Pagrindinė šių laikų tema yra bendravimas. Įvairiausi specialistai rengia seminarus ir praktinius užsiėmimus retorikos, pristatymo arba konfliktų valdymo temomis. Esminė šių treniruočių sudedamoji dalis yra žodinis bendravimas susiklosčius įvairioms situacijoms.
Kur prasideda bendravimas? Įsivaizduokite tokią situaciją: pokalbiui laukiate potencialaus pretendento į laisvą darbo vietą. Šis įžengia į biurą. Kas pirmiausiai krinta į akis? Išorinis vaizdas, nes pirmiausia savo pašnekovą suvokiate vizualiai. Viskas vyksta žaibiškai, per kelias sekundes – tai senovės laikų reliktas – mūsų protėviams tekdavo labai greitai suprasti su kuo turi reikalą – draugu ar priešu. Ši akimirka lėmė gyvybę arba mirtį.
Teigiamas pirmasis įspūdis – beveik sėkmingas finišas!
Ačiū Dievui, tokie reikšmingi sprendimai seniai liko praeityje, tačiau mechanizmai išliko. Pirmąjį įspūdį beveik 60 proc. lemia nežodiniai signalai, tokie kaip išvaizda, apranga ir kūno kalba.
Balsas ir kalbėjimas sudaro visgi daugiau nei 30 proc. Lyginant su šiais aspektais tik 7 proc. tenka turiniui, t.y. tam, ką norime pasakyti. Todėl nenuostabu, kad žmogus išoriniam vaizdui skiria tiek daug dėmesio.
Girdėti balsų, teigiančių, kad pirmasis įspūdis yra pervertinamas. Gerai pažinti žmogų gali tik po ilgesnio bendravimo, o pirmasis įspūdis dažnai būna klaidingas. Be abejo, tai teisinga, tačiau pražiopsojus pirmą įspūdį, gali nepasitaikyti progos bendrauti toliau. Profesinėje srityje, kai susipažįstate su naujais verslo partneriais arba pretenduojate į pelningą darbo vietą, teigiamas pirmasis įspūdis gali būti lemiamas tolesnei jūsų karjerai.
Stereotipinis mąstymas
Visada prisiminkite, kad žmogus pagal savo išorės duomenis yra priskiriamas tam tikrai grupei. Bendraujant tarpusavyje veikia procesai, kurie vyksta pagal tam tikrus principus, nes mąstome klišėmis. Dažnai jos perduodamos iš kartos į kartą. „Vyrai nerodo jausmų“ arba „moterys per daug ožiuojasi“, – visi žinote tokių ar panašių bendrų nuostatų. Visai neįdomu, ar jos jau pasenusios, ar teisingos, ar klaidingos.
Darbe žmonės taip pat skirstomi į kategorijas dažnaiu, nei to pageidautume. Ryškiai raudonos lūpos ir banguoti, garbanoti plaukai asocijuojasi su „vampyru“, o ilgi plaukai ir kelias dienas neskusta barzda – su „pleibojumi“. Viskas būtų neblogai, tačiau ar tokios asociacijos gali padėti kopiant karjeros laiptais? Tikriausiai ne, todėl verta žinoti apie šiuos mechanizmus. Kartą patekus į šabloną, sunku iš jo išsiveržti.
