Straipsniuose apie gyvenimą iliuzijoje sužinojome, kad mintys – tai kažkas, kas ateina ir praeina. Jos nėra pastovios, palyginus su pačiu „aš“. Dabar turiu keletą žodžių apie išganingąją saviugdą.
Daugelis užsiima saviugda ir yra pabudę iš nežinomybės sapno, o tai labai gerai! Saviugdoje blogas mintis pakeitė geresnės, bet ieškome toliau (ko?). Saviugda irgi yra sapnas, tik šiek tiek gražesnis – vietoje visiškai nepatenkinančių minčių, gauname geresnes, bet irgi nepatenkintas mintis (antraip, kodėl „kova“ tęsiasi?).
Saviugdos sapnas gali praeiti lygiai taip pat, kaip ir tas nežinomybės sapnas. Dabar, kai žvelgiate atgal, sakot sau: „kai nežinojau visų tų žinių, gyvenimas buvo…“. Lyg sėdėtumėte prie lango, mąstytumėte ir staiga grįžtumėte į save: „Ach! Apie ką aš čia mąstau?“. Staiga sapnas praeina. Galima pabusti ir iš saviugdos sapno.
Nesakau, kad reikia mesti gerus įpročius, kurie padeda sutvarkyti gyvenimo reikalus ir keliauti gyventi į mišką su indėnais. Saviugda yra kelias, bet tai tik kelio dalis. Kai pasieksite didžiulius tikslus, pamatysite „saviugda manęs nebepatenkina“ stotelę. Ši stotelė matosi visą laiką, bet tikslai ir svajonės verčia visą laiką žiūrėti į priešingą pusę. Būtent čia didžioji dalis susimauna ir kartoja saviugdos maršrutą daug kartų, bandydami patenkinti įsismaginusį ego.
Gyvenimas yra graži harmonija, jeigu moki jį gyvent neprisirišęs. Kiekvieną kartą, kai jaučiate nepasitenkinimą, p. Harmonija nori Jums pasakyti, kad darote kažką ne pagal ją. Viskas vyksta pagal šią Ponią. Jeigu darote ne pagal harmoniją – ji siunčia bėdeles ir laukia, kol pabusite.
Užsiimti saviugda, bet neišdrįsti jos peraugt… Panašu į spąstus. Yra vieta už saviugdos ir ją įmanoma pasiekti. „Turtuoliai irgi verkia“ (serialų stilium) – „saviugdininkai irgi griaužiasi ir liūdi, ir kartais net labai labai“. Metas tai pripažinti ir atvykus į stotelę – išlipt ir persėsti į „O ką aš šioje žemėje veikiu? Kas aš esu? Kas yra laimė?“ traukinuką.
“Aš Vyras” komanda dėkoja už šį straipsnį www.laimingi.lt
