Viktor E. Frankl parašė knygą „Man’s Search For Meaning“, kurioje aprašė Žydų genocidą ir papasakojo šokiruojančią istoriją apie koncentracijos stovyklą. Knygos esmė buvo tokia: žmonės koncentracijos stovykloje mirdavo per kelias dienas nuo to momento, kai prarasdavo tikėjimą, prasmę gyventi. Jie tiesiog užgesdavo ir greitai „pasigaudavo“ bet kokią ligą, kuri jiems tapdavo mirtina.Kai naciai tyčiojosi iš Viktor E. Frankl‘o siūlydami jam valgyti, į purviną dubenį įpylę pamazgų su „žalia“ žuvies galva… jis ten matė prasmę. Matė prasmę pergyventi visą tą košmarą ir papasakoti pasauliui apie tai. Dėka tikėjimo jis tapo stovyklos žmonių lyderiu. Su juo tardavosi patys naciai. Kas svarbiausia – jis išgyveno ir papasakojo pasauliui apie tą pragarą.
Aš manau, kad tokiam, kaip jis buvo tūkstančiai progų kiekvieną dieną pamesti savąjį tikėjimą. Dar manau, kad ten nebuvo pasitikėjimo savimi, dėl kurio visi taip eina iš proto. Tad žmonės, kai imatės daryti didelius darbus, užsibrėžiat tikslus, formuojat naujus įpročius ir po kelių bandymų jums nepasiseka išlikite bent su tikėjimu. Pralaimėjimas irgi yra sprendimas. Kai kurie numeta, kai kurie išlaiko tikėjimo testą. Viskas pasibaigia, kai patys nusprendžiate. Nereikia absoliučiai jokio charakterio ir tikėjimo, kad: prisivalgytumėte, grįžtumėte į seną guolį, eitumėte pakelti alaus bokalo ar surūkytumėte dar vieną cigaretę, žiūrėtumėte filmus ar televizorių ir t.t. Jums tereikia plaukti pasroviui, kaip klozeto gyventojui palydėtam iškilmingo krioklio, ir Jūsų gyvenimas tikrai nueis velniop. Tikrai. Gal ir į naudą – įkvėps kitus?
“Aš Vyras” komanda dėkoja už šį straipsnį www.laimingi.lt