6 nežinomi (nepopuliarūs) būdai, kaip atsikratyti riebalų!

Jeigu tavo planai paversti savo „alaus pilvą“ (oi, atsiprašau: pilvą alui!) ištirpo kartu su tuo skaniu ausyčių užkandžiu, galbūt metas imtis alternatyvių metodų!

Susipažinkime su dr. Džoniu Boudenu (Jonny Bowden). Šis asmuo pasauliui yra geriau žinomas kaip „The Rogue Nutritionis“, turi psichologijos daktaro laipsnį, parašė 9 knygas apie sveikatą, gydymą, maistą ir ilgaamžiškumą, kurių tarpe ir du bestseleriai: „The 150 Healthiest Foods on Earth“ ir „Living Low Carb“. Šis vyrukas neieško žodžio kišenėje ir nebijo kritikuoti šiuolaikinių mitybos specialistų bei taisyklių.

„Mano knyga „Didysis cholesterolio mitas“ yra apie tai, kaip per pastaruosius 30 metų pasikeitė mitybos patarimai: mažinti gyvūninės kilmės riebalų vartojimą, mažinti sočiųjų riebalų vartojimą ir misti grūdinėmis kultūromis bei angliavandeniais praturtintu maistu. Visa tai yra mėšlas“ – teigia dr. D. Bowden.

„Yra tiek daug nesusipratimų dėl to, ką mums reikia daryti, kad sulieknėtume ir taptume sveikesni, apie tai, ką turėtume ir ko neturėtume valgyti, tad aš niekada rimtai nevertinų kitų žmonių pasakymo: „Aš valgau sveikai“. Žmonės net nenutuokia…

Ta proga Bowden’as pasidalino mažiau žinomais (propaguojamais) patarimais, kaip „išsidžiovinti“ artėjant vasaros sezonui.

1. Sportuokite nevalgę (tuščiu skrandžiu)

Jūs pratę valgyti 30 minučių iki treniruotės, pasikraudami ~20 gramų baltymų ~20-40 g angliavandenių, kad išvengtumėte raumenų irimo bei užtektų jėgų toms paskutinėms serijoms. Tačiau jeigu jums tai ne itin padėjo, dr. Boudenas siūlo atsisakyti valgio prieš treniruotę.

„Senesniais Gold’s Gym laikais Muscle Beach (Raumenų paplūdimyje) tokie vyrukai kaip Arnolas Švarčnegeris, Franco Columbu ir Frank Zane niekada nevalgydavo prieš treniruotę. Jie nebuvo fiziologijos meistrai, tačiau sakydavo: „Tu sudeginsi daugiau riebalų“. Ir jie buvo teisūs!“

Geriausias metas sportuoti, kai siekiate sudeginti riebalus – rytas, kuomet cukraus kiekis kraujyje yra mažesnis. Kam prisikrauti gliukozės ir angliavandenių, kad po to būtent juos ir sudegintum per treniruotę?

Žmonėms, kuriems nepavalgius neužtenka jėgų treniruotei , specialistas pataria suvalgyti ką nors, kas greitai susivirškina, pavyzdžiui, obuolį, apelsiną arba išgerti baltymų kokteilį su uogomis prieš keliaujant į salę (nedaug – ne masės auginimo porciją).

2. Nevalgyk iškart po treniruotės

Bowden’as eilinį kartą nusižengia populiariajai išminčiai, kad reikia pavalgyti per 30 min „langą“ po treniruotės. Jis remiasi dviem argumentais: žmogiškasis faktorius leidžia mums persivalgyti ir glikogeno atsargos neišsenka tiek, kiek jūs manote. Suveikia kompensavimo mechanizmas: mes buvome alkani ir tuomet persivalgėme, nes manėme (psichologija), kad kadangi sportavome, mes galime leisti sau papildomų kalorijų. Tuomet apsiskaičiuojame ir keliaujame į kalorijų perdozavimą.

Norint atsikratyti riebalų ir išsaugoti raumenis, kuriuos turite, geriau nevalgyti iškart po treniruotės, leisti organizmui suardyti riebalų ląsteles, panaudoti jas regeneracijai ir energijai. Nereikia pilti daugiau kuro!

Taip, žinau klasikinį argumentą: „Bet tau reikia atstatyti glikogeno atsargas!“. Tavo glikogeno atsargose yra 1800 kalorijų. Ar tu žinai, kiek valandų reikia sportuoti, norint sudeginti 1800 kalorijų? Daugeliui žmonių dėl to nereikia rūpintis.

O kaip gi dekstrozė?

Jeigu turi gerą metabolizmą (medžiagų apykaitą), jokių problemų su insulinu ir tavo organizmo angliavandenių apdorojimo funkcija yra tobula, cukrus po treniruotės – galima variantas. Tačiau 99 procentai žmonių į minėtą kategoriją nepatenka. Jiems valgyti saldumynus iškart po treniruotės – blogas dalykas.

3. Neignoruok sočiųjų riebalų

Skamba provokuojančiai (ypač mūsų temai), tačiau tau reikia riebalų – tiek sočiųjų, tiek nesočiųjų – kad tavo linijos būtų gražios. Tikriausiai jau žinai, kad riebalų rūgštys – tai medžiagos, padedančios pagerinti plaukų, nagų, odos būklę, be to, cholesterolis – tai testosterono sintezei būtina medžiaga (tik nereikia padauginti).

Reikia valgyti kiaušinius, kokosus, ekologišką jautieną ir gausi užtektinai būtinųjų riebalų. Nereikia papildomai vartoti riebalų turinčių produktų, užtenka tiesiog jų nevengti, t.y. normaliai maitintis.

Anot šio straipsnio herojaus, ne visi riebalai yra lygūs. Jis neskirsto jų į „geruosius “ ir „bloguosius“, sočiuosius ir nesočiuosius. Jis labiau linkęs vadinti riebalus „pažeistais“ ir „nepažeistais“.

Praktiškai bet kurioje pigų kepimo aliejų naudojančioje maitinimo įmonėje bus naudojamas aliejus, kuriame yra omega-6 ir toks aliejus yra lengvai pažeidžiamas. Jiss naudojamas gruzdinti, savaitę, o kartais ir daugiau. Jis kaitinamas, aušinamas, vėl kaitinamas, vėl aušinamas – toks procesas skatina kancerogeninių junginių susidarymą ir trans-riebalų atsiradimą. Aliejus pažeistas ir vartojant tonas tokių riebalų (bei atsisakant kitų) sukelia organizmo uždegimą (jeigu leisite taip išsireikšti), kuris yra dalis cukraligės, nutukimo, vėžio ir Alzheimerio ligos. Nesakau, kad niekada nevalgytumėte omega-6 – jie būtini – tačiau mes suvartojame 16 kartų daugiau omega-6 nei omega-3. Tau reikia mitybos plano (dietos), kuriama omega-3 ir 9 taptų atsvara „kenkėjams“.

4. Peržvelk savo rafinuotų angliavandenių vartojimo planą

Jeigu reguliariai sportuoji ir prisitaikei prie griežtos dietos, tačiau nesi patenkintas progresu, matomu veidrodyje (Tik būkime adekvatūs, gerai? Architektūros šedevrai statomi ne dieną ir ne dvi!), skirk daugiau dėmesio rafinuotiems angliavandeniams.

Žmonės, kurie sako: „Nevartok sočiųjų riebalų! Nevalgyk mėsos! Vartok daug angliavandenių!“, labai klysta ir jie tiesiogine prasme siūlo tau įjungti insulino fontaną. Insulinas, vėlgi, skatina masės augimą. Angliavandeniai kone greičiausiai ir stipriausiai įtakoja insulino kiekį kraujyje; baltymai – labai silpnai ir riebalai – visiškai neįtakoja.

„Taigi, vaikomės madų ir gauname dietą, kurią sudaro 65% produktų/medžiagų, skatinančių riebalų saugojimo hormono gamybą. Mes paimame visą tą „riebų“ maistą, neįtakojantį mūsų insulino – riebalų saugojimo hormono –  ir pakeičiame jį š*dinu cukrumi, kruopomis ir maistu, kuriame daugybė angliavandenių. Manome, kad tai yra sveika, bet…“

5. Išmok geriau valdyti stresą

San Francisko universiteto atlikto tyrimo (2011 m.) metu buvo nustatyta, kad žiurkės, kurioms buvo sudarytos stresą keliančios sąlygos, dažniau rinkdavosi riebų ir saldų maistą, o ne sveiką joms; joms buvo patogu valgyti maistą, kuris jas ramino, slopino streso hormonų gamybą. Streso hormonai siunčia organizmui signalą kaupti „aplink kūną“ riebalus.

Labiausia ištirta ir iki šiol tyrinėjama metodika stresui įveikti – meditacija, kadangi jos metu mažėja kortizolio kiekis bei spaudimas.

Žmonės, kuriems nėra įdomu tikėtis „nirvanos“ arba niūniuoti mantras, gali rinktis ir kitus stresą mažinančius užsiėmimus. Pabandykite 4 minutes tiesiog giliai ir ramiai kvėpuoti (kad ir darbe), pažaisti su savo augintiniu, užsiimti meile arba pasivaikščioti gamtoje. Palikit rutiną ir pasišalink nuo kasdienių stresų.

6. Pamiršk Six-Pack’ą… Bent jau kuriam laikui

Kūno specifika, metabolizmas ir sporto etika kaskart skiriasi, tad rezultatai gali užtrukti arba pareikalauti daugiau pastangų iš tam tikrų asmenų.

Jeigu tavo tikslas turėti gražų pilvo presą pasiekiamas sunkiau, nei manei, neleisk suvoktai nesėkmei koreguoti tavo mitybos arba tapti pasiteisinimu apsivalgant greito maisto „restoranuose“.

Kaip manai, ką žmonės atsako, kai jų paklausiama: „Kas būtų, jeigu tu niekada nesvertum daugiau, nei sveri dabar? Ar ir toliau laikytumeis dietos?“ Daugelis žmonių atsako: „Jeigu negaliu numesti svorio, kokio velnio aš tai darau?“.

Tačiau pažvelkime į privalumus (teisingos mitybos) – tavo smegenys bus sveikesnės, geresnė kraujotaka, turėsi daugiau energijos, aukštesnį libido ir gyvensi ilgiau!

Būkite sveiki!