„Reikia save disciplinuoti“, pagalvoji sau, bet ne visada to imiesi. „Ateina“ tas sunkumo jausmas, kuris lyg užkelia ant pečių didesnę atsakomybę ar darbą, negu tuo metu nori pakelti. Vidinė kova ir derybos su ego prasideda. „Nagi, pirmyn, bent šį kartą, pasiryžk!”, sako vidinis balsas. Reikalai ima judėti, ir džiaugiesi, bet šokiui pasibaigus ryžtas baigiasi ir tenka prisėsti ant šalia aikštelės esančių kėdžių ir žiūrėti į gyvenimo šokį iš naujo. Disciplina tėra pavyzdys; įpročių ir tikslų, kuriuos mes norim ištaisyti ar pasiekti, yra begalės.
Šiuo metu posakis „gyvenimas tėra tavo paties atspindys“ virsta liaudės patarle, bet nė kiekvienam iš mūsų ji nėra taip jau iki galo suprantama, todėl gal čia padės mano paties pavyzdys. Valydamas save vis labiau ir labiau (meditacijomis ir pan.) gryninau savo gyvenimą, bet karts nuo karto sutikdavau žmones, kurie, atrodė, elgiasi visiškai nepriimtinai. Šaltai ir abejingai bendraujantys žmonės kokiame nors autoservise atrodydavo kaip ufonautai mano gyvenime ir aš ėmiau savęs klausti: „Kur aš taip elgiuosi? Kodėl aš visą tai jaučiu ir matau? Juk su žmonėmis tikrai elgiuosi gerai..“ Atsakymas mane suglumino – aš taip elgiuosi, šaltai ir negražiai, su savo ego! Tai buvo momentas, kai nusprendžiau su ego būti geriausias draugas – mylėti, gerbti ir padėti jam išsilaisvinti. Galu gale, skambinant į tą patį autoservisą ar bet kur kitur toks aplinkinių elgesys galutinai pasišalino. Nuo tada sakau, kad gyvenimas niekada nesusimauna, nuolatos rodydamas tavo ydas kituose, ir už tai esu dėkingas.
Nėra lengva su savim kovoti ir… išties net nebūtina. Daugelis mūsų savo ego laiko priešu, kurį reikia įveikti, užspausti, palaužti ir galiausiai – užmušti (gal jau šiek tiek perlenkiu (juokiuosi), bet pagalvokite, kas yra ego. Tai tėra norai su mintimis ir jausmais. Kodėl mes turėtume tąsytis ant grindų su mintimis ir su jomis pyktis? Juk Jūs nesate mintys. Mintys su jausmais pasišalina tik tada, kai paliekate jas ramybėje, bet jeigu su jais kovojate – prasti popieriai.
Ar Jus kaip nors veikia mintis „vanduo yra skaidrus“? Kaunatės su ja, norit jos? Tikriausiai ne. Paimkime mintį „trūksta pinigų“, ši jau turi šiokį tokį krūvį? Gerai. Įsivaizduokite situaciją, kur Jūs atsiduriate karštoje dykumoje ir visiems trūksta vandens, ką Jums tada reiškia „trūksta pinigų“? Tikriausiai nieko! Vienoje situacijoje skaidrus vanduo nereiškė nieko, kitoje – viską. Todėl ką priskirsite minčiai – mūsų pasirinkimas, nors ir sunkiai pastebimas, o pati mintis – neutrali.
Pereikim prie praktinės dalies. Kokia prasmė muštis su ego? Kokia prasmė sakyti, kad jis yra niekam tikęs? Pabandykite sau nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus. O dabar pabandykite neskubėdami jį kelis kartus šiltai pasitikti savo viduje (visas mintis, vaizdinius, situacijas, pojūčius susijusius su juo), ir pasakyti jam (sau) „Taip, aš myliu tave, aš tau atleidžiu.“ Nuoširdžiai. Skamba banalokai? Tada Jums to reikia labiausiai (juokiuosi, bet tai tiesa, pabandykite!). Pabandykite ir pamatysite, kad situacija dramatiškai pagerėja iškart (nagi, baikit spyriotis, Jums tereikia dviejų dalykų: užsimerkti ir pusės minutės). O dabar pabandykite vėl pakeiksnoti jį. Ką renkatės?
Ego nėra nuo mūsų atskiras, todėl mes jį kartais laikome savimi. Jis nėra joks mūsų priešas ar nedraugas. Manymas, kad jis toks, daro jį tokiu. Nuspręskite su juo susidraugauti, būkite geriausi sąjungininkai išvaduojant jį, disciplinuokitės su juo draugiškai ir šiltai ir viduje sakykite „draugaukime, kad galėčiau tave (ego – save) išlaisvinti.“ Ženkite su juo drauge. Nustokim jį spausti, mušti, keiksnoti, priešintis jam. (Kam tokiam ten priešinamės???) Būkite su juo kaip kengūra su savo vaiku sterblėje ir pamatysite, kad pergalė ateina tada, kai susidraugaujate su juo. Jaučiatės puikiai, galvojate apie save nuostabiai, leidžiate jam pykti ir niurgzti, bet visada patys jį draugiškai nuraminate – ir vėl viskas tvarkoje. Tai yra meilė sau aukštame lygyje – išdrįskite.
“Aš Vyras” komanda dėkoja už šį straipsnį www.laimingi.lt
