Kaip atsikratyti pleiskanų? Kaip įveikti pleiskanas? Pleiskanojo galvos oda ir nežinote ką daryti? Ką gi, pabandykime šiek tiek panagrinėti priežastis bei priemones kovai su pleiskanomis. Ši liga kartais lieka nepastebėta, tačiau gali tapti viena iš plaukų slinkimo priežasčių! Vyrai, rūpinkitės savo sveikata!

Balti “Dribsniai”, kuriuos mes kartais galime pastebėti tiek ant ant mūsų plaukų, tiek ant rūbų – tai nemalonus reiškinys, bet jis yra labai nevienareikšmiškas. Kažkam pavyksta įveikti šią problemą tiesiog kartą panaudojus specialiai kovais su pleiskanomis skirtą šampūną, o kažkas mėnesių mėnesius iš visų jėgų bando atsikratyti įkyrių “dribsnių” ir ne kartą bei ne du kreipiasi į odos specialistus. Ar įmanoma atsikratyti pleiskanų vieną kartą ir visiems laikams?

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad mokslininkai iki šiol nepriėjo vieningos nuomonės dėl to, kas gi yra pleiskanų atsiradimo priežastis. Kai kurie mano, kad pleiskanos – tai mikroskopinio grybelio pasekmės, kadangi šis grybelis visada gyvena mūsų galvos odos paviršiuje. Dažniausiai Jūs nepastebite šio grybelio egzistavimo, tačiau susidarius tam tikroms sąlygoms jis gali pradėti elgtis ganėtinai agresyviai ir tokiu atveju plaukus papuošia “sniegas”. Grybelio aktyvumą gali paskatinti stresas, bloga ekologija, hormoninių preparatų vartojimas, nuovargis, vitaminų trūkumas: B12, B6, F, organizmo dehidratacija, o taip pat plaukų priežiūros priemonės (ypač neteisingai parinktos). Taip pat viena iš pleiskanų atsiradimo priežasčių galėtų tapti jūsų kirpėjo “apsileidimas”, kadangi jis gali nerimtai žiūrėti į savo darbą, t.y. tiesiog nedezinfekuoti savo įrankių prieš pradėdamas dirbti su nauju klientu.

Pleiskanos ir jų rūšys

Jeigu po to, kai Jūs išsiplovėte galvą, oda niežti ir krenta pleiskanų “žvyneliai”, tai reiškia, kad pas Jus yra sausos pleiskanos. Dažniausiai tokių pleiskanų atsiradimas yra lydimas ląstelių apykaitos sutrikimų, dėl kurių per greitai vyksta negyvų ląstelių “šalinimas”. Jeigu riebalinės liaukos išskiria per mažai riebalų, kitaip sakant, jeigu Jūsų galvos oda yra sausa, tokiu atveju didelis ląstelių kiekis pradeda kauptis paviršiuje, o po to tiesiog atsilukštena. Tuo pačiu plaukai blunka ir galiukai pradeda šakotis.

Kartais būna atvejų, kuomet odos galvai sudrėkinti tiesiog pakanka atstatyti organizmo skysčių balansą, kitaip sakant – pakanka tiesiog daugiau gerti virinto, mineralinio arba filtruoto vandens.

Jeigu iškart po to, kai Jūs išsiplaunate plaukus, jie pradeda “spindėti”, o atsiradusios pleiskanos – retos ir stambios, Jūs – riebių pleiskanų savininkas. Šias pleiskanas pastebėti yra sudėtingiau. Dažniausiai minėti “dribsniai” prilimpa prie galvos odos, sulimpa tarpusavyje, o po to tampa papildomu maistinių medžiagų šaltiniu įvairiems mikroorganizmams. Rezultatai būna liūdinantys: riebalų sankaupos, odos uždegimai, plaukų svogūnėlių žuvimas, plaukų slinkimas.

Taip pat pleiskanos gali būti tam tikro dermatologinio susirgimo faktoriumi. Jeigu galvos oda kenčia nuo uždegimo, joje galima pastebėti paraudimų ir jaučiasi niežulys – tai ženklas, kad laikas tučtuojau kreiptis į dermatologą.

Šampūnas nuo pleiskanų – tai laikina

Dažniausiai dauguma šampūnų nuo pleiskanų gali tik nuplauti viršutinį susikaupusių “žvynelių” sluoksnį, tuo pačiu šie šampūnai nekovoja su pleiskanų priežastimi, o tiesiog pašalina kai kuriuos simptomus. Jeigu Jūs plausite galvą tokiais šampūnais, kiekvieną dieną, o gal net ir kelis kartus į dieną, iliuzija, kad pas Jus nėra pleiskanų, tęsis gan ilgai, tačiau laikui bėgant pleiskanų sluoksnis, tas, kuris byra, byrės vis greičiau ir greičiau, o grybelis tiesiog “pripras” prie gydomojo šampūno ir paprasčiausiai nebereaguos.

Jeigu pleiskanos plaukuose atsirado staiga, pavyzdžiui, prieš labai svarbų įvykį Jūsų gyvenime, arba laiko gydymui neturite, tokiu atveju šampūnas nuo pleiskanų – vienintelis veiksminga priemonė/išeitis, tačiau būtinai atkreipkite dėmesį į šampūno sudėtį, kurį yra nurodyta ant buteliuko.

Tokie ingredientai, kaip:

• limbazole, Zinc Pirythione, Selenium Disulphide, Ketoconozole pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
• Coal Tar (degutas), Octopirox, Selenium Disulphide – šie ingredientai padeda šalinti pleiskanų “dribsnius”.
• Sulphur (siera), Coal Tar (degutas, Salicylic Acid – šie elementai skatina ląstelių regeneracijos proceso lėtėjimą.

Jeigu minėtų ingredientų nėra, tikėtina, kad šampūnas nesuteiks Jums “pirmosios pagalbos”.

Gydomieji mišiniai nuo pleiskanų

Paprašykite vaistininkų parodyti Jums būtent gydomąsias priemones nuo pleiskanų, kadangi tik tokie preparatai gali įveikti pagrindinę priežastį – grybelį. Dažniausiai tokie šampūnai būna kur kas brangesni ir efektas po jų panaudojimo pasireiškia ne po pirmo plovimo tačiau Jūs turėsite galimybę bent jau ilgesniam laiko tarpui atsikratyti pleiskanų.

Liaudies priemonės, skirtos kovai su pleiskanomis

Atsikratyti pleiskanų Jums taip pat padės laiko patikrinti liaudies metodai.

Rūgpienis

Tirštai ištepkite juo plaukus nuo šaknų iki pat galiukų, tuo pačiu lengvai įtrinkite rūgpienį į galvos odą. Palikite kaukę pusvalandžiui, po to nuplaukite kaukę vandens ir garstyčių tirpalu: 1 stal. šaukštas garstyčių 1 litrui vandens.

Bitkrėslė

Paimkite 1 stal. šaukštą susmulkintos bitkrėslės žiedų ir lapų, ir užplikykite juos 2 stiklinėm vandens. Palikite mišinį 2 valandom. Nukoškite užpilą ir naudokite jį galvai plauti nenaudodami muilo. Kursas: 10-12 procedūrų.

Citrina

Pavirkite keturių citrinų žieveles 1 litre vandens 15 minučių. Atvėsinkite mišinį ir naudokite skalaudami po plaukų plovimo.

Medetkos

Kad atsikratytumėt pleiskanų būtina 2-3 kartus per savaitę naudoti paprastą medetkų užpilą, kurį reikia įtrinti į galvos odą. Po to reikia apvynioti galvą rankšluosčiu (pabūti 30 minučių), po to nuskalauti šiltu vandeniu. Taip pat galima naudoti ir nuovirą, pagamintą iš dilgėlių lapų (užplikykite stal. šaukštą sausų lapų stiklinėje vandens), kuris gali būti naudojamas ir kaip skalavimo priemonė po plaukų plovimo, ir kaip kaukė.

Kaukė su alkoholiu

Tokią kaukę rekomenduojama naudoti kas antrą dieną. Sumaišykite pusantro šaukšto kefyro, pusantro šaukšto degtinės ir vieną vištos kiaušinį. Ištepkite mišiniu plaukus ir palikite 20 minučių. Nuskalaukite šiltu vandeniu.

Kaukė su alyvuogių aliejumi

Kaukė yra efektyvi kovojant su sausomis pleiskanomis. Paimkite pusės citrinos sultis ir sumaišykite su 4 stal. šaukštais alyvuogių aliejaus. Po to įpilkite šiek tiek šilto vandens ir lengvais sukamaisiais judesiais įtrinkite gautą mišinį į galvos odą. Procedūrą reikia atlikti 2-3 minutes iki galvos plovimo.

Ką gi, tikimės, kad dabar galėsite atpažinti savo pleiskanų rūšį ir jau žinote efektyvių priemonių kovai su pleiskanomis. Kaip atsikratyti pleiskanų? Šį klausimą sau užduoda pagrinde vyrai – tokia jau mūsų dalia, tačiau neverta nuleisti rankų! Juk mes, vyrai, kovotojai, tad kovokime su sveikatos problemomis!

Būkite sveiki!

Jūsų santykiuose nėra tarpusavio supratimo? Kas yra abipusis supratingumas? Barnio įkarštyje daužote indus? Valandų valandas nesikalbate, vaidindami įsižeidusius? Išmokti taikiai spręsti reikalus ir, galų gale, sutarti vienam su kitu yra lengva. Pakanka tiesiog pasakyti, KO JŪS IŠTIES NORITE!

Tokie skirtingi

Kodėl gi suaugusieji bando perauklėti savo partnerį? Kodėl nieko nepasiekę suaugusieji pradeda “bausti” vieni kitus? Priežastis slypi mūsų lūkesčiuose.

Santykiai –  tai, ką mes laikome teisingu ir pageidautinu elgesiu mūsų atžvilgiu. Kiekvienas iš mūsų turi savo lūkesčių rinkinį ir kai kurie lūkesčiai yra nepriklausantys nuo situacijos, pavyzdžiu, “kiekviena gera motina turi…”, o kai kurie – priklausantys nuo mūsų reakcijos, pavyzdžiui “aš jam (jai) pasakysiu ir tuomet jis (ji)…”.

Savo lūkesčius mes visada laikome sąžiningais ir teisingais. Kai jie yra patvirtinami mūsų artimųjų elgesiu, viskas būna gerai: mes būname patenkinti santykiais ir pasiruošę mėgautis bendru džiaugsmu. Deja, dažniausiai su lūkesčiais ne viskas būna taip paprasta ir jie lieka nerealizuoti.

Įsivaizduokime, kad turime du veikėjus – Petrą ir Oną. Jie susitikinėja pusantrų, du metus, abu yra pakankamai emocionalūs žmonės ir nesidrovėdami reiškia savo emocijas, o tai dažnai virsta rėksmais, demonstratyviais įsižeidimais, notacijomis ir manipuliacijomis, pavyzdžiui, “aš išeinu” ir t.t.

Minčių skaitytojai – svajonių vyrai (moterys), kurių nėra

Pirmoji konfliktų atsiradimo priežastis slypi tame, kad mes nesakome tiesiai šviesiai to, ko norime – manome, kad: “tai yra natūraliai suprantama”, “juk jis (ji) yra protingas žmogus, pats (pati) turi suvokti” ir t.t. Kitaip sakant mes tikimės, kad aplinkiniai žmonės moka skaityti mūsų mintis. Be to, mes būnam įsitikinę, kad mūsų nuomonė – tai vienintelė teisinga nuomonė ir mes tikimės, kad aplinkiniai pritars. Petras turi ne tik atspėti, ko iš jo tikisi Ona, bet ir sutikti su ja visame kame, visaip jai pataikauti. Viskas turėtų būti gerai, tačiau net jeigu Petras sutinka pritarti Onai, jis nepateisins jos lūkesčių vien todėl, kad jis paprasčiausiai jų nežino!

Panagrinėkime banalią situaciją, kuri, tiesą sakant, labai dažnai pasitaiko daugumai žmonių. Pavyzdžiui, Ona gali laukti iš Petro romantiškos vakarienės restorane, nes, anot jos, “nuo to laiko, kai mes pradėjome gyventi kartu, tai įvyksta vis rečiau, o juk santykių pradžioje viskas buvo taip gerai”. Laikas bėga, o Petras vis niekur nekviečia. Moteris pyksta, pradeda galvoti, kad vyras jos nebemyli, kadangi dėmesio ženklai tapo vis retesni…

Prasideda įtampos išsiveržimai – Ona pradeda įkyriai klausinėti: “Tu mane vis dar myli?”, ji pradeda ieškoti visokiausių faktų, patvirtinančių “nemylėjimą”, pavyzdžiui: “jis neplauna po savęs lėkštės, nes juk “priešingu atveju jis suprastų, kaip aš pavargstu ir neapsunkintų mano naštos papildomais darbais”. Ona pradeda kritikuoti Petrą. Petras pasimeta: kas darosi? Jis pradeda įtikinėti Oną, kad jis labai ją myli, net keletą kartų iškart išplauna po savęs lėkštę, tačiau situacija nesikeičia. Atspėti, kad Ona laukia kvietimo į restoraną, Petras paprasčiausiai negali, todėl jo “šūviai” nepataiko į taikinį.

Ech, jeigu tik Ona užsimintų, o geriau tiesiog tiesiai šviesiai pasakytų, kad ji nori kur nors pavakarieniauti! Jeigu Ona atsimintų kokį nors ypatingai romantišką vakarą, kuris prasidėjo restorane, Petras realizuotų Onos lūkesčius ir jų santykiai neužstrigtų aklavietėje, iš kurios jie arba išsikapstys, arba ne.

Psichologai, dirbantys su šeimų ir asmeninėmis žmonių problemomis, nuolat susiduria su neišsakytų lūkesčių situacijomis. Panašu, kad tai yra viena svarbiausių problemų, susijusių su psichologiniu “neraštingumu”. Žmonės nepasako savo norų ir naiviai mano, kad norai yra akivaizdūs, o jeigu aplinkiniai jų nerealizuoja – tai tik dėl blogų santykių ir noro pakenkti. Tokiu būdu suformuojama situacija “jis yra nusiteikęs PRIEŠ mane” ir staigiai padidėja įtampa, o bendravimas tampa konfliktinis.

Oi tik nerėk!

Antroji konfliktų, susijusių su abipusiais lūkesčiais, atsiradimo priežastis – tai neteisingas lūkesčių pateikimas. Kuomet lūkesčiai nutylimi ir dėl šios priežasties yra nepateisinami, žmogaus viduje pamažu pildosi “stiklinė” ir “paskutinysis lašas” tampa savotišku detonatoriumi. Žodis po žodžio ir tarp Petro ir Onos kyla barnis su visai klasikiniais požymiais: nukrypimais į asmeniškumus, pozicijomis “puolimas – geriausia gynyba”, įvairiausiais psichologinio spaudimo įmantrumais. Dažniausiai būna situacija, kuomet barnio įkarštyje partneriai jaučiasi nepatenkinti, o tikslas – kažkokios problemos sprendimas lieka užmirštas. Onos frazė “Tu manęs net į restoraną nesugebi pakviesti!” – tai yra tas, pats pirmasis ir svarbiausias, neįvykdytas lūkestis, nuo kurio prasidėjo įtampos akumuliacija – jau nebedaro pavesto darbo ir efektas būna visiškai priešingas. Barnio sūkuryje Petras, tai besiginantis, tai puolantis, nesugebės priimti minėtos frazės kaip rimto lūkesčio, kurį įvykdžius procesas gali pakrypti geresnėn pusėn. Pagaliau Ona išsipasakojo, tačiau naudos iš tokio “atsivėrimo” praktiškai nėra.

Apskritai, barniai – tai dažniausiai pasitaikančios progos apsikeisti lūkesčiais, tiek pat įtemptos, kiek ir neefektyvios! Įsisiautėję žmonės svaidosi pretenzijomis nesuvokdami jų prasmės, nesuprasdami, dėl ko kilo “karas”. Ji mano, kad dabar Petras tikrai žino, ko ji nori, ir “jeigu myli”, būtinai išpildys jos norus. Petro lūkesčių ji neišgirdo (net neabejoju, kad jų buvo). Petras taip pat neišgirdo Onos pageidavimų, palaikęs juos kaprizais ir provokacijomis, kurioms jis tikrai nepasiduos ir nieko nedarys. Taigi, kiekvienas iš partnerių yra tikras, kad “pokalbis” (barniai dažniausiai įkyriai vadinami pokalbiais, nors tikrai nedrįsčiau jų taip vadinti) įvyko bei laukia taikdariškų veiksmų iš savo partnerio pusės.

Ar Jums pažįstama frazė: “Aš juk daug kartų jai (jam) sakiau!“? Jeigu jūs “sakote” kažką barnio metu, būkite pasiruošę tam, kad Jūsų niekas neišgirs. Lūkesčiai, kuriuos Jūs bandote pateikti partneriui, nepasieks jo minėtu būdu ir tikrai nebus pateisinti. Barniuose realizuojama strategija “laimėjo – pralaimėjo”, kuomet vienas iš partnerių iš anksto yra nusiteikęs laimėti ir tam buitinėje kalboje yra gan aiškių veiksmažodžių: paspausti, įveikti, nugalėti. Tačiau šeimos barniuose nugalėtojų nebūna – nuolat pralaimi abudu. Kaip čia išsireiškus…. Pralaimite JŪS, pralaimi Jūsų santykiai, jūsų šeima.

Darbas su klaidomis – nemalonus, tačiau būtinas

Kad Jus išgirstų, liaukitės braidžioti aplinkkeliais, venkite nebaigtų sakinių (minčių) ir tiesiai šviesiai sakykite, ko Jūs norite.

Nieko neslepiam

Taigi, dauguma problemų santykiuose atsiranda kaip nerealizuotų lūkesių pasekmė. Dalis lūkesčių būna neišsakyta (o kartais net nesuvokta), dalis išakyta, tačiau nėra priimama (barnis), o dalis pateikiama kaip notacijos ir kiti “auklėjimo” metodai.

Nepateisinti lūkesčiai sukelia įtampa ir, be abejo, norą pasiekti savo tikslą taikant visokiais “bausmes”, apie kurias kalbėjau anksčiau.

Lūkesčiai – tai , apie ką reikia mokėti kalbėti, pasakoti! Partneris turi žinoti, ko Jūs iš jo laukiate. Tokiu atveju santykiai bus skaidrūs: arba Jūs gausite tai, ko trokštate, arba suprasite, kad žmogus nenori nieko daryti. Išmokime kalbėti apie tai, kas mums yra svarbu!

Suformuluokime

Pirmiausia, aiškiai suformuluokite savo lūkestį (pats (pati) sau!). Formuluotė turi tilpti į vieną sakinį. Jeigu lūkestis yra neigiamas, pavyzdžiui, “aš nenoriu, kad ji (jis)…”, iškart suformuluokit pozityvų, t.y. “aš noriu, kad ji (jis)…”.

Patikrinkite realistiškumą

Užduokite sau klausimus:

• Ar tai išties Jūsų lūkestis, ar jis atėjo iš aplinkos, t.y. buvo “įgrūstas” į galvą?
• Kiek šis lūkestis yra Jums svarbus, pavyzdžiui 10-ies balų skalėje?
• Ar žmogus, iš kurio Jūs kažko tikitės, turi galimybių (asmeninių, finansinių, laiko) tam, kad įvykdytų Jūsų lūkesčius?

Tikėtina, kad šiame etape Jūs patys atsisakysite dalies savo lūkesčių arba performuluosite juos, paversdami realesniais. Lūkesčiai, įvertinti 8-10 balų būtinai turi būti pasakomi partneriui.

Pavyzdžiui, lūkestis, kad Petras pakvies ją į restoraną, yra labai svarbus Onai, subjektyvi vertė – 9 balai (kadangi šis lūkestis Onai yra meilės ir harmonijos rodiklis), o Petras turi galimybę šį lūkestį įvykdyti.

Išsipasakokit, nebrandinkit savyje neigiamos energijos

Šis žingsnis – pats sudėtingiausias. Žmonės dažnai gėdijasi, kuomet jiems reikia tiesiais šviesiai kalbėti apie savo jausmus arba norus. Reikia išmokti tai daryti – tai labai svarbus socialinis gebėjimas. Tam reikia naudoti vadinamuosius “Aš” pasisakymus. Kalbu apie frazes, prasidedančius įvardžiai “Aš” arba “Man”: “Man norisi, kad tu…”, “Aš jausčiausi geriau, jeigu tu…”. Kiekvienas Jūsų pageidavimas turi būti adresuotas, t.y. privalo turėti “siuntėją” ir “gavėją”. “Siuntėjas” – tai Jūs ir dėl to frazė turi prasidėti “Aš” arba “Man”. Gavėjas – tai Jūsų partneris, tad turi nuskambėti aiškus pageidavimas su žodeliu “tu” ir aiškia pageidavimo formuluote.

Ona: “Aš noriu, kad Tu pakviestum mane į restoraną. Man būna taip malonu lesti su tavimi romantiškus vakarus, kaip ir mūsų pažinties pradžioje”.

Ko nori kitas? Ar nuspėji?

Būtina atminti, kad lūkesčių turite, brangieji, ne tik Jūs, bet ir Jūsų partneris (partnerė). Dabar yra pats laikas išsiaiškinti. Gali paaiškėti, kad kai kurie gyvenimiški principai arba atsakomieji lūkesčiai – tai kliūtys, trukdančios įvykdyti tai, ko norite Jūs. Šiame etape svarbiausia išsaugoti pagarbų bendravimą, nenukrypti į demonstratyvų įsižeidimą arba irzlumą.

Petras: “Aš nežinojau, kad tau tai yra tiek svarbu. Gerai, kad Tu man pasakei. Pastaruoju metu aš stipriai pavargstu darbe, dėl to tapau mažiau romantiškas. Pasistenk suprasti mane ir nepyk, kad aš nesuvokiau. Aš pasistengsiu organizuoti mums nuostabų vakarą. Tik apsivilk, prašau, tą mėlyną suknelę, kuri mane aną kartą sužavėjo, pameni?”.

Rasti kelia abiems, o ne stumti į bedugnę

Išsiaiškinus abiejų lūkesčius ir kliūtis būtina pasistengti rasti kompromisą. Tai yra kur kas geriau, nei “tempti kaldrą į savo pusę”, nes laikina pergalė privers partnerį ieškoti būdų, padėsiančių jai (jam) perlaužti situaciją į savo pusę. Mūsų situacijoje pakako tiesiog išsipasakoti. Ona padarė tai deramai, be jokių barnių, Petras išgirdo ir sutiko!

Pažvelkime į viską blaiviomis akimis

Visai realu, kad žmogus, į kurį Jūs kreipiatės, net neįtaria, kokie yra jūsų norai arba tiesiog nepakankamai juos įvertino, o dabar jis turi galimybę padaryti vardan Jūsų tai, ką Jūs laikote svarbia santykių dalimi… Aptarinėdami Jums svarbius lūkesčius stenkitės koncentruotis į juos, t.y. nesistenkite pasakyti arba aptarti dar daugybės lūkesčių, kurių (net abejonių nekyla) yra begalė… Patikėkite, geriau iš anksto išsiaiškinti bendro gyvenimo “paveikslus”, o ne laukti, kada situacija taps įtempta ir nevaldoma.

Viskas būtų gerai, tačiau kartais teks suvokti (pasišnekėjus su partneriu), kad lūkestis yra sunkiai įvykdomas. Pasistenkite priimti tai, kad kito žmogaus žodžiai pirmiausiai kyla dėl jo ypatumų, interesų, planų ir tik paskutinėje vietoje – dėl noro Jus įskaudinti. Turėkite drąsos atsisakyti savo lūkesčio, nes juk kai kurie kiti norai tikrai bus įvykdyti. Atsisakę kažko neženklaus mes laimime kur kas daugiau.

Skandalistams keletas pastabų

1. Atminkite, kad emocijų “nuleidimas” – tai ne visada geras dalykas.

“Sprogimai” gal ir suteikia palengvėjimą, tačiau jis yra laikinas, kadangi Jus provokuoja kitos problemos. Iš tiesų emocinę įtampą sukelia konkrečios problemos ir anas įniršis, kuris siautėja Jūsų viduje, reikalingas būtent tam, kad būtų įveiktos problemos. Tad beprasmiška “organizuoti” skandalus šeimoje, jeigu turite problemų darbe. Reikia panaudoti energiją, kad problemos būtų išspręstos deramai. Jeigu problemos susijusios su šeima, kad ir kaip norėtųsi “viską rėžti į akis”, reikia susilaikyti, na, nebent Jūs planuojate, kad šis pokalbis, kuriam Jūs ilgai bręstate, išties bus paskutinis…

2. Gerbkite partnerio individualybę.

Mes visi esame neidealūs ir kiekvienas turi savo “stebuklų”. Neverta manyti, kad mūsų “velniukai” yra kažkuo geresni nei kitų. Kiti, lygiai tiek pat, kiek ir mes, turi teisę turėti “velniukų”, “ožiukų” ir kitų “padarėlių”.

3. Tik nereikia auklėti!

Tiek konfliktinėse situacijose, tiek už jų ribų reikia vengti auklėtojo vaidmens. Jeigu užimate poziciją “Aš geriau žinau”, Jūsų sutuoktinė (sutuoktinis), draugas, draugė yra nugrūdama į žioplo vaiko poziciją, tad tuomet jau tikrai nėra ko stebėtis jos (jo) nesavarankiškumo ir nesugebėjimo “padaryti žingsnį be Jūsų”. Pagarbus elgesys, privalumų pripažinimas (tame tarpe ir žodinis) teikia daug naudos. Neužmirškite šių patarimų konfliktinėse situacijose.

4. Matau tikslą!

Konfliktinėse situacijose visada galvoje turėkite tikslą – tam tikros problemos sprendimą. Priminkite tai partneriui, jeigu pokalbis netenka konstruktyvios krypties. Dažniau (prieš kažką sakydamas) užduokite sau klausimą: “Kam?”.

5. Pajausk!

Stenkitės paisyti kito žmogaus nuotaiką ir išgyvenimus, net jeigu jis yra neteisus. Žmogus, patiriantis fizinį nuovargį, negalią arba tiesiog besijaučiantis prislėgtas, gali nesusilaikyti ir pasakyti tai, ko jis tikrai nepasakytų būdamas normalioj būsenoj. Taip pat neverta kabinėtis dėl smulkmenų, nes problemos tikrai neišspręsit, o eilinis ginčas ir skandalas – visada prašom!!!

Taigi, tikiuosi, kad perskaitėte visą straipsnį ir abipusis supratingumas (tarpusavio supratimas) nuo šiol tapo aiškesniu procesu, ties kuriuo tenka dirbti abiems šeimos (poros) nariams! Rekomenduoju šį tekstą nusiųsti savo antrajai pusei, kad taip pat susipažintų su šiais patarimais. Gali būti, kad būtent toks žingsnis paskatins Jus ir Jūsų mylimą žmogų tiesiog atvirai ir pagarbiai pasišnekėti!

Kurios geresnės: brunetės ar blondinės? Šis klausimas – tai kertinis akmuo nesiliaunančioje moteriškoje kovoje. “Džentelmenai renkasi blondines, tačiau veda brunetes” – šią žymią frazę žino daugelis. Ar viskas išties yra taip? Kiekviena iš minėtų pusių turi savo privalumų. Pabandykime jas aptarti ir šiek tiek panagrinėti…

Merlyn Monro savo dažyta galva sukūrė vieną stabiliausių ir ilgiausiai gyvuojančių pastarojo amžiaus mitų – tiek vyrai, tiek ir fortūna renkasi blondines. Na, bent jau pačiai Merlyn sėkmė nusišypsojo tik po to, kai ji atsisveikino su tamsia plaukų spalva.

Nuo to laiko šimtai, tūkstančiai, milijonai moterų balinasi savo plaukus tikėdamos išsvajota valdžia (tiek valdant vyrus, tiek likimą). Natūralios šviesiaplaukės į savo tamsiaplaukes “seses” žvelgia iš aukšto…

Nors, tiesą sakant, mitas apie neįtikėtiną blondinių patrauklumą kelia abejonių. Jeigu viskas yra tiesa, kodėl visuose pasauliniuose grožio konkursuose jau ne pirmą kartą laimi brunetės???

Brunetės – aktyvesnės stervos?

Kiek man teko bendrauti su vyrais – dauguma jų apibūdindavo blondines, kaip švelnų ir trapų padarėlį, pavergiantį vyro širdį savo moteriškumu… Nepaisant to, nemažai mano bičiulių pastebėdavo didesnį kaprizingumą šviesiaplaukių tarpe. Aišku, galima ginčytis, tačiau mano bičiuliai teigia, kad su blondinėmis lengviau susitaikyti ir jos neįsimena piktų darbų, bet dėl šito, vėl gi, galima ginčytis. Be to, priimta manyti, kad blondinės yra labiau pažeidžiamos, mažiau prisitaikiusios prie gyvenimo sąlygų, t.y. vyrams norisi rūpintis jomis, saugoti jas, lepinti ir mylėti.

Brunetės, anot daugumos vyriškosios lyties atstovų, pasižymi kur kas stipresniu ir griežtesniu charakteriu, ir prie viso šito derinio dar prisideda ir “sterviškumas”. Aišku, galima paminėti faktą, kad vyrai teigia, jog tamsių plaukų savininkės yra aistringesnės ir išradingesnės lovoje. Apskritai, remiantis daugumos nuomone, tamsiaplaukėms damoms skiriamas stiprios, darbščios, pasitikinčios savimi, kerinčios moters vaidmuo. Tokia moteris gali savarankiškai “prasimušti” gyvenime…

Labai gaila, tačiau visi aukščiau pasakyti teiginiai – tai tik gandai, kadangi jokių mokslinių tyrimų, pagrindžiančių arba paneigiančių minėtą medžiagą, nėra… Asmeniškai man tekdavo susidurti su natūraliomis blondinėmis ir vienos visiškai patvirtindavo teiginius, o kitos – paneigdavo.

Agnė, mano pažįstama – natūrali blondinė, tačiau jos ryžtingas charakteris ir manieros labiau primena vyrišką elgesio modelį. Jeigu kalbėtume apie sterviškumą ir mokėjimą pasiekti išsikeltą tikslą, Agnė galėtų užčiaupti bet kurią brunetę. Kita mano draugė, tamsiai kaštoninių plaukų savininkė – visiška priešingybė – negali nei vieno klausimo išspręsti savarankiškai ir vyrams nuolat tenka ja rūpintis. Tokių pavyzdžių, manau, rastų kiekvienas.

Teiginys, kad blondinės yra mažiau prisitaikiusios, o brunetės tvirčiau stovi ant kojų, teisingas tik dalinai… Esmė tame, kad suvokimas apie šviesiaplaukes damas, kaip apie moteriškumo įsikūnijimus, pirmiausia, diktuojamas stereotipų ir tą patvirtina psichologai. Pavyzdžiui, bet kuris kirpėjas pasakys, kad šviesūs plaukai yra švelnūs, “pūkuoti”, lengvi. Tamsūs plaukai dažniausiai būna nepaklusnūs, užsispyrę ir šiurkštesni. Mes pasąmoningai vienos ar kitos plaukų spalvos savininkėms priskiriame atitinkamą elgesio modelį ir savybes. Gaunasi, kad žmonės patys tyčia ir netyčia verčia merginas elgtis pagal tam tikrą modelį.

Blondinė – durnelė?

Vienas labiausiai paplitusių stereotipų – visos šviesiaplaukės nepasižymi aukštu intelektu. Tariamajam blondinių bukumui skirta daugybė anekdotų. Aišku, reikia pripažinti, kad kartais tikrai nemažas skaičius šviesiaplaukių “seserijos” atstovių parodo žioplumo stebuklų.

Iki šiol atsimenu savo šviesiaplaukę grupiokę Eriką, kuri sąmoningai galėdavo kalbėti tik apie du dalykus – apdarus ir kavalierius… Pamenu, kaip literatūros dėstytoja kartą paprašė jos “padaryti kažką su savo intelektualine nekaltybe“… Po paskaitos, kai visi išėjo parūkyti, Erika dar ilgai pūtėsi… Beje, ji pasididžiuodama pasakė, kad su savo nekaltybe ji jau seniai atsisveikino ir jai nereikia jokių bukų patarimų iš senmergių… Žodį “intelektualine” jos sąmonė tiesiog ignoravo.

Nors… Ta pati Agnė, apie kurią jau kalbėjau, pasižymi tikrai giliu intelektualumu.

Kol kas jokių mokslinių įrodymų apie blondinių smegenų nepakankamumą nėra, tad viskas yra tik pamąstymai. Be to, JAV mokslininkai atliko moterų intelekto tyrimą. Geriausiai buvo įvertintos tiek blondinės, tiek brunetės. Antrąją vietą užėmė šatenės. Mažiausiai gudriomis buvo pripažintos raudonplaukės ir tai tik vienas tyrimas…

Anot mūsų kaimyninės šalies (Rusijos) mokslininkų, blondinės pelnė žioplų asmenybių vardą dėl paradoksalaus mąstymo. Esmė tame – teigia specialistai –  kad blondinių hormoniniai skirtumai yra ryškesni, išryškėja grynai moteriška logika, o tai veda į tam tikrą minčių seką, eigą…

Blondinės seksualesnės?

Nepaisant nusistovėjusios nuomonės apie brunečių temperamentą, blondinės iki šiol laikomos seksualesnėmis…

Eksperimentas, atliktas anglų mokslininkų, dalinai patvirtina mitą apie šviesiaplaukių hyperseksualumą. Eksperimento dalyviams buvo rodomos brunečių ir blondinių nuotraukos bei video įrašai. Daugumai vyrų labiau patiko brunetės. Po to į salę buvo pakviestos 80 moterų, turinčių skirtingas plaukų spalvas. Iš pradžių pasirodys keista, tačiau 85 procentai vyrų pasirinko blondines ir raudonplaukes.

Mokslininkai paaiškino tokį nuomonių nepastovumą feromonais – specifinėmis medžiagomis, kurios patenka į aplinką per odos poras. Būtent feromonai, kurių kvapą mes jaučiame to nesuvokdami, traukia įsimylėjėlius vieną prie kito. Taigi, gavosi taip, kad natūralios blondinės ir raudonplaukės “paleidžia” šešis kartus daugiau feromonų, nei brunetės. Tikėtina, kad būtent todėl ir gimė mitas apie tai, kad “džentelmenai renkasi blondines”.

Miega su blondinėmis, o tuokiasi su brunetėmis?

Tie patys minėtieji džentelmenai, remiantis daugybės apklausų duomenimis, rimtų santykių su blondinėmis dažniausiai neužrezga. Ta prasme, turėti blondinę – meilužę – prašom, o jau žiedais apsikeisti geriau su brunete.

Taip, pavyzdžiui, remiantis tyrimais, kurių rezultatai buvo paskelbti UK televizijos kompanijoje “Sky News”, beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų romano su blondine, 22 proc. sutiktų pradėti intrigėlę su raudonplauke. Regzti romaną su brunete užsinorėjo tik 13 procentų, o šatenėms kliuvo tik 6,5 %. Kai pokalbis pakrypo link oficialių santykių įforminimo, 30 procentų dalyvių pageidavo, kad žmona būtų brunetė, 27 proc. norėtų susieti savo gyvenimą su šatene ir tik 15 proc. nurodė, kad norėtu vadinti žmona blondinę. Maždaug panašią nuomonę turi ir Vokietijos bei Rusijos vyrai.

Psichologai paaiškina šį “fenomeną” tuo, kad brunetės sudaro rimtesnių ir patikimesnių moterų įspūdį. Genetikai mano, kad siekimas kurti šeimą su brunetėmis yra užprogramuotas, įdiegtas gamtos. Esmė tame, kad blondinės laikomos silpnesnių genų nešiotojomis, o brunetės – stipresnių. Natūralu, kad ir palikuoniai gims sveikesni, stipresni. Dėl to stiprioji lytis pasąmoningai siekia kurti šeimą būtent su tamsiaplaukėmis damomis.

Tai ką gi vis dėlto renkasi vyrai: brunetes ar blondines?

Vis tie patys mokslininkai teigia, kad brunetės yra labiau priimtinos vyrams, gyvenantiems pagal griežtą loginę sistemą. Tie, kurie gyvena intuityviau, 65 procentų atvejų renkasi natūralias blondines. Įdomu tai, kad grynai vyriškuose apdaruose (kariuomenėje) nuostabios damos įvaizdis visada lydimas šviesių plaukų.

Tačiau galutinai nuspręsti, kokie vyrai renkasi vienas ar kitas damas, sudėtinga. Viskas ir sudėtinga, ir tuo pačiu labai paprasta, nes realaus gyvenimo tu praktiškai niekada neįsprausi į griežtų taisyklių rėmelius. Sklando gandai, kad Džonas Lenonas reikalavo, kad jo pirmoji žmona persidažytų ir taptų blondine. Po to, kaip ji tai padarė, vyrukas įsimylėjo brunetę Yoko Ono, su kuria vėliau ir susituokė.

Istorija, genetika, antropologija nurodo, kad blondinės – mutantės?

Jeigu tikėtume antropologais, šviesių plaukų savininkės atsirado tik besibaigiant ledynmečiui, kaip retos mutacijos pasekmė/rezultatas.

Manoma, kad apie 2200-sius metus (anot vokiečių mokslininkų) natūralios blondinės ding nuo Žemės paviršiaus. Tik per pastaruosius 50 metų blondinų ir blondinių skaičius sumažėjo nuo 49 iki 14 procentų visų žemės gyventojų.

Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, kad gimtų šviesiaplaukis vaikas, abu tėvai turi būti šviesiaplaukiai. Brunetai/brunetės visada susilaukia tamsiaplaukių vaikelių. Per pastaruosius 50 metų padaugėjo tarpnacionalinių ir tarprasinių santuokų. Be to, šalyse, kuriose vyrauja tamsiaplaukiai, sparčiai didėja populiacija. Europiečiai – vokiečiai, skandinavai, rusai, “šviesaus” geno nešiotojai – vis dažniau apsiriboja vienu vaiku. Mokslininkai mano, kad paskutinis šviesiaplaukis žmogus gims Suomijoje, kur yra didžiausias šviesiaplaukių procentas, lyginants su visais valstybės gyventojais.

Apibendrinkime ir padėkime tašką!

Blondinių privalumai:

1. Jos sutinkamos rečiau (natūralios), dėl to patraukia dėmesį.
2. Blondinės tikrai nėra kvailiausios. Jų tarpe, kaip ir bet kurią kitą plaukų spalvą turinčių merginų tarpe, yra tiek protingų, tiek žoipliukių.
3. Jos kelia aplinkiniams pasitikėjimą.
4. Su blondinėmis dažniau ir lengviau susipažįstama, jos turi daug draugų ir gerbėjų.
5. Tam, kad atrodytų ryškesnė, blondinė neturi daug dažytis. Lengvas makiažas ir gražiai sutvarkyti plaukai – blondinė gaudo susižavėjusių vyrų žvilgsnius. Kad taptų seksualesnė, blondinė turi tiesiog padažyt lūpas raudonu lūpdažiu, “įlįsti” į aptempiančius rūbus ir atsistoti ant aukštų kulniukų.
6. Blondinės atrodo jauniau, nei brunetės, tačiau tik tuo atveju, jeigu šviesūs plaukai išties tinka moteriai.
7. Su šviesia plaukų spalva vyrams asocijuojasi minkštumas, švelnumas, moteriškumas, gerumas ir džiaugsmas.
8. Gerai išauklėtos blondinės greitai ir lengvai randa šalininkų, teigiamai veikia žmones.
9. Blondinę lengviau pastebėti minioje.
10. Blondinė – tai moteriško seksualumo simbolis. Prisiminkime Merlyn Monro, Pamelą Anderson, Šeron Stoun.

Brunečių privalumai:

1. Apie jas nepasakojami kvaili juokeliai ir žmonės nepriima brunečių stereotipiškai.
2. Brunetės atrodo protingesnės ir inteligentiškesnės.
3. Su blondine lengviau pradėti santykius, o dėl brunetės širdies teks pakovoti.
4. Brunetės – aistringos natūros, protingos, stilingos, sterviškos, paslaptingos ir išradingos.
5. Brunetės pasižymi ryškia, kontrastinga išvaizda.
6. Jos gali naudotis ryškia kosmetika ir tuo pačiu neatrodyti vulgariai.
7. Brunetės turi mažiau įkyrių gerbėjų ir susilaukia mažiau galšlių pasiūlymų iš vyrų.
8. Jas rečiau įtaria dėl neištikimybės, o tai reiškia, kad gyvenime būna mažiau pavydo scenų – taupomi nervai.
9. Brunetėms lengviau susilieti su minia, o gyvenime kartais to prireikia.
10. Brunečių plaukai natūraliai blizga, o tai kelia pavydą aplinkinėms damoms ;)…

Ką gi, aš pats galėčiau nuginčyti kiekvieną iš aukščiau išdėstytų faktų, bet palieku šį darbą Jums, brangiosios damos, nes net neabejoju, kad atsiras norinčių paprieštarauti arba padiskutuoti! Mano nuomone, t.y. mano skoniui priimtina bet kuri plaukų spalva. Svarbiausia – gerai leidžiamas laikas su žavia mergina!!! Na, o moters žavesys susideda tikrai iš daugiau nei plaukų spalvos, aukštakulnių, lūpdažių ir kitų paviršutiniškų dalykų…

Kasmetinis Miss Reef konkursas yra vienas seksualiausių (gal net ir seksualiausias) bikinių konkursų pasaulyje. Šiemet į Miss Reef Chile 2012 gražiausių užpakaliukų konkursą susirinko patraukliausios, žaviausios, gražiausios ir seksualiausios Čilės merginos, kurios kovėsi dėl Mis Reef Chile 2012 titulo ir konkursas eilinį kartą stebino ir linksmino žiūrovus. Šio konkurso nugalėtoja tapo kolumbietė Karen del Castillo, kuri keliaus į Havajus, kur šiemet vyks pasaulinis Miss Reef konkursas.

Vasario 25 dieną dėl Reef Chile 2012 titulo kova vyko Čilės kurorte Viña del Mar. Kartu su Reef prekinio ženklo pristatymu šio konkurso metu buvo atrenkamos  tobuliausių užpakaliukų savininkės, vėliau tapsiančios Reef “veidais” (jei galima taip išsireikšti, nes veidams ten skiriama nedaug dėmesio).

Prekinis ženklas  Reef atsirado 1984 metais, tad šiemet jam sukako 28 metai. Ką gi, nugalėtoja, kaip jau ir minėjau, tapo seksualiausio užpakaliuko savininkė Karen del Castillo (Nr. 6), tačiau aš manau, kad visos dalyvės yra nugalėtojos! Paruošiau video ir foto, kad įsitikintumėte patys!

Miss Reef Chile 2012 konkurso foto ir video:

http://www.youtube.com/watch?v=ysaJ0eIvIf0

http://www.youtube.com/watch?v=KpKP66llwsU

http://www.youtube.com/watch?v=ku1A5kI9glM

http://www.youtube.com/watch?v=V9H2hBBPt5o

http://www.youtube.com/watch?v=El4bu0dbCGM

Ir vėl Didžioji Britanija “numetė bombą” – Gemma Merna dalyvavo žunalo Nuts fotosesijoje! Gerbiu vyrukų darbą minėtam žurnale!!! Jeigu Jums įdomu, galite pagooglinti “Booby TV Babes Photoshoot from Nuts”. Seksualioji Gemma Merna nuo šiol bus įtraukta į mano googlinamų merginų sąrašą ir progai pasitaikius įdėsiu dar panašių nuotraukų!

Jeigu Jūs nepažįstate šios seksualios britės, galiu trumpai pasakyti, kad ji yra Britanijos TV įžymybė. Šios merginos kūno linijos yra tiek gundančios, kad galima drąsiai teigti, kad Gemma turėtų prisiimti dalį atsakomybės už globalinį atšilimą ;)…

Internete yra daugybė Gemmos fotosesijų, tačiau iš visų matytų ši fotosesija, mano manymu, pati seksualiausia ir “karščiausia”! Ką gi, žiūrim, ką turi Gemma Merna:

Kaip valdyti savo laiką? Ar egzistuoja efektyvi laiko valdymo sistema? Daugeliui žinoma situacija: susidomėję vartydami eilinę knygą, skirtą reikalams, laikui ir, galų gale, gyvenimui sutvarkyti, mes matome jau gerai pažįstamus “svarbu ir būtina”, “suvalgykite varlę”, “kaip priversti save dirbti” ir t.t. Visa tai jau ne kartą perskaityta, suvokta ir…. neveikia. Rutina, net įvaryta į griežtus kasdienių žygdarbių rėmus, lieka nuobodi ir visiškai nepatraukli daryti dabar, tučtuojau… Ar yra alternatyva?

Siūlome dvi nestandartines laiko valdymo sistemas, kurių pagalba galima siekti klasikinių tikslų, tačiau jose veikia kiti savimotyvacijos mechanizmai. Tikėtina, kad žmones, priskiriančius save prie menininkų, pradžiugins pozityvi kitų tapytojų, rašytojų ir dizainerių – žmonių, tradiciškai laikomų negebančiais gyventi pagal grafiką, patirtis taikant metodus, apie kuriuos netrukus papasakosiu.

Dėmesio centre (fokuse)

Yra sistema “Autofokusas”, kurią sukūrė laiko valdymo specialistas Markas Forsteris (Mark Forster; Autofocus System). Ši sistema veikia dėka racionalių ir intuityvių žmogaus smegenų “šaknų”, pradmenų… Sistemos šalininkai pabrėžia, kad joje nėra progų atidėti reikalus “rytojui” ir/arba priešinimosi darbų atlikimui. Sistema leidžia fokusuotis į svarbiausius dalykus, o dėl to Jūs pradedate dirbti greičiau ir efektyviau. Darbui su šia sistema Jums prireiks tik užrašų knygutės ir rašymo priemonės.

Jūs (nemąstydami ilgai) surašote stulpeliu visus darbus, kuriuos laikote būtinais (ne daugiau 25-ių į puslapį). Surašytų darbų nevertinate kritiškai (gaunate laisvą sąrašą, kuriame gali derintis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas su šuniu ir stambios paskolos įforminimas). Kai tik Jūsų fantazija išsenka, prasideda darbas, puslapis po puslapio. Greitai perskaitykite (vis dar nevertindami) gautą sąrašą, esantį pirmame puslapyje. Po to dar kartą “prasieikite” per punktus, lėtai ir “įsiklausydami” į savo būsenas, pojūčius. Kai tik kažkuris punktas išsiskirs iš bendro sąrašo, pradėkite vykdyti darbą- šis momentas vadinamas “sistemos širdimi”. Jūs turite jausti palengvėjimą matydami uždavinį. Įrodyta: darbas, kurį nusprendėte atlikti remdamiesi šia sistema, atliekamas patiriant mažesnę įtampą ir labiau motyvuotai. Nebandykite racionaliai dėlioti prioritetų – tai sunaikins intuityvaus pasirinkimo privalumus. Dirbkite su pasirinktu punktu/darbu tiek, kiek norėsite. Atlikę darbą išbraukite uždavinį arba pridėkite į sąrašo galą, jeigu darbas nebaigtas.

Tęskite darbą su tuo pačiu puslapiu. Neverskite puslapio tol, kol nepamatysite, kad puslapyje neliko nė vieno išsiskiriančio darbo… Pereikite prie kito puslapio ir pakartokite procedūrą. Kai tik užversite paskutinį puslapį, pereikite prie pirmo, kuriame yra neužbaigtų darbų.

Jeigu Jūs atvertėte puslapį ir skaitydami neradote punkto, kurį Jūs pabrėžtumėt – išbraukite visus uždavinius neperrašinėdami jų į sąrašo galą. Pažymėkite “atšauktus” uždavinius. Šiame etape sistema atsikrato punktų, kuriuos Jūs surašėte nevertindami ir kurių Jūs apskritai neturėtumėt atlikti, kuriems nereikia Jūsų dėmesio. Jeigu Jūs vis dėlto nuspręsite įtraukti į sąrašą atšauktus darbus, geriau perfrazuokite juos arba suskirstykite į smulkesnius uždavinius.

Turbūt jau pastebėjote, kad čia veikia principas “bet koks darbas tampa lengvas jeigu yra sudėtingesnis” – pradžioje mes renkamės darbus, kurie mums imponuoja, nesukelia nusivylimo ir nuovargio. Po tokių lengvų ir malonių uždavinių mes būname pasiruošę pereiti prie sudėtingų darbų, tačiau jie jau nebeatrodo neįveikiami.

Svarbu atminti, kad neatidėliotinus darbus verta atlikti tučtuojau. Taip pat nevertėtų sistemos principo taikyti darbams, kurių atlikimas būna “surištas” su konkrečiu laiku.

Mūza ir pabaisa

“Mūza ir pabaisa: kaip organizuoti kūrybinį darbą” – taip vadinasi dizainerės, iliustratorės Janos Frank (Яна Франк) knyga. Ši moteris pergyveno sudėtingą ligą ir nuėjo sudėtingą kelią nuo visiško chaoso iki aiškios savo laiko organizavimo sistemos. Jana siūlo naudotis jos leidžiamais dienoraščiais arba rašyti tiesia į knygas, kuriose ji palieka specialiai tam skirtų puslapių, tačiau tokį dienoraštį galima lengvai pasigaminti patiems. Mus labiau domina baziniai jos sistemos principai.

Kad sutvarkytumėte savo chaotišką dienotvarkę, autorė siūlo atlikti eilę tam tikrų veiksmų. Pradžiai reikia nustatyti, kam Jūs panaudojate savo laiką. Tam reikia 3-4 dienas užsirašinėti, ką būtent jūs darėte ir kaip ilgai Jūs tai darėte; 15-30 minučių tikslumu. Jau šiame etape daugumos laukia siurprizai ir pažintys su “laiko ėdikais”. Po to būtina nustatyti pasikartojančius veiksmus, “rutinas” ir surašyti jas į vieną sąrašą, o po to suskirstyti pagal atlikimo periodiškumą (pavyzdžiui, į parduotuves einate kasdien, į baseiną – dukart per savaitę, o pas stomatologą – kartą į pusmetį). Rutina taip pat gali tapti bet kuris (lyginant) nesudėtingas veiksmas, kartojamas kasdien maždaug 20-30 dienų. Tokius veiksmus jūs pradedat atlikinėti “automatiškai”, o tai atima vis mažiau laiko ir jėgų. Taip pat labai naudinga sudaryti ir “smulkmenų sąrašą” (duonos pirkimas, skambutis draugams). Atlikus darbus reikia surašinėti darbus ateinančiai dienai.

Dauguma kūrybišku asmenybių susiduria su “švaraus lapo” baime, tad problemai išvengti pradžiai siūloma užsirašyti kilusią idėją; jeigu atidžiau panagrinėjus ji nepraranda žavesio – skirti idėjai konkretų laiko tarpą. Artėdami prie iš anksto nustatyto laiko Jūs automatiškai nusiteiksite atlikti tam tikrus veiksmus bei daug efektyviau nei netikėto įkvėpimo mėgėjai praleisite savo laiką.

Sistemos autorė pabrėžia ypatingą sąrašą “Nekenčiu!” – darbus, kurių mes visaip bandome vengti. Sudarius tokį sąrašą reikia išanalizuoti priežastį, dėl kurios vyksta delsimas ir vidinį pasipriešinimą darbų darymui. Dažniausia priežastis slypi blogose sąlygose, persekiojančiose uždavinio atlikimą: nepatogi kėdė, neorganizuota dokumentų “apyvarta”, didelis atstumas iki tikslo. Analizuojant ir situacijos taisymo metu Jūsų nepakenčiamų darbų sąrašas ims mažėti bei laiko sąnaudos minėtiems darbams atlikti taip pat ženkliai sumažės.

Kiekvieno žmogaus gyvenime yra “didžiosios idėjos” ir planai, kuriuos jis norėtų realizuoti, tačiau nežino kada būtent ir kuo konkrečiai reikia užsiimti. Tam siūloma rimtai pagalvoti ir išsirinkti maks. keturis aktualius ir rimtus tikslus. Kiekvienam tikslui turite surašyti veiksmų seką, Jūsų strateginį planą, padėsiantį pasiekti tikslą. Susidūrus su sunkumais padės “šalin, šlykštyne” metodas: pradžiai įsivaizduokite jau pasiektą rezultatą, po to pagalvokite, kokių žingsnių reikia imtis rezultatui pasiekti. Galiausiai, sudarius visus reikalingus sąrašus, svarbu išsiugdyti savyje darbo ritmą “45/15″: 45 minutes jūs susikaupę dirbate, 15 minučių ilsitės (tame tarpe atlikinėdami iš anksto surašytas “rutinas” ir “smulkmenas”).

Pas Jus turi atsirasti:

• keturi atskirai surašyti globalūs tikslai, kuriems Jūs kasdien skiriate pirmenybę ir dalį laiko;
• rutinų ir smulkmenų sąrašai, iš kurių darbelius galite dalinai perkėlinėti į dienos darbo planą (esant būtinybei);
• nepakenčiamų darbų sąrašas (su kuriuo teks dirbti kol maksimaliai sumažinsite vidinį pasipriešinimą);
• idėjų sąrašas, kuriame esančias idėjas galima apsvarstyti ir realizuoti laisvalaikio metu.

Pripratę prie tokio darbų ir planų rašymo bei darbo režimo 45/15 Jūs galėsite ženkliai padidinsite savo produktyvumą, net jeigu užsiimate tapymu arba fantastinių apsakymų rašymu. Jūs neužmiršite smulkių darbų ir pareigų, negadinsite nervų nemaloniais darbais (laukdami deadline’o).

Primenu, kad pasaulyje yra daugybė laiko valdymo sistemų, kurių nė viena negali būti laikoma idealia, tačiau kitų žmonių pavyzdžiai gali padėti Jums tiek sutaupyti laiko, tiek sukurti savo unikalią laiko valdymo sistemą.

Taip pat siūlau perskaityti anksčiau žurnale “Aš Vyras” rašytus straipsnius laiko valdymo tema:

• Valdyk laiką išmintingai!
• Laiko valdymas I
• Laiko valdymas II

Aišku, aš juokauju sakydamas, kad fotografai – žiaurūs žmonės! Profesionalai žino savo darbą, na, bet jau mėgėjai, kurių “lygai” ir aš priklausau, kartai prifotografuoja kuriozų! Keistos, juokingos nuotraukos, esančios šiame straipsnyje – gan svarus argumentas, taip? Jeigu turėčiau galimybę, už kai kurias nuotraukas tikrai skirčiau prizą!!! Gero žiūrėjimo!

Protingai parinkti vyną – tai profesionalaus someljė pareiga, tačiau šito galima išmokti ir nelankant profesionalių kursų. Tereikia žinoti, kokie yra pagrindiniai vyno ir maisto derinimo principai. Žinodami, koks vynas tinka prie mėsos, vaisių, sūrių niekada neapsiriksite ir galėsite patarti smalsiems draugams.

Kas yra stalo “šeimininkas”: maistas ar vynas? Šis klausimas tapo barikada tarp someljė ir kulinarų. Juk prie “grakščių” ir sudėtingų aukštojo pilotažo virtuvės patiekalų tinka, palyginus, paprasti ir lengvi vynai, iš kurių daug neuždirbsi. Visiškai priešinga situacija įvyksta kai prie prabangių vynų, pasižyminčių sudėtinga skonio puokšte, patiekiama lengva ir nesudėtinga “palyda”.

Nors kai kurie kulinarai dažnai pradėdavo nuo vyno… Didžiojo Pierre Gagnaire restorane klientai pradėdavo nuo gėrimo užsakymo, po to ateidavo šefas ir jie kartu pradėdavo kurti vakarienės kompoziciją. Na, tai būdavo anksčiau, nes dabar Garnjė nusivylė aukštojo pilotažo virtuve ir susidomėjo paprastų restoranėlių atidarymu, kur gaminamas paprastas maistas ir patiekiamas toks pats “neįmantrus” vynas.

Nepaisant visko, reikėtų žinoti vyno ir maisto derinimo principus, pavyzdžiui, kad galėtumėt sužibėti pokalbyje arba vakarienės metu. Juk teisingas maistas, kartu su teisingais bokalais ir teisinga temperatūra – svarbus faktorius, leidžiantis vynui atsiskleisti, parodyti savo privalumus.

Derinimo principai

Jų, tiesą pasakius, yra tik du, tačiau yra be galo daug niuansų ir variacijų.

Pirmasis principas – skonių susiliejimas. Tarkime, kad maistas ir vynas – tai savotiškas vienas kito tęsinys, papildymas (tai ne skatinimas vartoti alkoholį, jei ką! Vartodami alkoholį žudote savo organizmą, kenkiate sau ir aplinkiniams, rizikuojate sveikata ir panašiai…). Klasikinis pavyzdys: saldus, aliejingas, tirštokas Sauternes ir riebi “fuagra”.

Antrasis principas – skonių kontrastas. Klasikinis pavyzdys: tas pats “riebus” Sauternes ir aitrokas, gaižus rokforo (sūris).

Džeimso Bondo taisyklė

Agentas 007 demaskavo tarybinį šnipą tik pagal vieną požymį: anas chamiškai užsigerinėjo žuvį raudonu vynu. Iki šiol ši taisyklė, t.y. “mėsa – raudonas vynas, žuvis – baltas vynas“, tiesą sakant, galioja, tačiau priešams atskleisti ši taisyklė nerekomenduojama, nes yra labai daug išimčių, pavyzdžiui, jeigu žuvis iškepta su oda ir patiekiama su sočiu padažu, geresnį vyną nei raudoną surasti būtų sudėtinga (jeigu jūs norite rinktis vyną prie žuvies, bet aš, laikydamasis cenzūros reikalavimų, dar kartą sakau, kad vartodami alkoholį Jūs kenkiate savo sveikatai).

Pagrindinės vyno ir maisto derinimo taisyklės

Pirmoji ir svarbiausia: sudėtingas patiekalas – paprastas vynas ir paprastas patiekalas – sudėtingas vynas (jau minėjau šią taisyklę).

Likusios taisyklės buvo sukurtos remiantis vyno charakteristikomis:

• gaižumu;
• rūgštumu;
• aliejingumu;
• aromatų intensyvumu;

ir patiekalų:

• aromatų intensyvumu;
• pagrindinio patiekalo komponento tekstūra;
• riebumu;
• sultingumu;
• saldumu;
• rūgštumu.

Derinasi šios charakteristikos:

• Gaižumas ir tekstūra: kuo ryškesnė pagrindinio patiekalo komponento tekstūra, tuo gaižesnis turėtų būti vynas.
• Aliejingumas (tirštumas) – sultingumas: aliejingu vynu užsigeriami sultingi patiekalai.
• Rūgštingumas – riebumas: kuo riebesnis patiekalas, tuo rūgštingesnis turi būti vynas.
• Aromatingumas – aromatingumas: su kvapniu patiekalu dažniausiai patiekiamas intensyvaus aromato vynas.
• Saldumas – saldumas: prie saldžių desertų saldūs gėrimai.

Reikia užkąsti!… Ar nereikia?

Kai kuriems vynams visiškai nereikia kompanijos, pavyzdžiui, saldiems vynams, sausiems Elzaso (Pranc.) muskatams, Mozelio (Vok.) rislingams. Labai lengvas Beaujolais Nouveau taip pat nereikalauja užkandžių. Cheresas taip pat yra gan savarankiškas, nors jis dažnai patiekiamas prie sriubų.

Vynas ir sūris

Atrodo, kad tai klasikinis derinys, tačiau prie sūrio geriau patiekti paprastų vynų, nepasižyminčių sudėtinga “puokšte”. Ypač atsargiems reikėtų būti su kamambertu ir sūriais su mėlynuoju pelėsiu. Kamambertas pavogs vyno “puokštę”, padarys vyną tiesmuką ir salsvą. Sūriai su mėlynuoju pelėsiu pridės masę šalutinių prieskonių.

Vyno ir sūrio derinimo taisyklės

• Minkšti sūriai dera su baltais vynais. Pavyzdžiui, su ožkos pieno sūriu patiekiami vynai, gaminami iš Sauvignon Blanc vynuogių rūšies.
• Sūriai su mėlynuoju pelėsiu derinami su saldžiais vynais. Pavyzdys: jau minėta porelė – Sauternes ir rokforas.
• Kieti sūriai tinka praktiškai prie bet kokių vynų.

Vynas ir mėsa

• Prie raudonosios mėsos: avienos, jautienos, laukinių paukščių/gyvūnų patiekiamas gaižus vynas su stipria, praktiškai kailiaraugiška struktūra, pavyzdžiui, Cabernet arba Cabernet Sauvignon;
• Prie švelnios veršienos tinka minkštas, negaižus vynas su gerai subalansuotu rūgštingumu.
• Prie paukštienos tinka taningi vynai, o taip pat portveinas ir madera.

Daug kas priklauso nuo mėsos paruošimo būdo:

• prie troškintos mėsos patiekiami brandūs vynai, kuriuose esantys taninas jau “suminkštėjo” arba jauni, netaningi vynai;
• prie ant grilio keptos mėsos siūlomi gaižesni, “raumeningesni” vynai;
• sultingos mėsos taip pat derinamos su aliejingesniais vynais.

Vynas ir jūros gėrybės

• Prie riebios žuvies (skumbrės, sardinių) tinka žaismingi jauni balti vynai, pavyzdžiui Beaujolais Blanc, Trebbiano, Vinho Verde – lengvi, šiek tiek nesubalansuoti, be išlaikymo atspalvių, gan rūgštūs.
• Prie lašišinių tinka aromatingas baltas, ilgiau brandintas vynas su vaisių atspalviu, pavyzdžiui, rislingas, Gewürztraminer’is, Sauvignon Blanc arba Chablis.
• Prie jūros gėrybių patiekiami anksčiau išvardinti vynai, o sąrašą papildo portveinas ir madera.

Vynas, daržovės ir vaisiai

• Prie daugumos vaisių tinka balti vynai – Rsilingas, Gewürztraminer’is, Tokaj.
• Prie citrusinių arba egzotinių pietietiškų vaisių patiekiamas portveinas arba madera.
• Prie švelnių šparagų ir artišokų tinka lengvi vynai su šiek tiek padidėjusiu rūgštingumu: Sauvignon, Chardonnay ir Pinot Blanc.

Kas nesiderina?

Nepatariama derinti raudonų stalo vynų su aštriais patiekalais. Be to, yra eilė produktų, kuriuos labai sudėtinga suderinti su vynu. Kalbu apie pomidorus, česnakus, actą, marinuotas daržoves, ančiuvius, rūgščius vaisius, citrusinius ir t.t.

Na, papasakojau Jums bazines taisykles, tad nuo šiol turite progą žinoti, kaip derinti vyną su maistu! Tikiuosi, kad nedvejosite svarstydami, koks vynas tinka prie vištienos arba kokį vyną rinktis prie didkepsnio!

Pabaigai dar kartą įspėju, kad šis straipsnis – tai tik medžiaga, skirta susipažinti su vyno rūšių ir maisto derinimo principais, o ne reklama arba alkoholio vartojimą skatinantis leidinys! Vartodami alkoholį rizikuojate savo ir aplinkinių sveikata!

Jeigu moteris nepatiria malonumo užsiimdama seksu su vyru – kaltas vyras. Aišku, ne visais atvejais, nes būna ir frigidiškų moterų, tačiau šį kartą kalbu ne apie kraštutiniškumus. Bevertis seksas gali sužlugdyti net ir geriausiai techniką įvaldžiusio meilužio reputaciją!

Tikrai ne visos moterys matuoja sekso kokybę orgazmais – daugumai svarbiau meilė, švelnumas, glamonės galų gale. Be to, tikrai ne visos moterys apskritai yra susipažinusios su orgazmu – dalis moterų patiria jį sulaukusios, pavyzdžiui, 30-ies metų, o dalis – niekada, lieka “nepažadintos”. Nepaisant visko, vienokį ar kitokį malonumą sekso metu patiria kiekviena moteris. Jeigu nepatiria – laiko seksą beverčiu.

Noriu greičiau tai užmiršti!

Sugalvojusios priežastį – “Mes nesimatėme nuo praeitų metų” – mes su draugėmis/kolegėmis susitikome mėgstamiausiose kavinėje išgerti po kokteiliuką ir pabendraut. Kaip visada turėjome apie ką “papletkinti”, nes visai neseniai praktiškai visos dalyvavome vienos stambios įmonės “korporatyve”. Daugiausia klausimų norėjome užduoti mūsų Gretai, nes visos miglotai prisiminėm, kad jis išėjo iš vakarėlio su įdomiu vyruku, dirbančiu gretimame skyriuje.

“Kur važiavot: pas tave ar pas jį? Tau patiko? Jis geras lovoje? Kiek balų už seksą?” – viena per kitą kabinėjomės prie Gretos, o ji tik susiraukdavo iš nepasitenkinimo, tačiau galiausiai prasitarė: “Oi, neklauskite, mergaitės! Aš noriu greičiau jį pamiršti, nes tai buvo pats bevertiškiausias seksas mano gyvenime!”. Po to sekė nebyli scena – nustebusios žvelgėme į draugę, suvokdamos, kad įvyko kažkokia baisi drama. Tačiau kas įvyko? Kas nuvylė Gretą? Kaip ją galėjo nuvilti tas gan seksualus vyrukas? “Ką, viskas taip beviltiška? Jis iškrypėlis? Jis gėjus?” – toliau “kankinome” draugę.

Galiausiai, po 4-to kokteiliu Greta pradėjo davinėti parodymus, o po 6-to – atskleidė visas beverčio sekso smulkmenas. Mes, norėdamos pritarti ir palaikyti mūsų bičiulę, pasidalinome mūsų seksualiniais nusivylimais ir dabar prieš jus bus pateiktas rezultatas – trumpas sąrašas, kuriame surašyti beverčio sekso atvejai (moterų manymu),

Gera pradžia – tai (atsiprašant) geras galas!

Iškart pradėsiu nuo galo (visomis prasmėmis). Susitarkime dėl pačios svarbiausios sąlygos, be kurios negali įvykti ne šiaip kokybiškas, bet ir apskritai bet koks seksas, kad ir pats paprasčiausias. Kalbu apie POTENCIJĄ. Jeigu yra problemų su potencija, visų likusių reikalavimų partneriui galima nebevardinti – koks tikslas jeigu sekso vis vien nebus? Nesvarbu kame yra “gedimo” priežastis: alkoholyje, atsitiktinume arba chroniškoje disfunkcijoje. Apart neišpildytų lūkesčių moteris tokioje situacija gauna papildomą stresą – kompleksą, kad ji yra neseksuali, nebejaudina vyrų. Ak, nekalbėkime apie liūdnus dalykus! Beje, 90% atvejų galima atsikratyti tokių problemų tiesiog kreipiantis į specialistus!

Berods bus mažoka???

Tai, dėl ko nerimauja praktiškai kiekvienas vyras, kurio pasididžiavimas trumpesnis nei 25 cm: jis, neva, katastrofiškai “neįsipaišo” į moterų įsivaizduojamų tobulų partnerių gretas. Niekada nenustosiu kartoti: vyrai!!! Na gal liausitės Jūs tikėję tais gandais?! Gal gana, po velnių, lygiuotis į tuos porno matmenis??? 12, 15 ir juo labiau 18 – tai nėra mažai!!! Tai yra pats tas! Jeigu moteris nusivylė partnerio matmenimis – tai reiškia, kad jo gabaritai yra kur kas mažesni, nei nurodyti aukščiau. Na, bet pažiūrėkime tiesai į akis – sąvoka “mažas penis” egzistuoja ir kartais dėl to gali susiformuoti netinkamas įspūdis apie tam tikrą vyrą.

Riestas Everestas

Jeigu kalbėsime apie ilgesnius nei 20 cm penius – tai yra kur kas svaresnis argumentas moteriai būti nepatenkintai. Vyrai didžiuojasi savo išskirtiniais duomenimis, tačiau surasti partnerę, atitinkančią juos, tikrai nelengva. Juk jeigu moters makšties gylis ir vyro penio dydis visiškai nesutampa, pasiekti harmoniją sugebės tik labai talentinga porelė… Tais atvejais, kai vyras yra “apdovanotas hyper daiktu”, moteris patiria skausmą ir vyrukui taip pat nebūna labai komfortiška. Argi ne apmaudi situacija: nuostabus pilnaverčio patino pavyzdys, o seksas bevertis!

Madam, gal keliaukime į miegamąjį!?

Labai paplitusi seksualinės situacijos eiga, kuri gali priversti moterį nusivilti: ji susipažįsta su vyru, jis pakviečia ją į svečius “kavos/arbatos” ir jie išties atvažiuoja pas jį ir geria tą kavą/arbatą. Moteris laukia kažkokių užslėptų sekso signalų arba netgi “netikėto” antpuolio, kad galėtų po to papasakoti draugėms, kad: “puolė it tigras, riaumojantis iš susijaudinimo” – ir pačiai malonu, ir draugės pavydi, tačiau vyras geria jau penkioliktą kavos puodelį ir mandagiai diskutuoja. Kalbu apie atvejį, kuomet situacija būna totaliai neseksuali ir neturi visiškai jokių perspektyvų.

Galiausiai vyras mandagiai teiraujasi: “Gal eikime į miegamąjį?”. Moteris automatiškai atsako: “Ką jūs, ką jūs!” – ir jie toliau geria kavą ir netgi gali pasitikti auštančią saulę, na, nebent moteris paima iniciatyvą į savo rankas, tačiau net ir šiuo atveju partnerė, greičiausiai, prisimins šitą seksą kaip bevertį, nes iš jos atėmė tą jausmą “būti trokštama” ir apskritai jai patinka ryžtingi vyrai ir aistringas seksas.

Urvinės aistros – ne visada tinkamos!

Ak, jeigu viskas būtų taip paprasta – moteriai reikalingas tik pasipūtęs alfa patinas, kuris “paims” ją net neklausdamas ar ji sutinka. Reikalingas, reikalingas toks patinas, BET, pirmiausia, ne visoms moterims imponuoja brutalus vyrų tipas, o antra, netgi tos, kurioms imponuoja, ne visada džiaugiasi kai su jomis elgiamasi grubiai. Juk tokios “urvinės” aistros tinka žaidimams, o jeigu seksas klostosi pagal grubų scenarijų be partnerės vidinio (visom prasmėm) pasiruošimo, moteris nepatirs jokio džiaugsmo ir malonumo. Atvejis, kuomet vyras “atėjo – pamatė – nugalėjo”, gali įskaudinti moterį – ji jausis tiesiog išnaudota. Grubų seksą be preliudijų ji tiesiog palaikys beverčiu.

Turi liežuvį – gali ne tik kalbėti!

Kalbant apie preliudijas – net jeigu jos ir būna, moteris vis vien turės pretenzijų. Absoliuti dauguma moterų svajoja apie partnerį, kuris “gerai valdo liežuvį” bei taip pat yra kitų sekso technikų virtuozas. Tokiems asams moteris atleis ir penio dydį ir kitus trūkumus. Juk turėdamas ir kuklesnius gabaritus toks vyras sugebės “įkaitinti” partnerę ir padovanoti jai finalinį pasitenkinimą – didįjį “O”. Toks vyras visada bus gerbiamas moterų gretose, net jeigu ir potencija metams bėgant pradės “šlubuoti”. Žinot anekdotą:

- Ir už ką tave, seni Petrai, bobos myli?
- Tu juk visas senas, suglebęs…
- Aš ir pats nežinau! – atsakė senelis Petras ir pasilaižė antakius…

Skamba viskas gražiai, tačiau jeigu partneris pademonstruoja išskirtinai techniką – neparodo jokių emocijų, susijusių su “oho ho ho kokios moters turėjimu”, net ir pats geriausias seksas geriausiu atveju bus tik pusėtinas, o blogiausiu – tas pats bevertis seksas. Moterys visais laikais mylėdavo ir iki šiol myli ausimis, joms reikia švelniu žodelių, saldžių bučinių, susižavėjimo jų nežemišku grožiu ir prisipažinimų dėl pačių švelniausių jausmų. Aišku, dar ne pro šalį būtų ant ausyčių pakabinti didesnius auskariukus su deimantukais, kad ausys plačiau atsivertų ir moteris galėtų Jus labiau mylėti, bet moteris niekada Jums to nepasakys. Vyras pats turi suprasti, kad moterys šiek tiek panašios šarkas – mėgsta blizgučius, tačiau dabar ne apie tai.

Atminkit, vyrai, moterys – tai ne kilimai – “dulkinti” jas pageidautina tada, kai JOS to nori ir nereikia viso proceso “skaninti” šauksmais “Ja-ja gut! Das ist fantastisch!”. Moterys tokiu atveju pradeda įtarinėti, kad jas kažkas gerai išdūrė ir kažkur yra slapta kamera. Kitaip sakant, jokios vertės.

Svarbiausia – stengtis! Ryžtas bus įvertintas!

Diskutavau su p. Meilužiu šia tema ir, berods, galiu pasakyti, kad jis – vienas iš tų mėgėjų, kurie išsikelia tikslą “moteris pirma, o aš – po jos arba mes kartu vienu metu”. Tokių vyrų nėra labai daug ir kuo jie jaunesni, tuo jų mažiau.

Noriu pasakyti, kad vienaip ar kitaip vyras privalo bent jau pabandyti pasirūpinti moters seksualiniu pasitenkinimu. Jis turi bent pabandyti atspėti, kas jai labiau patinka lovoje, t.y., aišku, vyras niekam nieko neprivalo daryti, bet tokiu atveju tegul “nesiparina”, kad moteris suteikė seksui su juo statusą “bevertis”.

Įsiklausyk jausk, pajausk, pastebėk, stenkis suteikti malonumą – moteris būtinai įvertins vien siekį, net jeigu ir nepasieksi tikslo. Neužmiršk preliudijų, netaupyk švelnių žodžių, negalvok sekso metu vien tik apie save, neatsuk nugaros po orgazmo – labai paprastos tiesos, tačiau kažkodėl vyrai ne visada jas suvokia. Jeigu yra noras padaryti kažką gero, tai bus realizuota, kad ir ne iškart, kad ir ne pirmos seksualinės patirties su nauja partnere metu. Svarbiausia – potencialas! (ir potencija)

Apsirengiau ir išėjau! Nuo kada vyriškai – tai nežmoniškai?!

Atskleisiu paslaptį apie tai, kas yra paskutinė seksualinio proceso sudedamoji dalis, po kurios (jeigu elgiamasi neteisingai) netgi nuostabaus, jausmingo sekso paliktas įspūdis gali akimirksniu išgaruoti. Jeigu Jums yra svarbu, kad moteriai įstrigtų nuostabūs prisiminimai, niekada, NIEKADA nepalikite jos neištarę sakramentinės frazės: “Ar gali man duoti savo numerį – paskambinsiu!” Taip taip… Tikėtina, kad Jūs taip ir nepaskambinsite. Tikėtina, kad ji visai nesupyks, kad Jūs nepaskambinsit, tačiau jeigu Jūs po pirmo pasimatymo išeisite leisdamas jai suprasti, kad netrokštate dar kartą susitikti – tai maža katastrofa moters savimeilei!

Norite, kad moteris būtų absoliučiai “nuginkluota”??? Po sekso galite ją apkabinti, paglostyti plaukus, nugarą, galit pasibučiuoti, bet atminkite tik vieną – niekada nedarykite šito su moterimi, į kurią Jūs žiūrite nerimtai, t.y., su kuria Jūs susitinkate tik dėl sekso. Neskaudinkite moterų, nes priešingu atveju gali būti situacija: “30-metės stervos. Pirmos pradeda ir laimi?“. Pabaigai vaikino ir žynio dialogas:

- Mokytojau, kodėl mergaitės būna tokios geros ir švelnios, o moterys – stervos?
- Todėl, kad mergaitę sukūrė dievas, o moterį iš mergaitės padaro vyras!

Atminkite, vyrai, kad tiek Jūs stipriai įtakojate moterų gyvenimą, tiek mes, moterys, darome įtaka jūsų likimams, tad būkime tolerantiški vieni kitų atžvilgiu ir dovanokime džiaugsmą su pasimėgavimu!

]]> http://www.asvyras.lt/seksas-santykiai/moteru-nuomone/bevertis-seksas-arba-kaip-lovoje-nuvilti-moteri/feed/ 1 http://www.asvyras.lt/nuotraukos/seksualios-mergytes/seksualios-japones-grazios-azijietes-hinamatsuri-proga-40-foto/ http://www.asvyras.lt/nuotraukos/seksualios-mergytes/seksualios-japones-grazios-azijietes-hinamatsuri-proga-40-foto/#comments Wed, 07 Mar 2012 11:33:11 +0000 Pipiriukas http://www.asvyras.lt/?p=5914

Hinamatsuri – tai mergaičių šventė Japonijoje! Dar žinoma, kai lėlių šventė. Hinamatsuri Japonijoje švenčiama kovo 3 dieną. Rytoj mes švęsime panašią šventę – moters dieną, tad pagalvojau, kad reikia kažkaip suderinti šiuo dalykus ir štai jums šios dienos galerija: seksualios japonės, gražios azijietės, priversiančios Jus atitrūkti nuo darbų bent 40 kartų, nes ties kiekviena nuotrauka galima trumpam stabtelėti ir pasigrožėti rytietiška egzotika! Noriu į Japoniją! =]