Muzika labai stipriai veikia mūsų būklę (būseną), todėl šios dienos tema – muzika darbui! Ji padeda atsipalaiduoti, pakelia nuotaiką, diktuoja tempą, pavyzdžiui, bėgiojant, nuteikia romantiškai ir padeda dirbti. Kas svarbu norint nusiteikti darbui?
Susikaupimas, dėmesys, tam tikras „minčių srautas“ – visa tai siejama su produktyvumu. Būtent tam, kad pakliūtumėt į „darbingumo srautą“, reikia gan ilgam susikoncentruoti į darbą. Deja, kalbėti apie tai yra kur kas lengviau (kaip ir visose srityse) nei pasiekti minėtą būseną. Tačiau pabandykime!
Mokslas šiuo atveju turi savo „muzikinį sprendimą“.
Kas yra Focus@Will?
Focus@Will – tai naujas muzikinis projektas, padėsiantis jums parinkti teisingą muziką, kuri leis jums pasiekti norimą būseną.
Galite registruotis per savo socialinio tinklo profilį ir mėgautis gera muzika. Klasika, ambient, akustika ir kt. – 6 skirtingi muzikos stiliai jūsų paslaugoms.
Na, o dabar šiek tiek teorijos.
Kodėl muzika padeda mums dirbti?
Mūsų organizmo mechanizmai, atsakingi už pojūčius, pastoviai gauna iš aplinkos informaciją – kvapus, šviesą, garsus, lytėjimo pojūčius. Paukščių čiulbesys už lango, rūbų jutimas ant kūno ir rankų prisilietimai prie klaviatūros, kavos aromatas ir tūkstančiai kitų smulkmenų – vis tai kovoja dėl mūsų dėmesio ir kai tik jūs susikoncentruojate ties vienu iš šių pojūčių, iškart išsiblaškote. Dirbti tokiose sąlygose neįmanoma ir šioje vietoje mums į pagalbą atskuba tai, ką psichologai vadina „selektyviu dėmesiu“, t.y. kai mes susikoncentruojame į vieno darbo atlikimą visiškai (tačiau dažniau tik dalinai) ignoruodami viską, kas neliečia darbo proceso.
Selektyvus dėmesys
Selekyvus dėmesys – tai tarsi prožektorius, nukreiptas į kažką ir, kaip ir bet kurio prožektoriaus, apšvietimo spindulys gali būti didelis ir mažas. Pavyzdžiui, dabar jūs skaitote šį straipsnį ir jūsų „prožektorius“ nukreiptas į jį – spindulys gan mažas (siauras), todėl visa kita nueina į antrą planą. Tačiau kai tik įvyks kažkas, kas sugebės patraukti jūsų dėmesį, jūs iškart susifokusuosite į naują dirgiklį.
Dirgiklių ir šiuolaikinio, technologijų persotinto pasaulio pagundų yra tiek daug, kad dirbti tampa vis sudėtingiau. Todėl vos ne vienas svarbiausių šių dienų klausimų yra: „Ką daryti, kad būtume susifokusavę į darbą kuo ilgiau ir nesiblaškytume?“
Ką apie tai kalba mokslininkai?
Milijonai evoliucijos metų suteikė žmonėms smegenis, kurios gerai prisitaikė gyventi nedidelėse, socialinėse, klajojančiose grupėse. Mūsų akys sugeba atskirti smulkiausias mus supančio pasaulio detales, o ausys atpažįsta garsus diapazone nuo 16-20 iki 20000 Hz.
Gamta mus tyčia suprojektavo taip, kad mes medžiotume, pastebėtume smulkius vaisius medžiuose arba žolėje ir iš anksto pamatytume artėjantį pavojų. Dabar būtinybės medžioti arba gelbėtis nuo plėšrūnų nėra, tačiau mūsų sensoriai iki šiol veikia pagal tą pačią schemą. Gauta informacija transformuojama į elektrocheminę mūsų nervų sistemos kalbą dėka sensorinių ląstelių… Pavyzdžiui, kuomet jūs klausotės muzikos, garso bangos „trankosi“ į jūsų ausų būgnelius ir keliauja į vidinę ausį. Joje virpinami mikroskopiniai plaukeliai (ląsteles). Būtent jų judėjimas paverčia mechaninę garso bangos energiją cheminiais signalais, kurie po to keliauja mūsų nervų sistema – štai taip (labai trumpai) galima būtų apibūdinti mūsų klausos funkciją. Yra netgi atskira mokslo šaka – psichoakustika, kuri nagrinėja garsų suvokimą ir pagrinde šis mokslas nagrinėja muziką.
Kai kurie teoretikai sako, kad tai susiję su vadinamąją kognityvine perkrova, kuomet mūsų smegenys tiesiog atjungia reakciją į išorinius dirgiklius. Pripratimas prie triukšmo ir jo perkėlimas į „foną“ trunka maždaug 20 minučių. Po to jūs jau nebesiblaškote ir galite susitelkti į darbą. Tai panašu į tą situaciją, kuomet triukšmingame vakarėlyje jūs bandote suprasti, ką jums sako vienas žmogus.
Muzikinis fokusas
Visas fokusas tame, kad reikia „apkrauti“ jūsų smegenis lygiai tiek, kad tuo pačiu leistume joms dirbti. Muzika šiuo atveju labai praverčia. Aišku, taip veikia ne kiekviena muzika, kadangi kiekviena melodija turi savo tonaciją ir gali sukelti jūsų atmintyje emocinių vaizdinių, kurie nevisai tinka darbui. Todėl darbui geriausia rinktis muziką, kuri nesukeltų ypatingai neigiamų arba teigiamų emocijų. Ji turi būti neutrali.
Raminanti muzika (60 dūžių per minutę) gali sumažinti neuronų aktyvumą ir sukelti ramią, tačiau tuo pačiu ir aktyvią būseną – alfa būseną, kurios metu padidėja mūsų smegenų alfa bangų aktyvumas ir sumažėja beta bangų aktyvumas. Kitaip sakant jūs nusiraminate ir pakliūnate į „darbinį srautą“ arba, tarkime, būseną.
Žmogus gali būti tokioje būsenoje nuo 20 iki 40 minučių. Tačiau jeigu Jūs žinote savo paros ritmus ir derinate juos su savo darbotvarke, „sraute“ galite išbūti 1-2 valandas!
Taigi, o dabar pateikiame nuorodas į svetaines, kuriose rasite muzikos tiek darbui, tiek nuotaikai:
