Ką reiškia būti vyru?

„Kadaise… Moterims tik retkarčiais tekdavo atidaryti duris pačioms ir mielos močiutės niekada neidavo per kelią vienos. Vyrai prisiimdavo atsakomybę ir vadovavo, kadangi jiems tai buvo natūralu… Tačiau kažkur pakeliui jie užstrigo tarp paauglystės periodo ir hermafrodizmo.

Pirmą kartą, nuo blogų vyrukų laikų, mums reikia didvyrių! Mums reikia subrendusių vyrų! Atėjo laikas pasiraitoti rankoves ir išsitepti savo baltas rankytes. Laikas atsakyti į šaukimą būti vyru“.

Ką reiškia būti vyru?

Tai ne mentoriaus, trenerio ar išminčiaus citata. Tai ištrauka iš brand’inių rūbų reklamos kampanijos. Tokia kampanija – ne vienintelė kampanija, nuolat kartojanti šaukimą permąstyti ir naujai atrasti vyriškumo sąvoką. Pamaigę televizoriaus pultelį, jūs, be abejo, pamatysite ne vieną reklamą arba laidą, kurioje visi šauks „Būk vyras!“. Net skaitydami kokį nors amerikietišką verslo laikraštį/žurnalą jūs rasite bandymą sužinot atsakymą į klausimą „Kur gi dingo geri vyrai?“.

Viljamas Benetas (William J. Bennett ) savo leidinyje „Vyro knyga“ (The Book of Man) kreipia dėmesį į vyriškumo krizę ir tuo pačiu paaiškina, ką reiškia būti vyru. Minėta knyga – tai istorijų, citatų, eilių ir lyderių pasirodymų rinkinys, kuriame nagrinėjami šie vyriškumo „banginiai“: garbė, narsa, pareiga, sąžiningumas ir visapusiškas tobulėjimas.

Būti vyru ar nebūti?

Kaip įrodymą, autorius pateikia tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia, kad 18-35 metų vyrai žaisdami kompiuterinius žaidimus praleidžia maždaug 2,5 karto daugiau nei 12-17 metų jaunuoliai. Šiandien mes turime „<…>beprecidentinę laisvę kurti savo gyvenimą tokį, kokio norime“. Mes galime atsisakyti bręsti, mes galime būti neatsakingi, egoistiški, tingūs, liurbiai, neiniciatyvūs ir švaistyti laiką, o „Vos prieš šimtą metų vyrai negalėjo leisti sau blaškytis tarp jaunuoliškumo ir brandaus amžiaus. Brandumas buvo būtinas išgyventi“.

Benetas paneigia paplitusią nuomonę, kad būti vyru reiškia būti mačo arba „kietu“ chuliganu. Būti vyru – atlikti savo pareigas, būti tvirtam, leisti laiką vertingai, vertinti sunkų darbą, gerbti moteris ir turėtų tvirtų įsitikinimų.

„Mūsų pasauliui reikia didvyrių, kurie nesiliauna tobulėti, kurie yra varomi savo pačių noro tapti geresniais“.

Kai liekame vieni, patys su savimi, nekontroliuojami tėvų, vadovų, trenerių, dėstytojų, bažnyčios tarnautojų ir t.t., dažnai nusukame nuo teisingo kelio.

Minėtoje knygoje yra daugybė legendinių veikėjų citatų (A. Makedoniečio, A. Linkolno, L. Tolstojaus, V. Čerčilio ir t.t.) – visos jos vienu balsu mums primena: „Nepaisant šiuolaikinio pasaulio dinamikos, tikro vyro bruožai ir vertybės šiandien yra tiek pat aktualios, kaip ir prieš šimtmečius. Ir šiandien, kaip niekada anksčiau, vyrai turi elgtis kaip vyrai“.