Nafta ir Rokfelerio istorija

Džonas Rokfeleris iki šiol laikomas turtingiausiu pasaulio žmogumi. Jei palyginti tų laikų (1937 m.) dolerio vertę su šiandienine – Warren Buffet ir „šalia nestovėjo“ su žinomiausiu pasaulyje naftos magnatu. Tų laikų 1 milijardas dolerių dabar būtų vertas 150 milijardų dolerių.

Daugelis Rokfelerį dievino dėl to, kad jis didelę dalį savo pajamų aukojo labdarai. Nors Rokfeleris padedavo šaliai ir daugeliui žmonių joje, jį dažnai lygindavo su velniu, kuris visada imdavo tai, ko jam reikėjo versle, neatsižvelgdamas į nieką. Būtent toks žmogus ir galėjo praturtėti naftos „bumo“ pradžios laikais.

Apie Rokfelerio turtus pasakojamos legendos. 1917 metais jo turtas prilygo 2,5% viso JAV BVP. Rokfeleris lengvai galėjo finansuoti visą valstybę ir nebūtų atsidūręs ant bankroto ribos. Palyginimui keli skaičiai:

– Visas JAV federalinis biudžetas 1917 metais buvo 715 milijonų dolerių;
– Rokfelerio turtas tais pačiais metais buvo vertinamas nuo 900 milijonų iki 1 milijardo dolerių.

Darbo pradžia

Džonas Rokfeleris gimė Niu-Jorke 1839 metais. Tačiau greit šeima išvažiavo gyventi į Pensilvaniją. Tai ir buvo svarbus momentas Rokfelerio ateičiai, nes žemė Pensilvanijoje buvo pilna naftos. Jo mama buvo gan tikinti moteris, o tėvas mėgo „tūsus“, mergaites ir atitinkamą gyvenimo stilių. Rokfeleris labai tikėjo Dievu ir tapo didžiausiu savo laikų filantropu. Jis atiduodavo 1/10 savo pajamų bažnyčiai. Be to jis pažadėjo sau, kad niekada negyvens tokio tuščio gyvenimo, kaip jo tėvas.
Kadangi Rokfeleris buvo vyriausias vaikas šeimoje, būdamas 16 metų pradėjo ieškotis darbo. Tuo metu jis gana neblogai išmanė matematiką ir baigė trijų mėnesių kursus Klivlende. Tačia surasti darbą buvo ne taip lengvą (kaip ir dabar). 6 savaitės paieškų nedavė jokių rezultatų, bet vėliau jį paėmė į buhalterio asistento darbą „Hewitt and Tuttle“ kompanijoja. Pirmus 3 mėnesius jis labiau mokėsi, negu dirbo, kadangi visus darbus atlikdavo nemokamai.

Mokslai suteikdavo Rokfeleriui tikrojo malonumo. Jis pradėdavo darbą 6:30 ryto, o užbaigdavo vėliau 10 valandos vakaro. Mokslai daug ko davė ir daug ko išmokė busimą naftos magnatą. Džonas Rokfeleris greitai sugebėjo užsirekomenduoti save, kaip gerą profesionalą, ir kompanijos vadovui palikus savo postą, į jo vietą buvo pakviestas Džonas. Tiesa, jam skyrė 600 dolerių uždarbį – tai rimtai įskaudino jį, nes buvęs vadovas gaudavo 2000 dolerių. Džonas paliko kompaniją ir nepasigailėjo.

Rokfeleriui buvo tik 19 metų, bet jis jau turėjo startinį kapitalą, kurį sukaupė 3 darbo metus. Kažką pasiskolino iš savo tėvo. Viskas buvo daroma tam, kad organizuoti su partneriais smulkų verslą – kiaulienos, miltų, grūdų pardavimą (tai buvo 1858 metai). Toliau seka tarpas Džono Rokfelerio istorijoje ir nelabai žinoma, kaip klostėsi aplinkybės nuo 20 iki 31 jo gyvenimo metų. Komercija, tikriausiai, buvo ne jo sritis. Kaip bebūtų, tikruosius pinigus jam turėjo atnešti nafta.

Tačiau kas buvo nafta tais laikais? Tai buvo kažkas naujo, kas buvo naudojama pramoniniam žibalui gaminti. Žmonės suprato, kad žibalą galima naudoti šviesai gauti. Apie benziną kalbų net nebuvo – tai buvo XIX a. vidurys.

1865 metais Džonas Rokfeleris susipažino su chemiku (vardas nežinomas), kuris jam pasakojo apie žibalą. Po to Rokfeleris įkūrė „Standard Oil“. Rokfeleris pradėjo tikrą naftos paiešką. Veiklos pradžioje jis pastebėjo, kad naftos verslas yra labai nežinoma sritis (kaip dabar – internetas). Jis žinojo, kad tik sutvarkius viską darbe galima bus galvoti apie komercinę sėkmę. Buvo sukurtos kompanijos taisyklės. Tam, kad motyvuoti darbuotojus dirbti, jis pirmuoju laiku nemokėjo pastovaus darbo užmokesčio, o motyvuodavo akcijomis. Džonas manė, kad taip darbuotojai dirbs efektyviau ir tuo pačiu metu tai įtakos verslą.

Verslas pradėjo „nešti“ pajamas, o Rokfeleris pradėjo supirkinėti kitas naftos kompanijas. Po vieną, smulkios kompanijos negalėjo kainuoti daug. Tokia strategija daugeliui amerikiečių nepatiko. Žiniasklaidą jį vadino piratu ir buvo piktai nusiteikusi. Žurnalistai dažnai puldavo Džoną Rokfelerį, o kartu ir žmonės. Sako, kad pats Rokfeleris kaltas dėl to, kad visuomenė buvo taip nusiteikusi prieš jį. Jis niekada neatsakinėjo į puolimus, net jei tai buvo grynas melas, o tylėjimą žmonės suprasdavo, kad kaltės pripažinimą.

1880 metais Rokfeleris valdė 80% viso JAV naftos verslo. „Standard Oil“ tampo stambiausia kompanija pasaulyje, bet neilgam. Jau po 10 metų buvo išleistas žinomas Šermano įstatymas prieš monopolijas, bet Rokfeleris rado įšeitį. Jis padalino „Standard Oil“ į 34 smulkias kompanijas ir visose kompanijose jis turėjo kontrolinių akcijų paketų. Šio įstatymo dėka Džonas tapo dar turtingesnis. Dauguma šiuolaikinių stambių naftos kompanijų atsirado būtent iš Standard Oil, pavyzdžiui: Mobile, Chevron, Exxon…

Sekmės paslaptis

XX amžiaus pradžioje elektra tapo tuo faktoriumi, kuris galėjo panaikinti visą naftos verslą, bet viskas susiklostė puikiai – pasirodė automobiliai.
Rokfelerio sėkmė susieta su šeima. Religinės vertybės rimtai padėjo Džonui naftos versle, kur tvyrojo chaosas. Be to, Džonas dėl savo kompanijos naudos sugebėdavo sukiršinti kitus paslaugų tiekėjus – taip jam pavyko priversti konkuruoti tarpusavy kelias geležinkelio kompanijas ir vandens transporto kompanijas. Standard Oil, pasinaudojusi  tokia situacija, galėjo gabenti barelius 1,5 karto pigiau negu konkurentai.

Džonas sėkmingai vedė. Jo žmona tapo mokytoja Lora Spelman, Rokfelerio manymu, ji buvo praktinio mąstymo. Vėliau Rokfeleris pastebėjo, kad jei ne ji, labai tikėtina, kad jis netaptų toks turtingas.

Labdara

Džonas Rokfeleris buvo vienu didžiausių filantropų Amerikos istorijoje, bet jis nereklamavo šios savo veiklos. Nuo XIX a. pabaigos Džonas vis daugiau dėmesio skyrė labdarai, perduodamas verslo valdymą patikimiems partneriams.

Tuo metu jis labai nusipelnė šaliai. Rokfeleris visą gyvenimą skyrė 10% savo pajamų bažnyčiai. Įrengė Čikagos universitetą, Spelmano koledžą, Rokfelerio universitetą, šiuolaikinio meno muziejų, Rokfelerio fondą, Rokfelerio medicinos tyrimų institutą.

1917 metais jis perdavė visų reikalų valdymą savo vyriausiam sūnui. 1937 metais jis mirė (būdamas 97 metų amžiaus). Tiesa, jo labdaros fondas egzistuoja ir šiandien.

Rokfeleris yra pasakęs daug protingų frazių, kurias galima sutikti verslo knygose. Štai kelio tokios frazės:

„Jūsų gerovė priklauso nuo jūsų sprendimų“;

„Labdara naudinga tik tuo atveju, jei ji padės jums tapti nepriklausomam“;

„Draugystė pagrįsta verslu – geriau, negu verslas, pagrįstas draugyste“;

„Mokėjimas bendrauti su žmonėmis – tai prekė, kurią galima nupirkti taip pat, kaip ir cukrų ar kavą… Ir aš užmokėsiu už tokį sugebėjimą daugiau nei už bet ką kitą pasaulyje“;

„Pirmasis ir svarbiausias sėkmės faktorius versle – tai kantrybė“.

Taigi, vyrai, kantrybės Jums, atkaklumo ir sėkmės siekiant tikslų! Būkit atkaklūs ir  siekit savo svajonių!