Sveiki, sporto aistruoliai! Pastebėjau, kad lauke vis daugėja bėgiojančių žmonių ir net neabejoju, kad visiems prijaučiantiems būtų įdomu sužinoti, kaip pradėti bėgioti! Manau, kad Jums patiks šio vyro dienoraštis. Žmogus užsibrėžė gan ambicingą tikslą – sudalyvauti Berlyno maratone ir mes galėsime stebėti jo progresą.
Ilgai nedelsdamas perduodu žodį autoriui:
Preambulė
Viskas prasidėjo tuo, kad 2011 metų žiemą draugas pasiūlė registruotis į maratoną už „ypatingą“ kainą. Aš sunkiai suvokdavau tokius beprotiškus atstumus, kaip 10, 21 ir juo labiau 42.195 km, bet, kaip dažniausiai ir būna, suveikė kažkas panašaus į „o ką, nedrįsti?“ ir aš užsiregistravau į maratoną.
Praėjo metai…
Taigi mūsų pradiniai duomenys (2013):
1. Mano vardas Nikolaj, esu IT darbuotojas. Darbas sėdimas, jokių fizinių krūvių, kūnas sporto salėj nesilanko. Laikas nuo laiko lakstau dviračiu, kiek rečiau – vienračiu. Mėgstu krepšinį ir iki tam tikro momento žaisdavau jį gan susidomėjęs.
2. Sau, kaip ir bet kuris IT žmogus, t.y. šiek tiek „techno-geek’as“ (o gal visai ir ne šiek tiek), įsigijau tokį daikčiuką, kurio pagalba galėsiu matuoti, analizuoti, daryti išvadas ir pastabas. Iš tiesų šiandien sportinio laikrodžio vaidmenį atlieka daugmaž normalus išmanusis telefonas, tačiau man su juo tapo nepatogu bėgioti. Laiku atsisakiau muzikos, (po to papasakosiu kodėl), todėl šiuo metu tai tiesiog laikrodis ir kardio-daviklis.
3. Sportbačiai. Tai apskritai reikėtų statyti į pirmą vietą. Tai svarbiausia. Aš išbandžiau kelis variantus, bet po to, kuomet pradėjo tai čia skaudėti, tai ten nepatogu darytis, radau geriausiai sau tinkantį variantą, kurį naudoju iki šiol.
4. Na ir noras! Kur gi be jo? :). Noras – tai apskritai viso ko iniciatorius. Noras dalyvauti, startuoti ir finišuoti viename iš penkių „auksinių“ pasaulio maratonų Berlyne.
Kaip jau supratote, aš ruošiuosi rašyti dienoraštį apie pasiruošimą Berlyno maratonui, kuris šiemet vyks 40-tąjį kartą, 2013 metų rugsėjo 29 dieną. Viskas, kas bus parašyta – tai mano ir tik mano nuomonė, mano pojūčiai, todėl kuomet komentuosite, prašyčiau dar kartą perskaityti šią eilutę. :) Taigi… Lekiam…
Balandžio 16
Kadangi žiema šiemet iš mūsų atėmė ne tik kovą, bet ir pusę balandžio, pirmasis prasibėgimas po žiemos miego įvyko tik balandžio 16-tą. Tai buvo nesudėtingi 3 kilometrai. Dalinai, kad atsibustų organizmas, dalinai, kad patikrinčiau sportinį laikrodį :). Bijojau sušalti, todėl bėgau apsirengęs šilčiau (jokių trumpų rankovių ir t.t.). Suprakaitavau labiau nei pavargau. Stengiausi prisiminti kaip bėgti, kvėpuoti ir judėti. Berlyne reikės nubėgti 14 kartų daugiau!!!
Balandžio 18
Nusprendžiau šiek tiek pakeisti uniformą ir bėgau su šortais ir lengvu megztiniu. Vis vien labai greitai įkaistu. Bėgioju kol kas netoli, po mylimą rajoną. Pratinu organizmą. 5 km.
Balandžio 20
Šeštadienio rytas. Ko dar reikia ramiam ilgam bėgimui? Bėgome sunkiai. Apskritai, bėgioti geriausia dviese. Daugelyje knygų apie bėgiojimą skaičiau apie tai, kad teisingas greitis ir teisingas tempas – tai kuomet bėgimo metu gali šnekėtis su kolega. Pats su savimi garsiai nesikalbėsi, o štai dviese galima :). Be to ir kilometrai „sukasi“ greičiau. Šiandien nubėgom 10 km.
Balandžio 21
Nusprendžiau išbandyti intervalinę treniruotę – 4 kartus po kilometrą maksimaliu greičiu, ilsintis po minutę kas kilometrą. Jėgos baigėsi antram kilometre, tačiau programą užbaigiau. Namo atšliaužiau…
Balandžio 22
Mėgstamiausia trumpa distancija – 6,5 km. Nubėgam iki Verkių parko. Ten yra nuostabūs laipteliai žemyn. Tiksliai nepamenu, berods jų ten 225. Žemyn, viršun, atsikvėpiau ir atgal. Orai nuostabūs.
Balandžio 25
Dėl darbo ir kitų reikalų gaunasi didelės pertraukos… Šiandien vėl Verkių parkas – laipteliai – atgal. 7 kilometrai.
Balandžio 27
Vėl šeštadienis ir vėl ilgas bėgimas. Ryte „šovė“ lietus. Ne tai, kad šalta, bet nemalonu. Bėgom šlapi, bet patenkinti. Šiandien norėjau nubėgti 15 km, bet nesigavo. 12 km.
Balandžio 28
Šiandien buvo intervalinė treniruotė. Jėgų užteko dviems kilometrams. Tai progresas. Trečią kilometrą „traukiau“ visai neblogai. Ketvirtą – neaišku kaip :). Progresas yra. Treniruojamės toliau. Rytoj poilsis…
Bet žmogus jau bėgiojantis ir nuo nulio kaip supratau nepradeda. Ir įdomu ką žiemą veikė, nes jei po kelių dienų pramankštos atkarpas po km bėgti, tiesiog keistas sprendimas. Būtų labai gerai ir įdomu jei laikus dar surašytum.
Okay :) Manau, kad autorius perskaitys! Paminėsiu jam :)
Pagarbiai,
Samanas
Viskas? Noras dingo? :) Skaičiau tik, kad sužinoti kodėl „atsisakė muzikos“, bet taip ir nesužinojau… :)
Noras nedingo :) Žmogus užsiėmęs.
Pagarbiai,
Samanas.
Rašo Nikolajaus kaimynas, ne tas su kuriuo jis bėgioja :-). Jaučiu, po mėnesio galėsite paskaityti ir mano įspūdžius. Aš iš viso gyvenime nebėgiau, tik dviračiu važinėjau, užsiėmiau tik kontaktinėmis sporto šakomis. Paskutinius 8 metus tik dviratis buvo. Kadangi viršsvorio neturiu, pradėjau nuo 20 min. bėgimo. Kojų kolkas neskauda, laukiu pirmojo ilgojo savatgalio :-). Jei kam įdomu, tai mano pradžia buvo lažybos dėl šampano dėžės nubėgti 2014 m. Vilniaus maratoną. Jei organizmas leis, padarysiu tai 2013 m. :-) . O Nikolajui sėkmės ir ištvermės!
Ką gi, džiugu, kad jungiatės į sportuojančių būtį :) Lauksime ir Jūsų įspūdžių!
Pagarbiai,
Samanas.
Aha, man taip pat labai įdomu kodėl atsisakė muzikos.
Pats jos irgi neklausau bėgiodamas, tačiau kaip užsiminė labai susidomėjau, pagalvojęs gal žmogus turi tam pagrįstą paaiškinimą, o ne tiesiog – pagal skonį.
Būtų įdomu sužinot.;)
Pagarbiai
Kiek man teko su kitais kalbėti, muzikos ritmas nesutampa su pulsu ir bėgimo ritmu, t.y. gali išmušti iš vėžių. Aišku, čia kiekvieno individualus pasirinkimas. O mane vakar tėvas apgavo :D, vietoje 5 km teko nubėgti visus 6 kaime… :D Kaip pradedančiam ir 27 laipsnių karštyje daugoka :). Na, bet įsipaišiau 5:45/km . Pradedu jausti malonumą, bet dar nesuprantu kaip nubėgsiu bent pusę maratono šiemet :)