Dauguma mano, kad pakanka tiesiog nueiti į parduotuvę ir pasimatuoti patikusį kostiumą, todėl labai dažnai lieka nepatenkinti savo pasirinkimu. „Ne kostiumas, o maišas“, – tenka kartais išgirsti kalbant apie tam tikrų žmonių aprangą… Tikriausiai nenorėtumėt, kad ir apie Jus taip kalbėtų? Aišku, nereikia klausyti, ką apie Jus kalba nepažįstami žmonės, tačiau taisyklių žinojimas kartais praverčia ir kostiumų pasaulis – gan griežtų taisyklių visuma! Taigi, pasižiūrėkime kokių klaidų galima privelti renkantis kostiumą:
1. Kostiumas – tai uniforma
Verslo kostiumas daugumai asocijuojasi su našta, formalia būtinybe, verslo žmonių ir politikų uniforma. Tame yra dalis tiesos. Aprangos kodas išties skirtas išvaizdai suvienodinti, tačiau tai nereiškia, kad kostiumas negali būti individualumo išraiška. Pasakysiu netgi daugiau: jis turi pabrėžti būtent individualumą.
Jeigu kalbėtume apie jau paruoštą kostiumą, jį reikėtų (aišku, kiek leidžia galimybės ir tam tikros taisyklės) priderinti figūrai ir „pagyvinti“ tinkamai parinktu ir skoningai užrištu kaklaraiščiu, tvarkinga nosinaite, neiššaukiančiai atrodančiomis sąsagomis. Aišku, kur kas daugiau galimybių gausite pasamdę gerą siuvėją. Esmė slypi ne tik laisvėje rinkti medžiagą: siūlės, atlapų plotis ir forma, kišenių rūšys, pamušalas, skeltukas, sagos – visa tai gali labai skirtis nuo bazinių, parduotuvėse kabančių kostiumų detalių. Na ir pagrindinis individualaus užsakymo privalumas – kostiumas taps jūsų antrąja oda, t.y. nereikės nieko derinti, nes jis tobulai tiks jūsų figūrai.
2. Kostiumas – tai nepatogu
Taisyklių pažeidimas: neužsegta viršutinė marškinių saga, rankogaliai paslėpti ir t.t.
Nepatogus kostiumas – tai arba blogai išrinktas, arba blogai pasiūtas kostiumas. Nepatogumo priežastimis gali tapti, pavyzdžiui, netinkamumas jūsų kūno sudėjimui arba nekokybiška medžiaga. Švarkas kai kur gali veržti, o kai kur, atvirkščiai, gali būti per daug erdvus; medžiaga gali būti sunki arba standi; kostiumas gali jus sukaustyti ir nuolat norėsite kažką pasitaisyti. Galite išvengti diskomforto rinkdamiesi jums tinkamą, gerai pasiūtą, natūralios medžiagos kostiumą. Tokio kostiumo nenorėsite nusivilkti netgi namie… Jūs norėsite ir dirbti, ir valgyti, ir miegoti nenusivilkę mėgstamo kostiumo…
3. Svarbiausia, kad niekur neveržtų
Nepatogumo klausimą daugelis sprendžia pirkdami, kaip sakoma, su atsarga, t.y. didesnį kostiumą. Rezultatas visuomet vienodas – matosi, kad kostiumas „svetimas“: švarkas primena dėklą, jo rankovėse gerai paslėpti rankogaliai, raukšlėtos kelnės ties batais… Judesio laisvė garantuojama lygiai taip pat, kaip ir absurdiška išvaizda. Švarkas neturėtų niekur veržti, kad galėtumėt laisvai judėti, tačiau niekur neturėtų būti nereikalingų centimetrų…
4. Blizgi medžiaga – tai madinga
Kostiumas iš tiesų gali delikačiai, nestipriai blizgėti. Blizgesio medžiagai suteikiama poliruojant vilną arba papildant medžiagą šilku. Jeigu medžiaga itin akivaizdžiai blizga – tai greičiausiai bus sintetika. Tačiau esmė netgi ne tame! Blizgus kostiumas – tai „mauvais ton“ netgi vestuvėse!
5. Užsegta apatinė saga
Tai stebina, tačiau rašyta ir nerašyta tiesa, kad apatinė švarko saga visuomet turi būti atsegta, iki šiol yra ne visų žinoma… Vienintelė išimtis, kai apatinė saga – vienintelė saga, tačiau šiais laikais švarkai su viena saga – retenybė.
Apatinės sagos užsegimas nėra klaida, kuomet vaikštai aba stovi, priešingai tai simbolizuoja tvarką. Apatinė saga yra prasegama tik tuo atveju, kada vyras sėdasi, kad nesilamdytu švarkas. Dažnai mes vyrai atsistodami pamirštame vėl užsisegti sagą todėl taip ir gali pasirodyti, kad prasegta saga yra būtinybė :))))
Žinokit, Anonimai,
Pasaulyje dabar vyksta rimti debatai šiuo klausimu, todėl negaliu teigti 100% užtikrintai nei vienos, nei kitos „tiesos“. Reikia palaukti, kol mados guru susitars tarpusavyje, kas mažai tikėtina, todėl, manau, galima segtis, galima nesisegti, nes teisūs bus ir tie, ir tie.
Pagarbiai,
Faustas.
Man ir vienintelis dalykas kuris uzkliuvo – apatine saga. As pritarciau Anonimui :)