Pick-up’as vyro akimis! (skaitytojo laiškas)

Ką Jūs manot? Šiandien man iš „Aš Vyro“ redakcijos persiuntė vieno skaitytojo, pasivadinusio Mr. Right, laišką, kuriame jis gan emocionaliai pasidalino savo pamąstymais. Tikriausiai laišką gavau iš redakcijos todėl, kad jau esu rašiusi apie pickup’ą – moterų viliojimo meną.

Pasistengiau minimaliai paredaguoti skyrybą, rašybą ir t.t., bet iškart atsiprašau, nes nuojauta kužda, kad palikau daug klaidų. Tiesiog skubu kuo greičiau pasidalinti su Jumis, brangūs skaitytojai, Mr. Right’o pamąstymais. Beje, nekantraudama užbėgsiu už akių ir paminėsiu, manau, pagrindinę mintį: „…Kinas, pasimatymai, seksas – gražu, jeigu visa tai vyksta su žmogumi, kurį tu myli. Kinas, pasimatymai, seksas – tuštybė, jeigu visa tai vyksta su beveik nepažįstamais žmonėmis„. Taigi, ilgai nedelsdama „duodu žodį“ laiško autoriui…

Savaitgalis

Penktadienio vakaras. Daug draugų ir ne draugų linksminasi mano namuose: vieni vis dar nepamiršta Europos krepšinio čempionato,“makedonai“ ir „Makedonija“ šiandien „okupavo“ mano namus.Viena pusė ginčijasi dėl pralaimėtų rungtynių ketvirtfinalyje ir ieško kaltų, kiti (daugiausiai – kitos) bando tuos ginčus „gesinti“, treti vis dar diskutuoja apie Gomelskio negatyvius pasisakymus apie Lietuvą ir jos krepšinį.Visiems aišku (blaivių žmonių atžvilgiu), kad kompromiso nebus, ypač tada, kai ant žmonių smegeninių iš laimės net ne „šokinėja“, o tiesiogine to žodžio prasme – „šlapinasi“ alkoholio promilės, kurios su didžiausiu džiaugsmu „trypia“ ir taip menkus smegenų pusrutulius.

O ką “daryti“ smegenų pusrutuliams, jeigu šeimininkas, vietoj to, kad juos gerbtų ir mylėtų, mažiausiai du kartus per savaitę „priš**a“ į juos? Jų vietoje jau seniai būčiau kur nors „emigravęs“…

Su „išprievartautomis“ smegeninėmis žengiam toliau – į klubą. O taip! Klubas: merginos su trumpais sijonais ir taip pat „emigravusiomis“ smegeninėmis – rojus! Aplinka sukuria visišką „pick-uper‘io“ „skink ir nešk“ aurą. Jeigu gatvėje žavi antrakursė ,nors ir labai norėdama bei raudonuodama, telefono numerio tau (dėl drovumo,“neišprievartautų“ smegenų ir socialinių nuostatų) vis dėlto neduos, klube ( ar po klubo)‚ ta pati „fėja“ jį (ir ne tik jį) tau su malonumu – duos (tikrąja to žodžio prasme). Ir viskas dėl tų prakeiktų alkoholio „išprievartautų“ smegenų pusrutulių. Apie smegenų pusrutulius pratęsim vėliau…

Kol aš važiuodamas „taksi“ vedžiau vidinę diskusiją su savimi apie tai, ko aš iš tikrųjų noriu ir kodėl vis dar neturiu nuolatinės partnerės, su kuria galėčiau dalintis visomis savo teigiamomis ir neigiamomis emocijomis, o to aš iš tikrųjų noriu: pasidalinti visais, kvailais ir nekvailais dienos išgyvenimais. Dieve, tai yra tikrasis Rojus, kuris priverčia kiekvieną jausmų išsiilgusį vyrą „nuleisti“ tiesiai į jų „dryžuotas“ kelnes, o tas „nuleidimas“ – tavo „padrikų minčių kratinio“ išklausymas. To vienišius, kaip aš, visą gyvenimą sieks (tikiuosi, jog stipriai klystu). Kodėl? Apie tai vėliau.

Keliaujam į klubą

Prie įėjimo mus „pasitinka“ didžiulė eilė. Ką gi, tenka laukti, kol visi bičiukai su „sulaižytais“ plaukais, bei per dideliu „pasitikėjimu“ savimi pateks į vidų, o paskui juos suplauks visos „nimfos“. Dažniausiai tie bičiukai „sulaižytais“ plaukais būna visiški nevykėliai, kurie meta ‚pinigines‘, o ne kalbos jauką ir bando „žaisti“  pokerį pagal jiems vieniems suprantamas taisykles su ‚nimfomis‘, plaukiančiomis paskui juos. ‚Nimfos yra nimfos – jos gilinasi ne į „taisykles“, o į turinį. Kai sulaižytų plaukų ‚turinys baigiasi, jos dul***asi su bičais, ant kurių 5 metų senumo marškinėlių parašyta – „Fuck Y‘all. I‘m From Texas“.

Patekęs į vidų judu baro link, daug gražių šypsenų aplink.

Nepasiekęs baro sutinku gerą pažįstamą, kuris su „pick-up‘u“ yra susipažinęs tiek, kiek aš su Biblijos XVII tomu. Bet kokiu atveju, tas bičas buvo apkabinęs dvi merginas, o vieną iš jų, buvau įsitikinęs, turėsiu savo rankose jau po keletos minučių. Užsisakęs gėrimą išgeriu prie baro, apsikeisdamas keliomis draugiškumo frazėmis su šalia stovėjusiomis merginomis.

Grįžtu pas savo pažįstamą, kuris vis dar lūkuriuoja manęs su tomis pačiomis merginomis.

Muzika skamba garsiai. Tas „džigitas“ (čia apie tą pažįstamą) stovi „išsišiepęs iki ausų“ ir vis dar negali patikėti savo „sėkme“. Po poros nereikšmingų sakinių pusė jo „sėkmės“ pereina į mano rankas.

„Džigitui“ pasakiau lygiai du sakinius. Vienas iš jų – „Sveikas, kaip laikaisi?“. Kitas, labai nuvalkiotas: „Tavo draugės šį vakarą labai žavios“. To užteko, kad iš vienos iš jų ištraukčiau šypseną. (Skamba nerealiai, pabandom kartu?).

Po poros akimirkų ji jau buvo mano glėby.

Neturėjau jokio intereso rasti  sugulovės tam vakarui (nors, apskritai, noras kuo toliau, tuo labiau silpnėja), bet mergina pati ėmėsi iniciatyvos ir po mano elementarių šokio „apsukimų“ bei minimalių tango elementų pasuko šokį labiau intymesne linkme. Kaip ir dauguma merginų prieš tai – bandė išprovokuoti aistrą ir „audrą mano kelnėse“. Ankščiau į tai reaguodavau audringai, šiandien į tai reaguoju kaip eilinis pensininkas, girdintis eilinę gerb. Premjero Andriaus Kubiliaus kalbą apie pensijas TV3 žinių eteryje.

Mergina labai stengėsi savo „atbulą vidurinę“ kūno dalį glausti prie manosios, bet aš, kaip bestuburis, savąją riečiau ne į priekį, o atgal.

Paprasčiausiai mano „draugas“ vis dar yra (ačiū Dievui) aktyvus ir yra jautrus moteriškiems prisilietimams, o vaikščioti vidury šokių aikštelės su „iššokusiu“ klynu tarp bičų sulaižytais‘ plaukais ar šiaip rubiko kubiko dėliotoju aš nenoriu.

Mergina pasiūlė eiti parūkyti, aš atsisakiau. Ryšys nutrūko mano noru (mergina greičiausiai pamanė, jog aš esu gėjus).

Su vienu „artistu“ persikėlėme iš „Lofto“ į vyninę, esančią šalia „Universiteto Pub‘o“. Norėjome užsukti į pąstarąjį, bet dėl niekam nesuprantamų priežasčių užsukom į vyninę. Ten labai paslaugus barmenas (kuris mane vėliau prakeiks) mums pasisiūlo sumaišyti kokteilius. Mes neprieštaraujam.

„Išsipūtęs“ bičiukas man vos įžengus į vyninę pradeda patarinėti kokius kokteilius čia reikia užsakyti ir liepia atkreipti dėmesį į šone sėdinčias merginas. Man belieka tik draugiškai linktelti galva.

Užsisakę kokteilius su geru draugu bandėme atsipūsti, ramiai išgerti ir nuspręsti, kur eiti toliau.

Tiesa, pokalbį su juo palaikiau neilgai, nes šalimais sėdinti mergina dėl kažkokių priežasčių („pick‘up‘as“ iš merginų pusės? Būna ir toks.) pradėjo man aiškinti apie kokteilių keliamą žalą mūsų organizmams. Kadangi mano organizmas ir taip pavargęs, nusprendžiau jos išklausyti. Nedariau nieko, kas galėtų ją sudominti. Jokių „pick-up line‘ų“. Leidau jai tiesiog šnekėti karts nuo karto linktelėdamas galva ar užduodamas nereikšmingą klausimą apie chemiją (pastarąją ji ir studijavo).

Mergina man papasakojo viską, pradedant Mendelejevo lentele, baigiant atominiais ginklais.Viskas lyg ir būtų buvę gerai, jeigu ta mergina nebūtų buvusi barmeno, į kurią jis nekreipė jokio dėmesio (juk barmenas „įtemptai“ dirba), mergina.

Barmenas pasirodė „su kiaušais“ ir pradėjo „žiebt“ degtinės butelius tiesiai į žemę už baro, išreikšdamas savo nepasitenkinimą (o būtų užtekę, tik prieiti ir pasakyti man, kad ji yra jo mergina). Bet kokiu atveju, norėdamas išvengti „Moskovskaya“ butelio prisilietimo, nusprendžiau, kad jau pats laikas dingti iš ten:

– Barmene, ačiū už skanų kokteilį ir atsiprašau už tai, kad flirtavau su tavo mergina!

Tą vakarą taip ir baigėme: be draugių, kurių buvo daug, tačiau nebeliko.

Meilės kurios ieškojau – neradau.

Šilumos, kurios ieškojau – negavau.

Namo grįžau vienas ir susitaikiau su realybe, nes….

Nes kiekvieną rytinę kavą tu (dažniausiai) geri vienas, kiekvieną eilinį vakarą tu praleidi vienas, kiekvieną eilinę naktį kita lovos pusė dažniausiai būna tuščia, kiekvieną dieną tu susiduri su vienatve.“Pick-up‘as“ ir vienatvė daugumai atrodytų nesuderinami dalykai, o iš tikrųjų tai yra kančia, kurią neš kiekvienas „pick‘up‘eris“, kuris  „įbris“ į šitą liūną.

Kinas, pasimatymai, seksas – gražu, jeigu visa tai vyksta su žmogumi, kurį tu myli.

Kinas, pasimatymai, seksas – tuštybė, jeigu visa tai vyksta su beveik nepažįstamais žmonėmis. Kiekviena naktis, kuomet tu apsimeti kažkuo, bet ne savimi, atima dalelę TAVĘS ir vietoj jos palieka tuštumą. Kiekvieną rytą, pabudęs jauti tuštumą, nors turi daug jausmų, kuriais norėtum pasidalinti su mylimu žmogumi. Deja, tokio neturi, todėl visus jausmus pasilieki sau, nes paprasčiausiai neturi su kuo jais pasidalinti…

Ar aš to noriu?..

Mr. Right