Dieta medituojant – tai įmanoma. Aišku, nekalbu apie meditaciją, kuomet „išskrendama“. Reikia išmokti ištrūkti iš nesveiko gyvenimo ritmo, liautis ryti maistą, o išmokti padės meditacinė dieta. Apskritai, žodis „dieta“, mano manymu, turi daugiau neigiamų asociacijų nei teigiamų, todėl reikėtų keisti šį žodį, pavyzdžiui, „sveika mityba“ arba „teisingu maitinimusi“!
Leo Babauta dalinasi labai paprastu būdu, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų nestresuojant ir pasakoja, kaip koncentravimasis į maisto vartojimą veikia žmogaus organizmą.
1. Šiuolaikinio žmogaus „dieta“
Mes gauname daug nereikalingų kalorijų…
Statistinis šiuolaikinis žmogus vartoja per daug kalorijų, kurių didžiąją dalį jis gauna iš perdirbto cukraus, miltų, kepto maisto, sočiųjų gyvūlinės kilmės riebalų, saldžiųjų gėrimų. Kalbama apie gazuotus gėrimus, saldumynus pusryčiams, mėsainius ir keptą vištieną, bulvytes fri, sausainius ir čipsus.
Minėtuose produktuose yra labai, labai daug kalorijų, cukraus, sočiųjų riebalų, natrio bei visą šį ansamblį vainikuoja cheminės medžiagos. Pagrindinė nagrinėjamos temos problema – „Fast Food’o“ reklama ir greito maisto vartojimo kultūros auginimas, skatinimas. Dauguma žmonių valgo ne todėl, kad jie alkani, o iš įpročio, veikiami streso arba todėl, kad jiems reikia apdovanojimo dėl nuovargio, depresijos arba vienatvės.
2. Maistas kaip meditacija
Maistas kaip meditacija – sustok ir mėgaukis!
Kuomet medituojame sėdėdami, mes paleidžiame visas kitas veiklas, mintis ir tiesiog sėdime, kreipdami dėmesį tik į savo kūną ir kvėpavimą, būname su savimi, be jokių lūkesčių ir vertinimų/svarstymų. Meditacija valgio metu – tai tas pats, kas, pavyzdžiui, vietoj tiesiog sėdėjimo mes tiesiog valgome.
Tai ne greitas maisto vartojimas siekiant kuo greičiau pasisotinti ir netgi ne siekiant pasitenkinti (juk būna ir taip). Kalbama apie sulėtėjimą, dėmesio nukreipimą į maistą, kad išties juo mėgautumėmės, kad būtume dėkingi, kad jis atsirado ir tiems, kas jį pagamino. Be to verta kreipti dėmesį į emocijas valgio metu.
Nagrinėjamo metodo privalumai:
- Kreipdami dėmesį į maistą pajusite kur kas ryškesnį maisto skonį.
- Jūs išmoksite išties mėgautis sveiku maistu, kuomet sulėtėsite ir išmoksite neskubėdami skanauti.
- Jūs pradėsite mažiau valgyti, kadangi maisto vartojimo procesas taps suvokiamas, o ne refleksų lygmenyje (kuomet tiesiog ryjam nė nekramtydami).
- Natūraliai pradėsite vartoti paprastesnius produktus.
- Jūs pradėsite kreipti dėmesį į emocijas, kylančias valgio metu.
- Jūsų įtemptose darbo dienose atsiras nedidelių atsipalaidavimo ir suvokimo oazių.
Taigi, kaip prieiti tokį metodą? Viskas paprasta: galite atlikti visus arba tik kai kuriuos punktus, nurodytus žemiau.
1. Sukurkite erdvę
Labai dažnai maisto vartojimą deriname su skaitymu, darbu, vairavimu arba TV žiūrėjimu ir t.t. Sukurkite erdvę meditacijai – patraukite viską, ko jums nereikia ir atlikite tik vieną „darbą“ – valgykite! Likite su maistu tet-a-tet – be jokių televizorių, darbų ir skambučių.
2. Padėkite maistą priešais save ar nukreipkite savo dėmesį į jį
Nesvarbu, kokį maistą Jūs pasirinkote – tai gali būti ir įprastas Jums maistas arba uogos, morka, brokolis, žali migdolai arba graikiniai riešutai. Atsisėskite ir pasižiūrėkite į maistą, esantį priešais Jus. Atkreipkite dėmesį į maisto spalvą, tekstūrą, formą. Užuoskite jo kvapą.
3. Pagalvokite apie maisto kilmę (teigiama prasme)
Raskite minutėlę pagalvoti apie tai, kaip atsirado šis maistas. Iš kurio jis kontinento? Kaip jis atsidūrė pas Jus? Kas jį užaugino, atvežė, pagamino? Koks gyvūnas paaukojo savo gyvybę vardan Jūsų pasitenkinimo ir sveikatos? Būkite dėkingi už visa tai!
4. Paragaukite maisto
Atsikąskite kąsnelį ir pasimėgaukite maisto skonio ir tekstūra. Jis traškus, minkštas, kietas, grūdėtas, tirštas? Jis saldus, su lengva rūgštele, sūrus, citrusinis, gaivus, aitrus? Pagalvokite taip pat apie tai, kuo buvo pagardintas maistas: cheminėmis medžiagomis, druska, cukrumis, riebalais? Kaip šitas maistas veikia Jūsų pojūčius? Kaip Jūs jaučiatės? Suvokite, kokių naudingų medžiagų Jums suteikia šis maistas, kiek jis maistingas.
5. Klausykitės širdies balso
Ką Jūs jaučiate, kuomet valgote? Jūs alkani, liūdni, laimingi, jaučiate skausmą, neapykantą, baimę, pasimetimą, vienatvę, nuobodulį, negalite kentėti?
6. Darykite pertraukas tarp kąsnių
Nesiekite kito kąsnio, nesukramtę praėjusio. Mėgaukitės maistu ir tik po to nurykite. Kvėpuokite. Mėgaukitės erdve. Po to pakartokite tą patį su kitu kąsneliu.
Praktikuokite šį metodą kartą į dieną. Kuomet tai taps įpročiu, pradėkite praktikuoti metodą dukart per dieną. Galiausiai darykite tai kiekvieną kartą vartodami maistą, t.y. netgi užkąsdami arba gerdami.
Būkite sveiki!
Labai geras ir naudingas straipsnis, ačiū
…Juk neveltui buvo pasimeldžiama prieš valgį. Sena ir labai pamokanti taisyklė; VALGOME TAM, KAD GYVENTUME, O NE TAM GYVENAME, KAD TIK VALGYTUME!