Sumuštinių istorija bei skaniausių sumuštinių receptai!

Sumuštiniai, picos, suvožtiniai – tokie patrauklūs ir skanūs žodžiai! Sumuštinių istorija driekiasi net iki I a. pr. Kr., o atrodytų, kad tai toks paprastas ir elementarus patiekalas, taip? Ką gi, gal reikėtų sužinoti, kokie yra naujų senų skanėstų receptai?

Prie ištakų – skanioji sumuštinių istorijos pradžia

Pirmą kartą sumuštiniai buvo paminėti žydų rabino Hilelio, gyvenusio 1 a. pr. Kr – 1 a. Šis žmogus buvo vargšas, tačiau labai žinomas išminčius. Būtent jis sugalvojo tarp dviejų paplotėlių, šiais laikais žinomų kaip „macai“, dėti mišinį iš traiškytų riešutų, obuolių, prieskonių ir vyno bei valgyti visą tai su karčiosiomis žolelėmis. Minėtas sumuštinis tapo tradiciniu Sedero šventės patiekalu bei būtent taip ir buvo pavadintas. Tačiau macai, gaminami iš nekildintos (bemielės) tešlos, nesugeria padažų ir sulčių, naudojamų gaminant šiuolaikinius sumuštinius.

Iki Renesanso nebuvo jokių šakučių ir bet koks daiktas, kurio pagalba maistas buvo pernešamas į burną, buvo laikomas indu. Duona tai laikais buvo labai svarbiu maistu, neatsiejama mitybos dalimi. Storos duonos riekės buvo atnešamos ant medinių lentų (arba padėklų), kad duoną galima būtų mirkyti į padažus, patiekiamus kartu su mėsa. Kitaip sakant, duona, pagal tuometinę paskirtį atlikdavo stalo įrankio vaidmenį, tačiau išradus šakutę valgyti rankomis tapo nemandagu, neestetiška ir panašiai.

Džonas Montagu, ketvirtasis Sandwich’o (angl. „sumuštinis“) grafas atnaujino duonos, kaip indo maistui, koncepciją. Šis asmuo buvo admiraliteto lordas bei Džeimso Kuko užtarėjas. D. Kukas atrado Naująją Zelandiją, Australiją, Havajus ir Polineziją. Legendose pasakojama, kad Montagu buvo labai azartiškas ir galėjo lošti valandų valandas, net nesikeldamas pavalgyti. Manoma, kad vieną kartą žaidimo metu jis paprašė, kad jam atneštų mėsos gabalą, įdėtą tarp dviejų duonos riekelių. Jo varžovai, matydami „sėkmę nešantį talismaną“ taip pat pradėjo užsakinėti „tą patį, ką ir Sendvičui!“

Skaniausių sumuštinių receptai – kas paprasta – genialu!

„French Dip“ sumuštinis

Sumuštinis gaminama arba iš keptos jautienos, arba ėrienos išpjovos, anties arba kumpio, patiekiamo su lengva prancūziška bandele, suvilgyta padažu, likusiu po mėsos kepimo.

„Gyro“ sumuštinis

Tai graikų virtuvės patiekalas. Mėsos gabaliukai nupjaunami nuo gerai prieskoniais pagardinto ėrienos arba jautienos gabalo. Minėtas gabalas lėtai sukasi ant vertikalaus iešmo (kažką panašaus galima matyti mūsų kebabinėse), kuris ir vadinasi „gyro“.

„Horseshoe“ („pasaga“) sumuštinis

„Pasaga“ – tai storas sumuštinis, susidedantis iš dviejų arba trijų duonos riekių, tarp kurių dedamas keptas kumpio didkepsnis (steikas).

„Hot Brown“ sumuštinis

Tai „atviro tipo“ sumuštinis, gaminamas naudojant vištieną, bekoną, čili pipirus ir „Mornay“ padažą. Pradžioje sumuštinis dedamas ant grotelių, kad išsilydytų sūris. Po to dedami kiti ingredientai.

„Monte Cristo“ sumuštinis

Šio sumuštinio pagrindas – tai dvi baltos duonos riekelės su kumpiu, kalakutiena arba vištiena bei sūriu. Po to viskas įmerkiama į kiaušinio plakinį ir kepama ant sviesto.

„Muffuletta“ arba „Muffaletta“ sumuštinis

Šį sumuštinį galima būtų pavadinti alyvuogių salotomis ant duonos, tiksliau, ant apvalios dvidešimt penkių centimetrų bandelės. Šis sumuštinis patiekiamas šiltas.

Kulinarinė prabanga

Taip, „pirmykščiai“ sumuštiniai praktiškai nebuvo niekuo ypatingi – tiesiog sūdytos mėsos gabalas, įdėtas tarp dviejų paskrudintų duonos riekelių. Ar tiesa, ar ne, tačiau pavadinimas „sandwich“ amžiams „prilipo“ prie šio patiekalo.

Savo knygoje „Angliška duona ir mielinė kulinarija“ E. Devid pasakoja, kad Italija ir Prancūzija buvo ištikimos tradicinės formos duonai, o štai Didžiosios Britanijos gyventojai greitai prisitaikė ir išmoko kepti batonus skardinėse formose. Tai leido suteikti duonai kažkokį santykinį standartą bei leido supjaustyti ją lygiomis riekelėmis. Be to, duona, iškepta formoje, yra mažiau traški, bei naudojant tokią technologija galima dėti pastas ir sultis. Visi minėti ingredientai gali „laikytis“ kartu. Britai dievina „sernius“ (taip žargono kalba jie vadindavo sandwich’us). 1840 metais Elizabet Lesly pristatė sumuštinius Amerikoje. Savo knygoje „Kulinarijos Gidas“ ji pasiūlė sumuštinį su kumpiu, kuris, anot jos, buvo vertas pagrindinio patiekalo vardo.

XX a. pradžioje kepyklos pradėjo aprdavinėti pjaustytą duoną. Būtent tuomet prasidėjo sumuštinių epocha.

„Dagwood“ sumuštinis

Sumuštinis buvo pavadintas vieno labai populiaraus 1930-ųjų komiksų personažo Degvudo Bamstedo (angl. Dagwood Bumstead) garbei. Jis visada darydavo sumuštinius iš to, kas pakliūdavo po ranka, kitaip sakant, iš likučių. Taigi, įdaras gali būti absoliučiai bet koks. Jūs tiesiog einate prie šaldytuvo, žiūrite, ko ten yra, ir dedate viską ant duonos riekelių. Štai ir Degvudo sumuštinis! Pas mus jį dar vadina „tinginio“ sumuštiniu. Tik žiūrėkite nepersistenkitre, nes sumuštinis netilps burnon.

Panini, Crostini ir Bruschetta arba Brusketa

Italai visada mėgo valgyti duoną su kuo tik įmanoma. Istorija byloja, kad sumuštiniai buvo laikomi krikščionišku maistu. Italai padovanojo pasauliui skanias „atviras“ dovanas, tokias kaip pica arba focaccia, o taip pat pagardintas aromatingas traškantis skrebutis – bruschetta (brusketa).

Panini – tai traški duona su šilta mėsa ir sūriu. Dauguma italų renkasi tiesiog paninius, tačiau kai kurie mėgsta paninius, keptus karštame prese.

Brusketa – tai česnakinė duona, įgijusi atviro sumuštinio formą. Pradžioje ją pagardina alyvuogių aliejumi, o po to apskrudina. Po to karštą duoną lengvai pabarsto česnakais ir dar kartą apšlaksto alyvuogių aliejumi bei savo nuožiūra prideda įvairių ingredientų.

Krostiniai (Crostini) – tai mažos, plonos, apskrudintos prancūziškos arba itališkos duonos riekelės, ant kurių dedami keli ingredientai. Krostiniai pateikiami kaip užkandžiai – apetitui sužadinti.

„Club“ sumuštinis

Tai sumuštinis su virta vištienos krūtinėle ir kumpiu, salotų lapais ir pomidorais. Visi minėti ingredientai sluoksniai dedami tarp dviejų (arba trijų) skrudintų riekelių, perteptų majonezu. Tai labai populiari sumuštinių rūšis Niujorke. Ypač juos mėgsta Vindzoro hercogas ir hercogė.

Kubietiškas sumuštinis

Tai mėgstamiausias Majamio užkandis. Geriausia pirkti šiuos sumuštinius užkandinėse, kurios vadinasi „Loncherias“. Šis sumuštinis panašus į mums gerai žinomus, degalinėse pardavinėjamus submarinus. Jis susideda iš kumpio griežinėlių, keptos kiaulienos, sūrio ir marinuotų daržovių, dedamų į išilgai įpjautą kubietišką bandelę. Po to sumuštinį šildo ir skrudina specialiame prese (taip pat, kaip ir itališkus paninius).

„Falafel“ sumuštinis

Tai labai mėgstamas nacionalinis gatvės užkandis Izraelyje, nors, ir visoje Vidurio Azijoje taip pat. Sumuštinis patiekiamas pitoje (specialiame paplotėlyje) su tachino padažu ir papildomais ingredientais. Kai kurie naudoja tam pjaustytus salotų lapus, raugintas daržoves. Kiekvienas „Falafelo“ sumuštinis gali būti savotiškas. Kai kurie mėgsta, kai iš viršau uždedama raugintų kopūstų, pomidorų gabaliukų ir tachino bei viską pabarsto čili pipirais.

„Finger“ sumuštinis prie arbatos

Popietinės arbatos gėrimo tradiciją galima susieti su Bedfordo hercoge Anna, kuri mėgdavo ketvirtą valandą gerti arbatą su skanėstais. Ji visada pakviesdavo svečių. Taip maždaug 1840 metais gimė ši tradicija, o 1880 metais arbatos gėrimas tapo labai populiarus bei iki to laiko atsidarė labai daug prekyviečių, siūlančių įvairių arbatų. Taigi, „Finger“ sumuštiniai gaminami iš plonų duonos riekelių iš rupių miltų. Pradžioje plonai užtepama sviesto, kad duona neišbrinktų ir nesutrupėtų nuo ingredientų išskiriamų skysčių, po to nupjaunamos visos riekelės. Na, o po to dedami ingredientai.

Sumuštiniai, kuriuose gyvena

Yra pasaulyje toks miestelis Sendvičas. Jis yra šiaurės vakarų Masačusetso valstijos pakrantėje. Miestelis buvo įkurtas 1639 metais ir jame gyvena tik ~22 tūkstančiai gyventojų.

Tačiau yra ir dar vienas Sendvičas Anglijoje. Jo pavadinimas neturi nieko bendro su Sendvičo grafų šeima. Šis pavadinimas turi saksonišką kilmę ir reiškia „vieta, kur daug smėlio“ arba „miestas ant smėlio“. Pirmi žinomi kartai, kuomet šis miestas buvo paminėtas, registruoti dar 640 metais. Tačiau realiai šis miestas yra dar senesnis. Šalia šio miesto yra kaimas, kuris, verčiant iš anglų kalbos, vadinasi „kumpis“ (nuo žodžio „hamlet“ – ang. mažas kaimas, kaimelis).

Skanių lyderių paradas – pabaigai perliukai!

„Philadelphia cream cheese steak“ sumuštinis

Tai sumuštinis iš ilgo batono, pripildomo kepsnio gabaliukų ir lydyto sūrio.

„Pita“ – žinoma ir Lietuvoje

Tai paprastas kišenės arba voko formos paplotėlis. Pita gerai žinoma Vidurio Rytuose. Taip pat yra labai populiari šių dienų arabų šalyse.

„Po Boy“ sumuštinis

Įdaras gali būti bet koks: pradedant austrėmis, krevetėmis, žuvimi, krabais, vėžiais ir baigiant kepta jautiena, kiauliena, kukuliais ir rūkyta dešra. Šis sumuštinis visuomet gaminamas tik iš ilgo prancūziško batono, kuris yra pripildomas šaltais, aukščiau minėtais ingredientais bei gardinamas įvairiais garnyrais.

„Reuben“ sumuštinis

Tai sumuštinis, ruošiamas grilyje. Jis gaminamas iš sūdytos mėsos, šveicariško sūrio, raugintų kopūstų ir užpilo.

Ką gi, tikimės, kad Jums patiko šis lengvas įvadas į sumuštinių pasaulį! Linkime paragauti visų šiame straipsnyje minėtų sumuštinių bei tikimės, kad ši sumuštinių istorija bei populiariausių sumuštinių receptai nepaliko abejingų! Skanaus!