Praeitoje dalyje aptarėme atsipalaidavimo ir racionalaus, sąmoningo mąstymo nukreipimo svarbą kuriant idėjas: „Apie kūrybingumą (II dalis)„.
Gamtos signalai
Vieną 1948 m. dieną Džordžas de Mestralis pasivaikščiojo po apylinkes gimtojoje Šveicarijoje ir grįžęs namo pastebėjo, kad drabužiai kibte apkibę smulkučiais lakišiais. Tramdydamas susierzinimą jis pešiojo kibius po vieną ir staiga panūdo išsiaiškinti, kaip jie prilipo prie audeklo.
Iš arti apžiūrėjęs lakišius pamatė, kad jie apaugę mažylyčiais kabliukais, lengvai užsikabinančiais už audinio kilpelių. Įkvėptas tokio paprasto dalyko de Mestralis ėmė sukti galvą, ar nebūtų galima tokios idėjos pritaikyti paviršiams sujungti. Jo ieškojimai galiausiai baigėsi „Velcro“ lipdukų išradimu.
De Mestralio istorija dažnai iliustruojamas vienas svarbiausių užslėptų kūrybingumo principų – suvokimas, kad vienoje situacijoje kilusi idėja arba panaudotas metodas gali būti pritaikyti ir kitomis aplinkybėmis.
Šis principas atsiskleidžia daugelyje garsių novatoriško mąstymo situacijų, pavyzdžiui, Frankas Loidas Vraitas pastebėjo maldai sudėtų savo rankų formą ir buvo įkvėptas sukurti bažnyčios stogo konstrukciją. Tačiau įtakos gali turėti ir kitas nematomas, bet ne mažiau reikšmingas veiksnys.
Gamtinės aplinkos poveikis žmogui
Siekiant išsiaiškinti gamtinės aplinkos poveikį žmonių mąstymui ir elgsenai buvo atlikta nemažai tyrimų. Pasak mokslinių išvadų, net keli krūmokšniai gali padaryti pasaulį geresne vieta gyventi.
Ligoninėse, kur kas lengviau sveiksta ligoniai, kai pro palatų langus matyti medžiai, ir kaliniai kur kas rečiau skundžiasi sveikatos sutrikimais, jei kamerų langai išeina į laukus ar mišką.
Gamta veikia ne tik kalinius ir ligonius, ji daro įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Buvo moksliškai tyrinėjamas žalumos ir nusikalstamumo santykis. Ko gero, originaliausio iš tokių tyrimų organizatoriai sutelkė dėmesį į didelį daugiabučių namų rajoną Čikagoje. Rajonas juos labai domino dėl dviejų priežasčių.
Pirma, vienuose jo kvartaluose augo palyginti daug krūmų ir medžių, o kiti priminė visiems žinomas betono džiungles. Antra, žmonės po rajono butus buvo paskirstyti atsitiktinumo principu, ir taip buvo užtikrinta kad abiejų tipų kvartaluose nusikaltimų skaičiai negalėjo priklausyti nuo gyventojų pajamų, kilmės ar kurių kitų veiksnių.
Tyrimo rezultatai buvo įspūdingi. Žaliuojančiuose rajono kvartaluose buvo 48 proc. mažiau turto vagysčių ir 52 proc. mažiau smurtinių nusikaltimų, palyginti su kvartalais, kuriuose neaugo nė vienas augalas. Tyrėjų spėjimu, žaluma galėjo kelti žmonių nuotaiką, ir todėl jie buvo mažiau linkę nusikalsti.
Gamta skatina kūrybingumą
Žaluma, atrodo, ne tik stabdo asocialią elgseną, bet ir didina žmonių kūrybingumą. Japonų psichologai Seiji Shibata ir Naoto Suzuki surengė kelis eksperimentus. Dalyviams teko atlikti įvairias kūrybines užduotis kruopščiai prižiūrimoje biurų aplinkoje.
Per vieną eksperimentą keli biurai buvo aprūpinti vazoniniais augalais, ir šie buvo pastatyti priešais dalyvius arba greta jų, kituose biuruose augalų nebuvo. Per kitą tyrimą eksperimentatoriai atidžiai stebėjo, kaip paveikiamas kūrybingumas, kai vietoj vazono su augalu atsiranda panašaus dydžio žurnalų stovas. Vėlgi mokslininkai rado įrodymų, kad vazoninis augalas stiprina žmonių kūrybingumą.
Tyrimus dirbtinėmis aplinkybėmis patvirtino ir stebėjimai tikroviškesnėse situacijose. Robertas Ulrichas iš Teksaso universiteto aštuonis mėnesius tyrinėjo kūrybingumą biure. Rezultatai parodė, kad papuošus biurą žydinčiais ir lapiniais augalais darbuotojai vyrai sukurdavo 15 proc. daugiau naujų idėjų, o jų kolegės rasdavo lankstesnių problemos sprendimų.
Kito eksperimento metu buvo pastebėta, kad žaliuojančiuose kiemuose vaikai žaidžia kur kas kūrybingesnius žaidimus negu skurdesnėje betoninėje aplinkoje. Kodėl truputis gamtos taip veikia žmones?
Pasak kai kurių teoretikų, paaiškinimo reiktų ieškoti tūkstantmetėje istorijoje. Evoliucinės psichologijos specialistai žmonių elgseną mėgina aiškinti atsižvelgdami į tai, kiek ji galėjo padėti žmonėms klestėti ir išlikti per kartų kartas.
Jų nuomone, mūsų protėvius, radusius sveikų medžių ir kitų augalų, galėjo užlieti ramybė, nes reiškė, kad čia pat yra apsčiai maisto ir galima kurį laiką nebesukti dėl jo galvos. Apimti tokio malonaus jausmo žmonės darosi paslaugesni, laimingesni ir kūrybiškesni.
Kūrybingumo ir spalvos sąryšis
Tad ar ilgas pasivaikščiojimas gamtoje ir geroje vietoje pastatytas vazoninis augalas – tai minimumas, būtinas kūrybingumui sužadinti? Neįprastą tyrimą atliko Endriu Eliotas su kolegomis iš Ročesterio universiteto. Jie analizavo kūrybingumo ir pasąmonę veikiančios spalvos sąryšį.
Tyrėjai galvojo taip: kadangi raudona spalva dažniausiai asocijuojasi su pavojaus ir klaidos pojūčiu (prisiminkite raudoną šviesoforo šviesą ir raudoną mokytojos rašiklį), o žalia – su pasitikėjimu ir atsipalaidavimu (prisiminkite žalią šviesoforo šviesą ir gamtą), tai net menki šių spalvų pėdsakai galėtų trikdyti kūrybingumą arba jį skatinti.
Kiekvienas dalyvis gavo po brošiūrą su standartinėmis anagramomis. Kiekvieno brošiūros puslapio kampe raudonu arba žaliu rašalu buvo užrašytas dalyvio kodo numeris. Iš pradžių reikėjo patikrinti, ar ant kiekvieno puslapio užrašytas teisingas numeris, o tada išspręsti anagramas.
Nors į numerius kiekvienas vos užmetė akį, bet tie dalyviai, kurių numeriai buvo užrašyti raudonu rašalu, išsprendė vos trečdalį anagramų, palyginti su mačiusiais žalią rašalą. Todėl yra pagrindo manyti, kad kūrybingumui labiau tinka žalia spalva.
Šis tekstas yra paremtas Ričardo Vaismano parašyta knyga „59 sekundės. Akimirkos galia tavo gyvenime„, kurią Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla. Rekomenduojame!
Linas Mitaitis
