Pasaulyje tiek daug neįprastų dalykų, kad pradedi stebėtis, kaip visa tai skiriasi nuo to, prie ko mes esame pripratę. Neįtikėtinos vietos, nuostabūs gyvūnai ir augalai – pamatyti savom akimis visus mus stebinančius dalykus vargu ar spesime, tačiau mes lengvai galime pasigrožėti nuotraukomis čia ir dabar.
1. The Wave (JAV, tarp Arizonos ir Jutos)
Banga – taip amerikiečiai vadina raudonų uolienų masyvą, į kurį žiūredamas tiki, kad tai akmeninė banga.
2. Antelope Canyon (JAV, Arizona)
Ir vėl Arizona, ir dar vienas geologinis stebuklas. Navajo indėnai vadino šį kanjoną “bigchanilini”- vieta, kur vanduo teka per uolas. Vanduo ir vėjas – du svarbiausi faktoriai, dėl kuriu susiformavo šis kanjonas.
Antilopės kanjonas yra JAV, Arizonoje. Kanjono ilgis – 8 km. Šis mažai žinomas smiltainio kanjonas yra natūralus gamtos kūrinys, kur ištisą dieną šviesa, spalvos ir formos žaižaruoja besikeičiančiu grožiu. Kanjonas yra siauras uolos plyšys, išgraužtas stalkalnyje. Jis skirstomas į dvi dalis – aukštutinę ir žemutinę.
Antilopės kanjonas yra žinomas kaip plyšinis kanjonas, kuris prasideda kaip siauras įtrūkimas smiltainio plokštikalnyje. Jeigu toks įtrūkimas yra atšlaitėje, gana greit galinga tekančio vandens jėga išgraužia jį iki didelio griovio. Antilopės kanjonas yra gilūs kanalai su laukiniais, tačiau dailiai banguotais kontūrais ir skylėmis bei įdubomis, kurios yra iki 3 m pločio ir 50 m gylio.
3. Didžioji žydroji skylė (angl. Great Blue Hole)
Tai didelė povandeninė smegduobė šalia Belizui priklausančios Ambergris Caye salos. Skylė yra apskritimo formos, 300 metrų pločio ir 120 metrų gylio.
Šią vietą išgarsino Žakas Ivas Kusto, kai paskelbė ją viena iš dešimties geriausių nardymo vietų pasaulyje.
4. Crystal Cave of Giants
Kristalų urvas (isp. Cueva de los Cristales) – požeminis urvas Meksikoje, Čihuahua valstijoje, šalia Naikos miestelio, po Naikos kalnu. Urvas žymus savo milžiniškais ir gausiais selenito kristalais. Kai kurie kristalai yra didžiausi žinomi pasaulyje – iki 11 m ilgio, 55 t masės. Paties urvo ilgis 30 m, plotis 10 m. Kristalų urve labai aukšta temperatūra (iki 43 °C), o oro drėgnumas siekia 90-100%, todėl be specialios įrangos urve įmanoma išgyventi vos kelias minutes.
Kristalų urvas pradėjo formuotis prieš 600 tūkst. metų. Dėl vulkaninio aktyvumo prieš 25 mln. metų magma veržėsi į žemės paviršių, į gruntą pateko mineralais prisotintas vanduo. Vėliau magmai atvėsus susidarė ertmės, kurias gaubė rūdos sluoksnis. Į urvus pateko lietaus vanduo, o iš kalcio sulfato pradėjo formuotis selenito kristalai. Tūkstantmečius urvas glūdėjo po vandeniu. Tačiau švino, cinko ir sidabro rūdų turtingame kalne buvo pradėta gavyba – įkurta Naikos kasykla. Besikasant į kalno gelmes iš jo buvo išpumpuojamas vanduo, todėl ir Kristalų urvas buvo nusausintas. 2000 m. kalnakasiai broliai Chuanas ir Pedras Sančesai atrado šį urvą. Dabar vyksta intensyvūs tyrinėjimo darbai, kadangi netekę vandens kristalai keičia spalvą.
5. Sacharos akis (Mauritanija)
Unikalus reiškinys, vadinamas Sacharos akimi randasi Sacharos dykumoje. “Akies” diametras sudaro 30 kilometrų, taigi pilnai jis matomas tik iš kosmoso.
6. Žydrojo ežero urvas (Brazilija)
Žinoma, nuotrauka negali perduoti to grožio, bet ir joje viskas atrodo įspūdingai.
7. Milžinų kelias (angl. Giant’s Causeway, air. Clochán na bhFómharach)
Šiaurės Airijos pajūryje, Antrimo grafystėje susidariusi didžiausia lavos plynaukštė Europoje.
Šis geologinis darinys atsirado maždaug prieš 60 mln. metų. Šiaurės Amerikos ir Eurazijos žemynai, iki tol susijungę, pradėjo skirtis. Tarp jų atsivėrė Atlanto vandenynas ir pamažu plėtėsi nuo vulkaninio rifto, einančio išilgai vidurio kalnagūbrio. Airija, su daugybe veikiančių ugnikalnių, kaip tik yra ties šiuo riftu. Prasidėjus žemynų judėjimui, šiame antsprūdyje susidarė Airijos ir Škotijos lavos plotai. Lavoje buvo pastovus bazalto kiekis. Kietėdama ji traukėsi, o traukimosi jėgos buvo taip lygiai pasiskirsčiusios, kad lava suskilinėjo geometriškai tiksliai.
Bazaltiniai Milžinų Kelio stulpai vidutiniškai yra 460 mm pločio ir 1–2 m aukščio. Plačiausia tako vieta – 180 m, jis 150 m nusidriekęs į jūrą. Suskaičiuota apie 40 000 stulpų.
Erozinis ledynų poveikis ledynmečiu ir Atlanto bangų mūša per tūkstantmečius sukūrė Milžinų Kelią tokį, koks jis yra šiandien. Kiekvienas bazaltinis stulpas sudarytas iš daugybės apie 360 mm ilgio susijungusių segmentų. Kartais segmentus bangos atplėšia per tarp jų esantį sprūdį, todėl Milžinų Kelias laiptuotas.
1986 m. Milžinų Kelias įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
8. Pragaro vartai, Uzbekistanas
Prieš daugiau kaip 30 metų geologai šioje vietoje ieškojo gamtinių dujų. Po gręžimo darbų pradžios paaiškėjo, kad po paviršiumi buvo didžiulis urvas, pripildytas gamtinių dujų. Gręžimo metu įgriuvo urvo “stogas” ir visa stovykla įgriuvo. Dujos užsidegė, ir jau 35 metus gaisras nesibaigia. Sunku įsivaizduoti kiek dujų sunauduota veltui.
Štai tokie pirmieji vaizdeliai, puošiantys mūsų nuostabiąją Žemę. Šios neįtikėtinos pasaulio vietos – mažytė dalis viso grožio, kuris pasiskirstęs po visą žemę. Šiaip, norint pamatyti grožį nereikia toli eiti. Pakanka išeiti pasivaikščioti į mišką ar nuvykti kur nors netoli į gamtą. Lietuva taip pat turi gražių vietų – tereikia jas surasti.
