Tikriausiai visi mes žinome, kaip viskas ima ir išslysta iš rankų disciplinos metu. Net nesupratus kodėl ir kas. Viskas staiga baigiasi ir ateina juodoji naktis. Dėl šio dalykėlio kurį laiką ėjau iš proto ir vėliau radau išeitį. Šį kartą apie tai.
Mano patyrimu yra kelios pagrindinės priežastys sėkmingam judėjimui į priekį:
- Sąmoningoji disciplina (straipsnis „maloni disciplina“, kur žmogus žino kodėl jis daro tai, ką daro)
- Sugebėjimas pasikelti iš sunkumų („Disciplina. Pasikelkite save patys“)
- Balansas tarp veiklos ir poilsio
- Apčiuopiamų rezultatų gavimas arba pasitenkinimas
Tai ką viršuje pavadinau balansu yra disciplinos kojos, o rezultatų gavimas yra galva.
Disciplinos kojos
Mums geriausiai sekasi tie darbeliai, į kuriuos mes galime nerti su atsidavimu ir (arba) pasiilgti. Tad balanso esmė yra ta, kad mes turime truputį pasiilgti veiklos. Pagalvokite. Kai mes truputį pasiilgstame, mes grįžtame į veiklą su tokiu gražiu atsidavimu ir rūpesčiu. Užsiėmimas, kuris buvo pabodęs, staiga virsta maloniu ir įgauna visai kitą greitį.
Tik čia reikia būti labai atidiems, nes darant pertrauką, dažnai perlenkiame lazdą ir nuklystame į dykinėjimą. Dykinėdami prarandame saiką ir nebesiekiame veiklos, todėl geriau yra ilsėtis saikingai. Yra geras „triukas“ – palikti poilsį tada, kada pasimėgavimas yra aukštame taške (pvz. išeiti iš vakarėlio, kada yra labai linksma, o ne laukti, kol vakaras pabos). Tada norėsis grįžti, bet kartu pagerbsite savo veiklą ir išliksite budrūs nedykinėdami.
Būna veiklų, kad visai nesinori poilsio, o jei norisi, tai labai trumpam. Manau, kad tai yra puiku, nes daug nuveiksime. Man taip nuolatos būna, net neįsivaizduoju, kiek kartų esu atsisakęs visokių baliukų ir susitikimų dėl savo užsiėmimų ir dėl to tik džiaugiuosi, nes dykinėdamas tik nusivilčiau.
Galime ilsėtis dešimt minučių, valandą, dieną ar savaitę, bet esmė ta, kad iš balanso mes norime ilgesio ir pagarbos tiek darbui, tiek poilsiui. Pagarba yra dėmesys su pasigerėjimu. Kas gali geriau atšviežint viską nei dėmesys su pasigerėjimu?!
Disciplinos galva
Disciplinos galva yra sausas, griežtas ir atviras klausimas sau: „Ar gaunu rezultatus?“
Tiek vidaus ieškotojus, tiek sėkmės literatūros skaitytojus dažnai apninka mintys, kad jie lyg jau kažką yra nuveikę, nors rezultatų išties nėra. Jeigu naktį sapnuojam, kad laimėjom loterijoje, tai prabudę galim taip ir jaustis, ir nepirkti bilieto. Palaukite, bet ar mes laimėjom loterijoje?! Todėl užsibrėžkime tikslą atsikąsti pyrago ir paklauskime savęs:
- Kiek laiko užsiimu ir kokius rezultatus gaunu?
- Ką, iš esmės, reiktų pakeisti, kad gaučiau rezultatus? (jeigu negaunate)
Jeigu sakome, kad gauname kažkokius rezultatus, tai reiškia, kad yra būdas jiems pamatuoti. Gal mes galime efektyviau elgtis, nuolatos jaustis geriau ar puikiai? Tai yra rezultatai. Būkite labai atidūs ir griežti, vertindami savo pasiekimus – ypač su dvasiškumais, nes „nučiuožusių“ nuo dvasinių „rezultatų“ yra aibės.
Vidiniai potyriai yra patiriami ir užčiuopiami tik pačiam praktikui, todėl įrodymas, kad neklaidžiojam po pievas, yra tas, kad juos galime valingai pakartoti. Jeigu nepavyksta valingai jų pakartoti – reiškia, nėra jokio rezultato, tik siekiamybė. Tas pats galioja ir materialiems dalykams – reikia faktinių rezultatų.
Nepasisekimas nėra priežastis nusivilti, o tik paskatinimas keisti taktiką. Galu gale, gal mes dar tik pakeliui?.. Tokiose „vietose“ vienas patarimas iš rezultatus gaunančio žmogaus gali apsukti viską į teigiamą pusę. Žmonės su patirtimi viską sustato į vietas greičiausiai iš visų.
Būkite griežti, spręsdami šį klausimą, nes jeigu negaunate rezultatų, tai negaunate ir pasitenkinimo. O kam tada visa ta disciplina?
Balansuokite ir matuokite rezultatus ne žodžiais, o faktais.
“Aš Vyras” komanda dėkoja už šį straipsnį www.laimingi.lt