Sakyti „ne“ ir atsisakyti – dvi nepaprastos užduotys, sukeliančios mums nemalonių pojūčių kažkur viduje… Juk visi susiduriame su situacijomis, kai gauname viliojančių, tačiau netinkamų dėl tam tikrų priežasčių pasiūlymų ir kiekvieną kartą tenka rinktis, spręsti, kaip teisingai priimti arba atsisakyti pasiūlymo.
Dvigubai sudėtingiau būna tada, kai pačiam tenka tarti kam nors „ne“, pavyzdžiui, kai žmogaus pasiruošimo lygis neatitinka lūkesčių, projekto reikalavimų. Juk „geras žmogus“ – tai ne profesija! Kaip gi atsisakyti ir tarti „ne“, kad nei viena iš pokalbio šalių nejaustų negatyvo po sudėtingo pokalbio? Štai keletas paprastų rekomendacijų:
1. Visuomet būkite mandagūs ir tvirti
Jeigu jums netinka žmogus arba projektas, mandagia, bet aiškia forma tai išdėstykite. Nebijokite frazės „man, deja, netinka toks bendradarbiavimo formatas.“
Dar nė karto neteko matyti, kad įvairiuose startup’uose arba projektuose sąžiningas ir motyvuotas atsisakymas būtų pasitinkamas „su šakėmis ir grėbliais“. Jums netinka žmogus arba projektas – atsisakykite ir neteks kentėti prisitaikymo. Jeigu taikysitės, galų gale vis vien suprasite, kad tai „ne jūsų“, o laikas ir pastangos jau bus investuoti „puodeliams klijuoti“, o anie vis „duš“ ne kartą ir ne du, kol jūs kentėsite: kad tik nereiktų atsisakyti, tarti „ne“.
2. Nedelskite atsisakydami
Jeigu laisvai samdomi specialistai įvertinami (tinkamas/netinkamas) per dieną, dvi, kompanijose kažkodėl priimta delsti ilgiau. Kuo aukštesnės pareigos, tuo sudėtingesnė komunikacijos struktūra. Atsisakymas suteikia apsisprendimo, stabilumo pojūtį.
Nesusiklostė, netinka, nėra laiko, nėra laisvos darbo vietos, nereikalingas žmogus, turintis tokių įgūdžių – praneškite apie tai, nelaikykite derybininkų „ore“. Labai tikėtina, kad kažkas jumis pasikliauna, tikisi bendradarbiavimo, o jūs paprasčiausiai vagiate iš jo laiką ir galimybę per tas dienas/savaites susirasti kitą darbą arba projektą.
3. Jeigu turite priežasčių, kurias galite pasakyti – sakykite
Priežastis, pavyzdžiui „apie jus blogai kalba“ jokiu būdu neturi būti viešinama (net jeigu ji ir tapo pagrindine atsisakymo priežastimi). Na, elementari etika ir pagarbaus bendravimo taisyklės. Žmogui tokia priežastis vargu ar pagelbės pasitaisyti, o apie jus dar ir gandai pasklis, pavyzdžiui, „ką jie sau galvoja, šmeižikai!“.
Tačiau priežastis „mes negalime jūsų priimti, kadangi turite 1 metų, o ne 2 metų patirtį: jums dar reikėtų padirbėti projektų valdymo sferoje“ – tai, apie ką galima ir reikia pasakyti kandidatui. Žmogus dirba su savimi ir jis jums liks dėkingas (jeigu, aišku, jis yra adekvatus).
Jeigu jūs esate laisvai samdomas darbuotojas arba verslininkas ir jums tiesiog perša per mažą kainą už jūsų paslaugas, netinkamą atlyginimą arba kabalines darbo sąlygas – taip pat nebijokite apie tai pasakyti: rinka ir jūsų kolegos laikui bėgant bus dėkingi už tai, kad motyvuoti atsisakymai ir savo paslaugų kainos išmanymas išvalė rinką nuo mėgėjų taupyti kitų sąskaita.
4. Jeigu galite kažką rekomenduoti vietoj savęs, būtinai tai padarykite
Jeigu pažįstate patikimų žmonių – rekomenduokite juos: tiek atsisakymą gavę žmonės išeis patenkinti, turėdami potencialų kontaktą, tiek (neslėpkime) sau į „karmą“ galėsite įdėti pliusų ;). Tačiau esmė netgi ne karmoje, o tame, kad jūs galite pasiūlyti kompetetingą alternatyvą žmogui, kuriam buvote priversti tarti „ne“. Vienintelė pastaba: rekomenduoti galite tik tą, kieno adekvatumu ir atsakingumu jūs esate tikri bent 90%.
5. Visuomet suteikite sau 12 valandų pagalvoti
Net jeigu nuo pat pradžių žinote, kad projektas jums netiks, „permiegokite“ su šia idėja, priimkite galutinį sprendimą šviežia galva. Kartais tai, kas iš pradžių atrodo netinkama, pasvėrus visus „už“ ir „prieš“ gali tapti pasiūlymu, kurį vis dėlto priimsite.
6. Kasdienis gyvenimas – tai nauji projektai!
Šis tekstas skirtas ne tik darbdaviams arba laisvai samdomiems darbuotojams. Jis skirtas absoliučiai visiems, nes labai, labai daug žmonių tiesiog nemoka ištarti „ne ir tai stipriai įtakoja jų gyvenimus, nuotaikas ir netgi sveikatą.
Norite paprastų pavyzdžių? Prašome:
- Rytoj ryte jūs anksti ryte keliaujate į darbą, tačiau pažįstami prašo jūsų nuvežti juos 5 klubą ir iš ten pasiimti. Prasideda pasiteisinimai: „na, juk jie man pagelbės, kai aš jų kažko paprašysiu“ – pirma klaida! Niekuomet nesitikėk iš žmonių per daug ir neteks tiek daug nusivilti. Žmonės natūraliai tikisi, kad jiems bus atlyginta už gerus darbus. Nesakau, kad to nebūna, tačiau realiame gyvenime viskas vyksta šiek tiek kitaip. Gerus darbus daryti galime ir turėtume, tačiau nereikia kenkti sau!
- Standartinė, klasikinė situacija: mergina prašo pavaišinti ją kokteiliu. Jeigu išties to nori – vaišink, bet jeigu žinai, kad pavaišinęs ją kokteiliu jausies „keistai“ (pakeiskime šia sąvoka apibūdinimą „kvailai“), kam tai daryti? Kam vežioti kažką po namus, jeigu tu paprasčiausiai nenori to daryti? Tai labiau retoriniai klausimai, kad kiekvienas pamąstytume…
- Draugės/draugai tempiasi jus į kažkokį koncertą/parduotuvę ir panašiai, nes jiems liūdna be jūsų, o jums reikia ruoštis kažkam. Taip, joms/jiems labai liūdna be jūsų ir jūs – vienintelis pasaulyje draugas/draugė, bet ar viskas yra taip gražu? Mokykimės susidėlioti prioritetus. Tokiu atveju turėsite daugiau laiko tiek sau, tiek bendravimui su draugais.
Taigi, tikiuosi, kad šis straipsnis privertės susimąstyti tuos, kurie vis dar nedrąsiai taria „ne“ ir aukojasi vardan visų tikėdami, kad kažkada kažkas kažkokiu būdų juos už tai apdovanos!