Ištrūk iš komforto zonos!

Ar esi patyręs rutiną ir neįtikėtiną nuovargį? Ir aš nekalbu tiesiog apie lengvą depresiją; aš kalbu apie rutiną, kuomet tu nesijauti savimi – užmiršti, kas tu toks. Tu darai beprasmius dalykus dar ir dar bei gauni tuos pačius beprasmius rezultatus.

Kartais gyvenimas tampa nepakeliama rutina, skandinančia tave nesąmoningoj užmaršty. Ar kada nors gyvenime taip jauteisi ir galvojai, kodėl taip yra? Kodėl aš kasdien grįžtu namo, pavalgau, įsijungiu TV, paimu alaus/maisto ir spoksau… Beprasmiškai leidžiu žiniasklaidai išplauti mano smegenis ir paversti socialiniu zombiu, bijančiu reikšti savo nuomonę apie homoseksualus, seimą, gyvenimą – bet ką.

Nustatyti problemos (rutinos) priežastį labai sudėtinga, tačiau viskas įmanoma, kaip žmogus to nori. Visi tam tikram gyvenimo etape patiria rutiną. Aš paaiškinsiu, kodėl taip nutinka ir kaip grįžti į kelią.

Komforto zona – žmonių spąstai

Komfortas! Gražiai skamba, taip? Komforto zona – žmonių spąstai: vieni, kad pakliūtų į komforto zoną klube, vartoja alkoholį; kiti nepradeda jokio verslo, nes jie gan komfortiškai jaučiasi dirbdami kam nors už 2500 Lt ir kasdien grįždami namo, kur jų laukia (geriausiu atveju) žmona, televizorius, šaldytuvas…. Žmonės bijo rizikuoti! Nėra jokių abejonių, kad komfortas – labai pavojinga būsena. Būk atsargus. Trumpos pertraukos patogioje sofoje – gerai, tačiau nuolatinė komforto zona arba komforto zonos spąstai žmogaus psichologijoje neleidžia jam tobulėti.

Komforto zona – tai žmogaus būsena, kuri, neva, jam patinka. Tai tarsi maža patalpa, kurioje žmogus uždaro savo protą, nes paprasčiausiai bijo rizikuoti, keistis, siekti. Minėtas kambariukas pastatytas iš: minčių, veiksmų, žmonių ir vietų, kurios sukelia žmogui komforto pojūtį. Jeigu trumpai, komforto zona – tai dalykai, prie kurių žmogus jau priprato – rutina, kasdienybė. Rutina – tai ratas, o žmogus, pakliuvęs į kasdienybę – voverė. Taip ir gyvena žmogus – kaip voverė rate…

Rutinoje nėra jokių staigmenų. Jeigu tavo viršininkas kiekvieną rytą reikalauja iš tavęs ataskaitų, tu jau susitaikei su šia mintimi ir nepatiri jokio streso. Tu darai tai kiekvieną dieną ir žinai, kad atlikęs darbą galėsi ramiai grįžti į komforto zoną.

Kas būtų, jeigu tavo viršininkas ateitų ir paprašytų perdaryti ataskaitą naudojant programą, su kuria tu nesi niekada dirbęs? Kaip tuomet pasijustum? Atsakymas paprastas – nekomfortiškai.

Komfortas ir baimės – labai susiję dalykai. Žmogus nenori ištrūkti iš komforto zonos, nes ji bijo pokyčių, bijo pasekmių, kurios gali būti ir teigiamos!

Mokykis darydamas

Dauguma žmonių, kurie būna priversti daryti kažką, kas yra už jų komforto zonos ribų (sakykime – jie susiduria su iššūkiu), pradeda nervintis ir panikuoti. Jie pradeda kartoti sau, kad jie negali atlikti, niekada nespės laiku, kad jiems nereikia tokio streso ir t.t. Žmonės susiduria su iššūkiu ir reaguoja neigiamai! Dėl visko kaltos baimės.

Iššūkius reikia pasitikti aukštai iškelta galva. Realybė tokia – mes mokomės tik tada, kai taikome žinias gyvenime, t.y. praktikuojamės. Vaikai nesimoko vaikščioti žiūrėdami į kitus; jie bando atsistoti, griūna šimtus kartų, bet išmoksta vaikščioti ir dėlioja savo kojytes vieną priešais kitą. Štai iš ko mes turėtume mokytis ryžto ir drąsos – iš vaikučių! Jie nebijo nugriūti, keliasi, kartoja ir pasiekia rezultato – pradeda vaikščioti!

Ar mūsų žymusis krepšininkas A. Sabonis tapo toks žinomas todėl, kad žiūrėjo, kaip žaidžia kiti? Aišku, kad ne – jis praktikavosi dieną naktį ir susikūrė ateitį savo rankomis! Ar žinote, kaip Lietuvoje atsirado Čili picerijos? Arba kaip įsikūrė VP imperija? Ne? Pasidomėkite… Žmonės rizikavo, ištrūko iš savo komforto zonų ir tapo sėkmingi!

O dabar naujiena tiems, kad „sėdi sofkutėse“: darydamas tai, kas verčia tave ištrūkti iš komforto zonos, tu pleti savo komforto zoną, nes pripranti prie sunkumų, prie iššūkių ir tu pripranti siekti, įveikti ir tobulėti. Tu išmoksti susidorot su spaudimu ir pesimizmu.

Noriu pasakyti, kad tu nieko nepasieksi sėdėdamas ir nieko nedarydamas bei galvodamas: „Na, nuo rytojaus pradėsiu….“. Tiesiog imk ir daryk! Dabar, o ne rytoj!

Turi noro? Tai tuk pusė darbo!

Puiku! Mes jau žinome, kad veiksmas – tai ko mums taip reikia! Tačiau veiksmas neatsiranda iš nieko. Įsivaizduokime, kad tu nori pradėti treniruotis ir turėti gerą formą. Savo tikslui įgyvendinti tu privalėsi: gerai valgyti, reguliariai lankytis sporto salėje, intensyviai treniruotis, gerai miegoti ir visiškai atsiduoti sportui tam tikram laikui (pvz. 10 val. per savaitę).

Skamba, kad reikia daug pastangų, taip? Atskleisiu mažą paslaptį: sunkiausia – pradėti. Sunkiausia yra pakelti užpakalį nuo sofos, nukratyti traškučių trupinius nuo savo „alaus preso“ ir nueiti į salę bei gerai paprakaituoti.

Koks skirtumas tarp sėkmingos pradžios ir nesėkmingo bandymo? Valios stiprybė! Tau reikės lavinti valią tol, kol tau pakaks jos dalykams materializuoti. Aš nekalbu, kad valios galia tu priversi rožinius dramblius skraidyti, tačiau iš tikro panorėjęs tu tikrai gali numesti svorio ir pradėti sportuoti.

Valios galia – toks pats svarbus dalykas, kaip ir pajėgumas atsispirti negatyvumams. Jeigu, pvz. tu įdėsi daug pastangų sportuodamas ir kasdien įgausi vis geresnę formą, tau prireik valios atsisakyti alkoholio, naktinių pasilinksminimų iki paryčių ir kitų faktorių, galinčių tave „palaužti“. Susikoncentruok ir sustiprink savo valią! Gyvenime (ypač dabar) be valios niekur neišgyvensi.

Rezultatai ar pasiteisinimai?

„Bet“ – turbūt pats baisiausias žodis lietuvių kalboje. Dar kyla klausimų? Gyvenime yra rezultatai ir yra pasiteisinimai. Rezultatai – tai pasiekimai. Rezultatai – tai, kas padaro tave sėkmingą. Rezultatų nori visi. Kiekviena sėkminga karta užauga dėka gerų rezultatų, kurie buvo pasiekti praėjusių kartų. Be rezultatų negali būti jokio progreso, augimo ir sėkmės.

Pasiteisinimai, savo ruožtu, yra nesėkmės pranašai. Pasiteisinimai – rezultatų priešingybė. Jeigu kažkas turi įgyvendinti tikslą (pvz. sportuoti), yra tik du galimi variantai: arba jis įgauna gerą formą – gauna rezultatą, arba jis pasiteisina: „Aš bandžiau, bet…“

Pasiteisinimai dažniausiai prasideda žodžiu „bet„, todėl aš stengiuosi visai nevartoti šio žodžio. „Bet“ – tai žodis, leidžiantis žmonėms marinuotis savo komforto zonoj. Jie gali ištrūkti iš komforto zonos, pajusti tikrą gyvenimo skonį ir išplėsti savo komforto zonos ribas, „bet„…

Pasisekė ir tiek… Atsimerkit!

„Jam tiesiog pasisekė“. Ar kada nors girdėjai tokią frazę, apibūdinančią kito žmogaus sėkmę? „Aš galėčiau padaryt tą patį, jei ir man taip pasisektų“ – populiariausias posakis nesėkmingų ir „bet“ vartojančių žmonių tarpe. Jie kalba apie žmones, kurie pasiekė aukštumų, kaip apie laiminguosius, kuriems nusišypsojo dievai. Tačiau verkšlenantys žmonės nepagalvoja apie tai, kad sėkmingi žmonės įdėjo labai daug pastangų, ryžto, valios ir atkaklumo ir tik tuomet jiems „nusišypsojo dievai“.

Rekomenduoju atminti vieną gerą citatą, kurią pasakė Erlas Vilsonas: „Sėkmė – tai tik pasisekimo klausimas. Paklauskite bet kurio nevykėlio!„

Tai tikrai išmintingo žmogaus žodžiai. Ištrūk iš komforto zonos savo paties labui. Imkis sunkesnių užduočių, nei sėdėjimas sofoj priešais televizorių, nes rezultatas bus ne rutina, o sėkmė! Jokiu būdu nebijok aukštai taikytis. Gyvenimas – tai didelis eksperimentas, kurio metu visi privalo rizikuoti. Juolab, sėkmės siekimo atveju, rizika dažniausiai būna apgalvota.

Sėkmės!