Praeitoje dalyje aprašėme, kaip susidaro užburtas ratas, į kurį patenka visi daug savivertės neturintys žmonės. Taip pat nurodėme, jog viskas ką mums reikia daryti, jog nepakliūtumėm į šį ratą – atskirti faktus nuo interpretacijų.
Šioje dalyje aptarsime kaip dar mums gali pakenkti savivertės trūkumas. Aptariamas aukos vaidmuo, nereikalingas tobulybės siekis bei aplinkiniai, kurie mums neretai pakenkia, nors galutinį tašką padedame patys. Ir, žinoma, sprendimas kaip išvengti savivertės stygiaus.
Aukos vaidmuo
Pagvildenkime pirmąjį atvejį. Čipui patinka, kai galiausiai nusileidžiate ir pasijuntate auka: tokią paveikti kur kas lengviau. Aukos nepritampa. Jos nemėgstamos žmonių, nes nekaip atrodo. Aukos tūno savo komforto zonoje ir nesiekia jokių didžių (ir pavojingų) laimėjimų. Jos gyvena susitaikymu pažymėtame pasaulyje. Pasaulyje, kuris kratosi jų kaip netinkamų žaidimams.
Čipas klaidina priversdamas patikėti, kad saugiau yra slėptis, tad reikia liautis bandžius ir pasiduoti, užuot siekus žvaigždžių ar ieškojus aukso. Jis įtikimai čiulba, jog geriau sėdėti tykiai, vengti rizikos ir užkirsti kelią nesėkmėms nieko neveikiant.
Jis greitas nurodyti priežastis, kodėl turite prastai apie save manyti. Tikslas – priversti jus juo patikėti ir pamiršti, kad esate vertas išbandyti naują verslą, surasti sėkmę ar laisvę. Nemėgindami išvengsite nesėkmių, tad Čipas bus apsaugojęs jus nuo tokios nemalonios tikimybės.
Jis puikiai žino, kad jo klausydami sugadinsite santykius ir atitolinsite sėkmę. Ir vieną, ir kitą jis laiko nevertais rizikos. Kaip globėjiškas šeimininkas, jis mieliau jus matytų sėdintį namie, palindusį po lova, o ne žygiuojantį į medžioklę.
Jam patogiau, kai pykstate ant savęs dėl pralaimėjimų ir nerizikuojate sulaukti blogiausios lemties, pervertinę savo galimybes. Čipas, be kita ko, yra kaltės ugdymo meistras. Primindamas visus tuos kartus, kai susimovėte, buvote savanaudis, įskaudinote kitus ir tėškėtės veidu į purvą, drąsina jus užsiimti saviplaka.
Čipas gali kartoti, kad tykus gyvenimas ne toks jau ir blogas, be streso, kuris lydi siekiančiuosius pergalių. Galbūt net racionaliai pasiaiškinsite, kad neišsišokdamas ir nebandydamas savo galimybių ribos išvengiate nemalonių netikėtumų.
Tačiau tai pasmerktųjų egzistencija: be aistros ir įtakos, kurias patirtumėte žaisdami aukštesniu lygiu. Susigrąžinę prarastą savigarbą, atgausite ir buvusią didybę, rasite daugiau naujų galimybių laimei ir pilnatvei pasiekti.
Tobulybės siekis
Čipas gali griebtis ir kitos taktikos: griauti jūsų gyvenimą įtikinėdamas, jog savo nerangumą įveiksite, jei tik labiau pasistengsite ir sieksite tobulybės. Jis gali įtikinti, kad nevisavertiškumą galima valdytiarba paslėpti užsikabarojus į tobulybės sieną atremtomis kopėčiomis, kurių vienas galas pasislėpęs debesyse.
Pasiekę tai, ką manote esant kopėčių viršų, aptiksite, jog vis dar nesate tobulas, nepasiekėte tiek, kad būtumėte šio to vertas, ir turite lipti toliau, kol pasieksite tobulumo viršūnę.
Žinoma, pakopos niekada nesibaigia. Tobulybė lieka nuviliamai toli ir apgaubta migla, tad ir toliau save plakate, nes gyvenimą paskyrėte nepasiekiamam pasiekti.
Kuo pikčiau Čipas plūsta jus, kad nesate kaip reikiant geras, tuo ryžtingiau stengiatės įrodyti savo vertę, tai yra tapti tobulas. Mažai tikėtina, kad save ėsdami parodysite geriausius rezultatus. Šiame scenarijuje ramybė nenumatyta.
Antruoju atveju Čipas į šipulius sudaužo jūsų trapią savigarbą ir įtikiną, kad niekuomet nebūsite kaip reikiant geras, supindamas tikrus įvykius su jų interpretacijomis. Savigarbą atkursite išmokę atpažinti, kada Čipas tauškia nesąmones, ir suvokę, kad jo klaidinantys patarimai tirpdo jūsų meistriškumą, laimę ar didybę.
Kaltės jausmą visada pasirenkame. Užuot maišę save su žemėmis dėl nesėkmių, įgykite pranašumo neatsisakydami savo vizijų, vertybių, ryžto ir gyvenimo tikslo.
Kartais pakenkia aplinkiniai
Čipo kuždamas žlugdančias frazes neretai pirmąkart išgirstame ne iš jo. Naikinančius žodžius, klaidingas pasakymų ar veiksmų interpretacijas, kurios iškankina mūsų savigarbą, ne visada užprogramuojame patys.
Neretai mums iš tiesų kažkas kitas lepteli, jog esame negana geri, nemylimi, neverti gyvenimo dovanų. Tačiau mes patys priimame ir sugeriame kito asmens apgaules. Galbūt tėvas, senelis ar kitas žmogus mestelėjo, kad kažkurioje srityje esate netobulas, o jūs tuo patikėjote.
Pasigavęs šiuos žodžius, Čipas mėgsta nuolat priminti, kad esate menkysta. Tačiau ir klaidingų interpretacijų pažadintas destruktyvias mintis, ir nemielus kitų žodžius galima įvertinti kaip neteisingus ir nesuteikiančius laimės. Turite neįtikėtiną galią kaskart nutildyti kritikuojantį, vos tik jis ar ji pradės tarti įžeidžiančius žodžius.
Čipas nepaliks jūsų visą gyvenimą. Jo tikslas – kurstyti jūsų nepasitenkinimą savimi ir gyvenimu. Jam pavykus sukelti sielvartą, vaidus, jūsų savivertė silpsta, o Čipas tvirtėja. Atkreipkite dėmesį, kad jis itin garsiai reiškiasi kilus stresui ir sielvartui. Pasinaudojęs šiomis progomos, jis primena jums, kad nesate tobulas.
Sprendimas
Svarbiausia, atpažinkite šias klaidinančias šnekas, kurios neva turėtų jus apsaugoti arba skatinti tapti geresnį, ir įsikiškite emocinius kištukus, kad negirdėtumėte jo destruktyvių žodžių. Atskirkite jo balsą, kai Čipas nusprendžia pareikšti savo nuomonę, ir žinokite, kad jos paisyti nereikia.
Neatsargūs, neįtikimi jo patarimai bloškia jus atgal, griauna santykius ir stiprina sielvartą. Pats veiksmingiausias būdas yra laikinai užtildyti Čipą, griežtai liepus užsičiaupti ir eiti velniop!
Būkite toks pat negailestingas tildydamas šiuos ciniškus plepalus, kaip ir jis juos skleisdamas. Gebėjimas atskirti dominuojantį, bet žlugdantį Čipo balsą nuo švelnesnio, išmintingo intuicijos patarimo padės jums susigrąžinti ir sutvirtinti savo vertės pajautimą.
Autorius: Joe Rubino
Šis tekstas yra paremtas naujausia Joe Vitale knyga „Gyvenimo pamokos„, kurią išleido leidykla „Alma Littera“ ir kurioje galite rasti daugiau patarimų gyvenimiškais klausimais.
