Praeitoje dalyje („Kaip derėtis dėl atlyginimo (I dalis)“) aptarėme pagrindinius derybų dėl atlyginimo aspektus, tačiau net neabejojame kad vis dar yra daugybė klausimų dėl to, kaip derėtis dėl atlyginimo, tad tęsiame temą. Šį kartą detaliau papasakosime kaip užsiimti gerą derybinę poziciją. Taip pat tarsime keletą žodžių apie darbo sutartį.
Klausti savęs – svarbu prieš darant!!!
Pabandyk atsakyti į kelis klausimus:
- Už kiek dirbtum mėgstamą darbą?
- Kiek uždirbi dabar?
- Kiek pajamų norėtum gauti per mėnesį?
- Kiek tau reikia būtinoms išlaidoms?
- Už kiek dirbtum nemėgstamą darbą?
- Kaip manai, kiek mokama už tą darbą, į kurį pretenduoji?
- Ar už tiek dirbtum šį darbą su meile?
- O apskritai – už tiek dirbtum?
- Už kiek mažiausiai sutiktum dirbti tą darbą?
Taip gausi tris skaičius:
- mažiausią sumą, už kurią dirbtum;
- kokio atlyginimo iš tiesų tikiesi;
- kiek norėtum turėti pajamų per mėnesį.
Pirmo skaičiaus sakyti negalima nei per derybas, nei per pokalbį dėl darbo, o antru ir trečiu galima operuot. Nieko baisaus neatsitiks, jei pasakysi darbdaviui, kad norėtum per mėnesį uždirbti tiek ir tiek (tą didesnį skaičių). Juk suvoki, kad kol kas gali pretenduoti tik į tiek (tą mažesnį skaičių).
Derybos – abipusės naudos paieškos
Kaip tik atskleisdamas kortas parodysi, kad esi pasiruošęs bei darbdavys turės gerą progą pamatyti, kaip tu save vertini. Tik nepamiršk – kuo vėliau atsiskleisi, tuo geriau. Pirma, derybų metu reikėtų aptarti kitus ne mažiau svarbius dalykus:
- Be abejo, darbo pobūdį, turinį, tikslus.
- Kokius lūkesčius darbdavys sieja su tavo persona.
- Kaip tavo darbo rezultatai paveiks bendrą padalinio ar įmonės rezultatą.
- Kada to rezultato tikimasi.
- Kada ir nuo ko reikėtų pradėti.
- Kam būsi tiesiogiai atskaitingas.
- Kaip prasidės tavo darbas.
- Į ką reikėtų kreipti daugiau dėmesio.
- Koks įmonės kolektyvas, kaip jis nusiteikęs šiandien.
- Ir taip toliau – visa, kas tau pasirodys svarbu…
Vienas mano pažįstamas, dažnai keičiantis darbus, visada per derybas klausdavo: o kodėl aš turėčiau rinktis jūsų įmonę? Gal prieš porą trejetą metų toks klausimas ir būtų buvęs deramas, ypač jei esi labai rimtas, išskirtinis specialistas, bet dabar (net jei esi labai rimtas ir išskirtinis specialistas) šis klausimas būtų nei laiku, nei vietoj. Geriau jį pasilaikyt sau.
Kai prieisite pinigų klausimą, verta pagalvoti ir pakalbėti dar apie kelis dalykus.
Uždarbis ir laikas arba laikas – pinigai
Iš ko susideda uždarbis? Kokia pastovioji dalis? Kintamoji? Dabar vis daugiau darbdavių yra linkę darbuotojo atlyginimą susieti su veiklos rezultatu. Gal tai leidžia palikti sau erdvės uždirbti, o darbdaviui – sutaupyti pastoviųjų kaštų.
Iš pradžių tai gali gąsdinti., bet jei gerai pagalvosi, gal ir nepasirodys taip baisu. Juk ateini dirbti, o ne šiaip sau gauti pinigų. Nori užsidirbti ir uždirbti. Ir jei aišku, nuo ko priklauso tavo uždarbis, tai gali net padėti. Derėdamasis gali pabrėžti, kad tave domina galimybės. Kokios jos?
Be to, labai svarbus veiksnys yra laikas – kiek jo turi dabar. Žinau, kad ne tik man, bet ir daugeliui kitų darbdavių didžiulį įspūdį (beje, teigiamą) padaro tas pretendentas į darbo vietą, kuris sako:
„Suprantu, šiandien nežinote, kokią konkrečią vertę aš galiu sukurti jūsų įmonei. Todėl sutinku, kad per bandomąjį laikotarpį mano atlyginimas būtų… (pavyzdžiui, šiek tiek, gal 10-15 procentų, mažesnis už tą, kurį esi nusistatęs kaip priimtiną).“
„Kai įvertinsite mano pastangas ir nuspręsite, kad jums tinku, atlyginimas galėtų būti toks ir toks (koks tau atrodo realus). Mano siekiamybė yra… (kiek norėtum uždirbti). Neabejoju, jums apsimokėtų, kad naudos būtų tiek įmonei, tiek man. Galėtume sutarti, ką reikia padaryti ir kada, kad darbo užmokestis didėtų.„
Esme turėtumėt suvokti! Juk visiems santykiams nusistovėti, net ir darbo, reikia laiko. Tik nesimokyk čia pateikto teksto atmintinai – tai nuskambės neskaniai. Geriau kalbėti savais žodžiais. Pavyzdžiui, sakant tokią mintį: ketinu pasistengti, kad jūs supratumėte – įmonei apsimoka mane turėti. Kas seka po to?
Sutartis – teisės, pareigos ir niuansai – SKAITYK!
Labai svarbu, kad tai, ką sutarėt žodžiu, būtų įtraukta į rašytinį dokumentą, vadinamą darbo sutartimi.
Taip, ir atlyginimo dydis, ir priedų mokėjimo sąlygos bei aplinkybės, ir papildomas vadinamasis gerovės paketas (darbo priemonės, išlaidų padengimas ir panašiai) bei visi kiti dalykai, kurie atrodo svarbūs.
Žinau, bus ir darbdavių, ir darbuotojų, kurie šioje vietoje šnypštelės, kvėptelės ir numos ranka: kam to reikia?!
Tai jau jūsų reikalas, vyrai. Žmogiškosios prigimties garantuota laisva valia gerbti įstatymus ar juos pažeidinėti, laikytis tarpusavio įsipareigojimų ar nepaisyti. Kaip tik todėl būtų verta susitarimą sutvirtinti parašais, kad ta prigimtis netyčia nepasiduotų pagundai „išdurti“ artimą savo.
