Klaidos ir mitai apie savigyną ir kovos menus! (antra dalis)

Ankstesniame straipsnyje aptarėme pagrindinius mitus ir tėvų įtaką – veiksnius, kartais stipriai trukdančius mums efektyviai gintis. Kas dar neskaitėte, galite susipažinti: „Klaidos ir mitai apie savigyną ir kovos menus! (pirma dalis)„. Klaidos ir mitai apie savigyną gali sukelti tokių baisių pasekmių, kaip, pavyzdžiui, laisvės atėmimą už tyčinę žmogžudystę arba nekaltų piliečių grupės nužudymą! Ar kada nors apie tai susimąstydavote? Gal skamba ir keistai, bet gintis reikia atsakingai, o ypač tiems, kas sportuoja ir lanko kovos menų mokyklas. Atminkite, kad tokių mokyklų lankymas žmogžudystės atveju – sunkinanti aplinkybė.

Šiame straipsnyje sužinosite:

• Ar išties kovos menai yra naudingi savigynoje?
• Kuo pavojingi žiaurūs kovos menais, pvz., su šaltaisiais ginklais?
• Kuo, apart draudžiamų veiksmų, kovos menais skiriasi nuo savigynos?
• Mitas apie smūgį. Kaip berniukas gali „išjungti“ didžiulį vyrą?

Nenorime paneigti teigiamos įtakos, kurią žmogui teikia valios lavinimas, fizinis lavinimas, stipraus smūgio ir techniškai teisingo metimo „formavimas“. Tikrai nenorime neigti, kad mokėjimas teisingai elgtis sportinėje dvikovoje (pabrėžiame būtent sportinę dvikovą) praverčia gyvenime. Tikrai nesumenkiname klasikinių kovos menų indėlio minėtose disciplinose, bet deja turime pripažinti, kad dauguma šiandien egzistuojančių kovos menų mokyklų neruošia žmogaus realiems konfliktams, kylantiems miestų gatvėse. Problema slypi pačioje sąvokoje „dvikova“, kuri iškarto nuteikia sąžiningai kovai, t.y. 1×1 ir pagal taisykles.

Gatvėje Jūs galite susidurti su keletu priešininkų, jie gali užpulti netikėtai, iš už kampo, iš tamsos ir jie gali naudoti dujų balionėlius, peilius, kastetus, pistoletus ir bet ką, kas paklius jiems po ranka. Gatvėje Jus gali užpulti netgi šuo, o apsiginti nuo šuns nemoko nei vienas kovos menas (nekalbame apie spec. pajėgų ruošimą ir t.t.), kadangi viskas paremta taisyklėmis, pavyzdžiui, kad kova vyks tarp žmonių. Nei vienas sąžiningą dvikovą atstovaujantis kovos menas nemoko Jūsų muštis nuolat keičiantis aplinkai, o tai yra vienas svarbiausių gebėjimų – reaguoti į aplinką, stebėti ją ir identifikuoti papildomus pavojus.

Kuo pavojingi žiaurūs kovos menai, pvz., su šaltaisiais ginklais?

Yra vadinamos kovos mokyklos, kuriose dirbantys treneriai teigia, kad ruošia Jus realioms situacijoms, kylančioms žiauriose muštynėse, kada kalbama apie kovimąsi iki mirties. Minėtose mokyklose mokoma taikyti tokius veiksmus, kaip:

• stuburo laužymas,
• Adomo obuolio išplėšimas,
• krūtinkaulio laužymas,
• smilkinio pramušimas ir kiti mirtinai pavojingi veiksmai.

Esmė tame, kad apie teisinę tokių veiksmų taikymo pusę praktiškai nekalbama. Minima tik tai, kad kai gyvybei gresia realus pavojus, leidžiama viskas. Visiškai sutinkame su tuo, tačiau nužudymo atveju prokurorai būna dar aršesni užpuolikai, nei galite įsivaizduoti. Labai mažai kas skiria laiko pasakoti, kad tokiam žiauriam „savigyninkui“ teks sėstis ant kaltinamųjų suoliuko, kadangi jam bus pateikti kaltinimai dėl žiauraus nužudymo (jeigu užpuolikų, neduok Dieve, bus keletas, tuomet apskritai galima kaltinti nekaltų ir bejėgių piliečių grupės naikinimu). Jeigu bus įrodyta, kad žmogus, panaudojęs mirtinus veiksmus, specialiai tam ruošėsi, t.y. treniravosi, taip pat bus „prikabintos“ ir sunkinančios aplinkybės.

Labai daug žmonių lanko bokso, karate, kikbokso ir eilę kitų treniruočių, kad „išlavintų smūgį“. Atminkite, kad geras smūgis gali prilygti geram šūviui! Karate bei kai kuriose kituose kovų menuose yra labai populiarus šūkis: „Vienu smūgiu„, t.y. kalbama apie tai, kad išlavinę gerą nokautuojantį smūgį Jūs užtikrinate sau šimtaprocentinę saugumo ir savigynos priemonę. Nokautuojantis smūgis, net stiprus smūgis turi keletą „povandeninių akmenų“.

Pirmasis povandeninis akmuo: nesuvaldę savo emocijų ir apimti baimės Jūs galite nužudyti užpuoliką. Jeigu Jūsų smūgis skirtas nokautuoti, Jūs smogiate į formaliai teisingą zoną, bet, pavyzdžiui, užpuoliko kaklas yra silpnutis (kaklo slankstelio anomalija), smūgis, turėjęs nokautuoti, tokį žmogų nužudys. Periodiškai tokių atvejų pasitaiko.

Antrasis povandeninis akmuo – tai, kad žmonės daro statymus ant lemiamo smūgio, tačiau jis suveikia tik tada, kai Jūs būnate sąmoningi, budrūs, t.y. pasiruošę. Jus gali užpulti iš už kampo ir kirsti kokiu nors gelžgaliu arba durti peiliu į inkstą, o Jūs taip ir liksite gulėti kartu su savo „lemtinguoju smūgiu“. Jus gali nuversti ant žemės arba atlikti laužimo veiksmą. Štai viena populiariausių gatvės taktikų: vienas iš užpuolikų suima jus už rankų, kitas už kojų, o trečiasis (arba likusieji) tiesiog daužo – ir vėl Jūsų galimybės suduoti lemiamą smūgį traškės ir braškės kartu su šonkauliais ir dantukais. Gatvėje svarbu štai kas – gebėjimas maksimaliai greitai sukelti puolančiajam maksimalų skausmą tuo pačiu esant minimaliam pavojui jo gyvybei, t.y. atsižvelgiant į teisnius aspektus ir ypatybes.

Beje, mielas drauge, statydamas ant lemiamojo smūgio Tu užmiršti mitą apie saugų atstumą ir atsakomąjį smūgį. Tau tiesiog gali neleisti „kirsti vieną gerą“. Pačiu pirmu smūgiu puolantieji Tave „išjungs“, t.y. nokautuos, o po to jie darys su tavimi viską, ko tik panorės.

Laukite tęsinio…

Kituose straipsniuose pabandysime plačiau panagrinėti:

• Nauda nešiojant pistoletą ridikiulyje arba balionėlį apatiniuose?
• Visa tiesa apie realią supergalingo smūgio naudą.
• Pagrindinis gatvės muštynių sėkmės faktorius.
• Ar policija ir apsauga apgins Jus nuo užpuolimo?