Kada baigiasi pokalbis ir prasideda muštynės? Kokie yra konfliktinio elgesio algoritmai? Vienokia ar kitokia forma, tačiau šiuos klausimus sau užduoda kiekvienas žmogus, kuriam bent šiek tiek rūpi jo ir jo artimųjų saugumas ir sveikata. Tęsdami savigynos temą eilinį kartą norime pabrėžti, kad geriausias scenarijus – išvengti atakos, tad jeigu tik yra galimybė – venkite konfliktinių situacijų, bet jeigu kyla rimtas pavojus Jūsų arba arba jūsų artimųjų gyvybei ir sveikatai, nedvejodami naudokite savigynos priemones, pavyzdžiui javarą.
Šiame straipsnyje sužinosite:
- Ko nemoko nei vienoje „normalių“ kovos menų mokykloje?
- Kaip 100% suvokti, už kelių sekundžių prasidės muštynės?
- Kaip pašnekovo elgesyje „perskaityti“ agresijos požymius?
Pasiruošusio žmogaus smegenys skiriasi nuo nepasiruošusio žmogaus smegenų tuo, kad jos nuolat (ne visos smegenys, o kažkuri jų dalis) skaičiuoja tam tikrų situacijų atsiradimo tikimybes bei generuoja galimus sprendimus. Taip, pavyzdžiui, verslininko smegenys nuolat sprendžia kažkokias kombinacijas, susietas su darbo partneriu, analizuoja rinką, įstatymus, valiutų kursus. Šunų veisėjas visada mintyse turi parodų seką, tikimybę įsigyti naujos veislės šunų, naujus skiepus, infekcijas.
Savigyną praktikuojančio žmogaus smegenys gali ir turi generuoti potencialiai pavojingas situacijas (ne provokuoti, o tik numatyti) ir jų vengimo variantus, galimybes išvengti situacijos patyrus minimalią žalą. Savigyna užsiimančio žmogaus smegenys visada yra budėjimo režime.
Tai nereiškia, kad pokalbio su žavia dama metu smegenys nepertraukiamai kompiliuoja: „Tuoj iš už kampo išeis didžiulis vyras su pagaliu, o aš jam taip, o jis man taip…“ arba „jeigu anie trys, stovintys prie alaus kioskelio, čiups butelius ir mes juos į mane, aš prisidengsiu šia žavia mergina ir pabėgsiu“. Savaime suprantama, kad „savigyninkas“ (kitos sąvokos nesugalvojome), diskutuojantis su žavinga dama, bus 70% įsitraukęs į minėtą pokalbį. Dar 26% dėmesio arba per periferinį regėjimą arba tiesiogiai bus nukreipti į iškirptę ir dubenį, bet 4% skanuos aplinką. Einantis šalia alaus kioskelio „savigyninkas“ lydės damą taip, kad jo (o ne jos) kūnas atliktų barjero vaidmenį tarpt apšilusių vyrukų ir gražios damos. Kai porelė artės prie stulpo, kampo arba kolonos, iš už kurios gali išbėgti vyras su pagaliu, arba netikėtai gali rėžtis automobilis, profesionalas visada pasirinks ilgesnę trajektoriją, kad galima būtų išvengti staigaus susidūrimo su galimai staiga pasirodysiančiu objektu.
Kaip suderinti smegenis, kad jos nuolat analizuotų aplinką?
Mielas drauge, ankstesnėse šių straipsnių dalyse mes susitarėme, kad būna daugiau arba mažiau pavojingų vietų. Taigi, kuomet Jūs einate pavojingesniu keliu, savigynos priemonė, pavyzdžiui, legalus kastetas – javara, turi būti arti Jūsų rankos. Tokiu būdu mes artėjame prie taktinio algoritmo: mažiau saugi vieta – aktyvuojame minėtus 4% „apsauginiu“ smegenų procentus. Mes prieiname prie sąvoką „gynyba“. Teatleidžia mums kalbininkai, bet šitą sąvoką mes panaudosime kiek kitaip. Gynyba – tai praktikos pagalba išlavinta smegenų dalis, kuri visada būna budri, nesvarbu kokioje Jūs esate būsenoje ir kur Jūs randatės.
A priori, jeigu Jūsų einate ten, kur yra pavojingiau, Jūs esate paruošęs savigynos priemonę, o tai reiškia, kad priemonė turi būti rankoje, ranka gali būti kišenėje arba prispausta prie kūno, kad Jūs nepatrauktumėt aplinkinių dėmesio. Kaip jau ir minėjome, idealus variantas – Javara. Savigynos priemonė turi būti „aktyvuojama“ einant pro parduotuves „visą parą“, kebabines, barus, kioskus, stoteles – vietas, kur gali „tūsintis“ neaiškios asmenybės. Taip pat priemonė turi būti paruošta einant ir į savo laiptinę – reikia eiti šonu, t.y. pasisukti šonu taip, kad savigynos priemonė būtų toliau esančioje rankoje.
Jeigu užmiršote namie savigynos priemonę…
Beje, tik tarp kitko, o kodėl Jūs užmiršote namie savigynos priemonę?! Kodėl Jūs niekada neišeinate iš namų, pavyzdžiui, be apatinių? Be batų? Kodėl Jūs neleidžiate sau palikti namie tokių svarbių ir būtinų daiktų?! Todėl, gerbiamieji, kad jie yra reikalingi ir būtini. Todėl, kad Jūs jaučiate poreikį. Taigi, į poreikių sąrašą reikia įtraukti ir savigynos priemones ir prioritetas turėtų būti ne mažesnis nei apatinių ir batų.
Labai sveika išlavinti tokį įprotį: prie einant iš namų paaukoti 5-7 sekundes tam, kad jūs virtualiai „prabėgtumėte“ maršrutą, išskirtumėte jame pavojingas ir saugias vietas. Tokius pratimus rekomenduoja atlikinėti profesionalūs savigynos treneriai. Labai naudinga pasinaudoti vaizduote ir „prasukti“ būsimą maršrutą į darbą, parduotuvę, klubą, pasistengti vengti pavojingų vietų, o kilus pavojui, sugeneruoti savo veiksmus ir iškart patikrinti, kur yra Jūsų savigynos priemonė. Patikrinot – esate apsiruošę išeiti – keliaukite drąsiai.
Jeigu Jūs su savini neimate savigynos priemonės, jeigu Jūs nežinote, kas yra javara, Jums gali pagelbėti bet kuris daiktas, pavyzdžiui, raktai, markeris, tušinukas.
O ką daryti tam, kuris morališkai nepasiruošė nešiotis ginklo?
Labai daug žmonių nesinešioja ginklų dėl moralinio nepasiruošimo ir jie susigalvoja daugybę priežasčių: „man šito nereikia“, „ginklai pritraukia nelaimes“ ir pabaigai banaliausias „man nepatogu“ ir kiek reikšmingesnis „man jis nepatinka“ – juk savigynos priemonė turi būti patogi.
Taigi, Jūs einate, Jūsų kelią pastoja keletas žmonių, jums pasirodžius jų akiratyje – susižvalgo ir pradeda dėl kažko šnibždėtis arba apsikeičia keletu frazių. Tokį veiksmą galima vertinti kaip verbalinius ir neverbalinius agresijos požymius arba kaip galimus agresijos, nukreiptos į Jus, požymius. Jeigu mėgstate eksperimentuoti, galite patikrinti ar tai tiesa, bet mes rekomenduotume vengti tokių situacijų…
Laukite tęsinio…
Kituose straipsniuose pabandysime plačiau panagrinėti:
- Kaip pašnekovo elgesyje „perskaityti“ agresijos požymius?
- Kada būna idealus momentas muštynėms/puolimui?
- Kokios grupės žmonių yra pavojingos?
