant apie žemiau esančias kūno vietas: dubens pasukimas, žingsnis atgal arba į priekį – žmogaus stovėsena pasąmoningai transformuojasi į kovinę – tai taip pat faktas, kad netrukus mus muš. Mielas drauge, tą pačią akimirką, kai pamatei šiuos požymius gali rinktis iš dviejų variantų…

„Nešk kudašių“ arba smūgiuok nedvejodamas!

Priešingu atveju muš Tave. Skausmingai ir žiauriai.

Raudonasis pavojaus kodas (prisiminkime Kuperio spalvų kodus) – tai situacija, kuomet potencialus oponentas bendravimo metu lenda prie jūsų, pradeda ranka liesti savo pakaušį, sritį už apykaklės arba kiša ranką į kišenę, o dažniausiai patraukia ranką už nugaros. Kaip manai, kam jis tai daro? Nori pasikasyti plaukuotą pažastį? O gal sėdynę? Gal nori išsiimti mobilų telefoną? Patikinti dokumentus?Gal jis nori pasidalinti su Tavimi pinigais?

Mes siūlome svarstyti kitą versiją, kur kas tinkamesnę lauko sąlygoms. Žmogus kiša rankas nežinia kur tam, kad išimtų dujų balionėlį, kastetą arba peilį ir jis yra pasiruošęs panaudoti šią priemonę prieš jus tą pačią akimirką, t.y. ne kažkada, o dabar! Taigi, tą pačią akimirką, kai Jūs pastebėjot tokį veiksmą, Jūs privalote tučtuojau: inicijuoti prevencinę ataką arba padidinti distanciją iki 2-3 metrų. Esmė tame, kad vietoj peilio žmogus gali ištraukti ir pistoletą, o net ir dujinio pistoleto arba mažo kalibro pistoleto šūvis iš artimo atstumo į sritį, esančią auščiau raktikaulio, gali sukelti pačių blogiausių pasekmių Jūsų gyvybei.

Pavojingos žmonių grupės

Mes išsiaiškinome, kad nepavojingų numanomų priešininkų rūšių nebūna, o egzistuoja labiau pavojingos žmonių grupės (lyginant su likusiais žmonėmis).

Be abejo, į minėtą grupę patenka jaunuoliai, sulaukę 15-25 metų. Jie nebūtinai turi būti su treningais, saulėgrąžomis ir alučiu. Žodžiu, Jūs galite tiesiog susidurti su viena arba grupe jaunų „spintų“.

Grupę besišnekučiuojančių bičiulių, esančių Jūsų judėjimo trajektorijoje, geriau apeti mažiausiai 2 metrų atstumu, o dar geriau tiesiog pereiti į kitą kelio pusę. Grupė, judanti link Jūsų iš priekio – keliaujam į kitą kelio pusę. Grupė prie alaus kioskelio arba parduotuvės/kebabinės „visą parą“ – apeiname, vienas žmogus arba grupė individų vietose, kur nėra žmonių, pavyzdžiui, parke, kieme, garažų zonoje – apeiname.

Vienas žmogus kažkur rajone arba miške nakties metu – ne apeiname, o tiesiog mobilizuojamės ir ruošiame savigynos priemonę. Šioje situacijoje daug kas priklauso nuo Jūsų vidinės būsenos. Jeigu tuo metu būsi aukos būsenoje, tave tikriausiai užpuls. Net nespėsi normaliai mobilizuotis. Mobilizacija tik padarys iš aukos labai nervingą auką.

Brangūs draugai, jeigu kils tikra situacija, Jūs dažniausiai turėsite tris galimybes:

• Bloga galimybė – pabandyti padaryti tai, ko jus išmokė (zombavo) vaikystėje, t.y. pabandyti duoti atkirtį, bet prieš tai reikia sulaukti pirmojo smūgio, o jis gali būti lemiamas…
• Pirmiausia, banaliai pabėgti tuo momentu, kada aplink jus ima rinktis įtartinos rankos – artėja momentas, kada gausit į veidą.
• Jeigu suvokiate, kad muštynių išvengti nebepavyks, atakuoti reikia pirmam.

Atrodo, kad tai prieštarauja visiems moralės įstatymams ir auklėjimo normoms. Mes eilinį kartą pakartosime „Laukinių Vakarų maldą“, t.y. paaiškinsime, kodėl reikia atakuoti pirmam tuo momentu, kada neįmanoma išvengti muštynių. Viskas labai paprasta: „Šovei antras, bet numirei pirmas„.

Būtent dėl to reikia atakuoti pirmam! Pastebėjote verbalinius arba neverbalinius prasidedančių muštynių požymius – smūgiuojat pirmi. Smūgiuokit nedvejodami. Turbūt kyla natūralus klausimas: „O kaip gi pasekmės? Juk aš galiu nužudyti, sužaloti, sulaužyti nosį?„. Nieko nebijokite, nieko nemąstykite, pasidomėkite prevencinio puolimo metodais. Jūs rasite aiškios informacijos apie tai, kodėl ir kaip Jūs galite smūgiuoti prevencinį smūgį į genitalijas arba į smakrą be jokios baimės dėl užpuoliko sveikatos ir gyvybės. Blogiausia, kas jam gali nutikti – stiprus skausmas ir jis keletai minučių neteks sąmonės, atsipeikės su stipriu galvos skausmu. Iš įstatymų pusės Jūs nieko nepažeidžiate (aišku, Jūsų prevencinį smūgį visada galima interpretuoti kaip nekaltų žmonių puolimą, chuliganizmą ir t.t., bet geriau jau tai, nei dantų rinkimas nuo šaligatvio sulaužytomis rankomis).

Laukite tęsinio…

Kituose straipsniuose pabandysime plačiau panagrinėti:

• Aukos mąstymas „man tai nenutiks“.
• Ką reikia daryti ir ko jokiu būdu negalima daryti, kai Jūs supratote, kad muštynių neišvengsite?
• Kaip padaryti, kad chuliganai iš Jūsų būsenos suprastų, kad prisidegti reikįtų prašyti kito žmogaus?
• „Patyrusių“ chuliganų spąstai.